Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Rašytojų įamžinimas tarpukario Lietuvoje“



Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

Rašytojų įamžinimas yra siejamas su romantizmo epocha, kurioje rašytojas buvo suvokiamas kaip tautos dvasią įkūnijantis genijus. Ilgainiui rašytojų įamžinimas nebeteko savo ankstesnės svarbos, keitėsi jo formos ir siekiai, tačiau ir šiandien miestų aikštėse rasime tautinių klasikų paminklų, jų atvaizdai žvelgia iš nacionalinių valiutų banknotų, o jų vardais vadinamos gatvės ir net kalnų viršūnės. 

Pirmoje paskaitos dalyje literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė dr. Viktorija Šeina pristato rašytojų įamžinimo reiškinį, ištakas ir tendencijas, aptaria, kaip keitėsi konkrečių rašytojų įamžinimas mainantis istoriniams laikotarpiams. 

Antroje paskaitos dalyje išsamiau analizuojami kai kurie rašytojų Adomo Mickevičiaus, Vinco Kudirkos, Maironio įamžinimo projektai tarpukario Lietuvoje, taip pat keliami klausimai: kaip buvo kuriamas Maironio mauzoliejus Kaune ir kokias diskusijas jis kėlė tarpukario visuomenėje, kodėl šis projektas buvo kritikuotas ir kaip išsiskyrė paties poeto, jo valią vykdžiusio politinio elito ir kai kurių to meto inteligentų puoselėtos įamžinimo vizijos? Kaip gimė Kudirkos Naumiesčio pavadinimas, o kurie projektai tarpukario Lietuvoje nebuvo realizuoti? 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-02-08

0 komentarai (-ų):