Rodomi pranešimai su žymėmis Ugdymo filosofija. Rodyti visus pranešimus

VU Filosofijos fakultetas. Lectio Prima 2022–2023. Orvelo pamokos kariaujančiam mokslui ir kitos istorijos



Socialinio darbo prof. Eglės Šumskienės paskaita „Orvelo pamokos kariaujančiam mokslui ir kitos istorijos“, skaityta 2022 m. rugsėjo 1-ąją dieną VU Teatro salėje. 

VU Filosofijos fakultetas 
2022-09-07

Aštuntoji diena. Kam reikalingas universitetas? Pokalbis su prof. Alvydu Jokubaičiu



Profesorių Alvydą Jokubaitį kalbina Ginta Gaivenytė Dauguma žmonių tiesiog nori laimingai gyventi. Jų tikslas – užsidirbti pinigų, išvykti į kelionę, pasigirti prieš kaimynus. Tačiau yra tokių žmonių, kurie pasaulį nori studijuoti. 
Pasak profesoriaus Alvydo Jokubaičio, būtent šiems žmonėms yra skirtas universitetas. „Universitetas neturi niekam tarnauti. Jis pats savaime – kaip žmonių susirinkimo vieta – yra unikalus, - kalba A. Jokubaitis, - Visuomenė suprasdavo, kad juos reikia palikti ramybėje, tegu jie tiesiog gyvena kitaip“. Pasak jo, skirtingai negu mokykloje geras dėstytojas yra tas, kurie nežino. Suvokimas, kad negalime kalbėti tiesos vardu, atveria kelią tyrimui. Pasak profesoriaus, tai, kas vyksta dabar, prieštarauja pačiai universiteto idėjai. Jis atvirai pripažįsta, kad jam nepatinka aukštųjų mokyklų įsitraukimas į ekonomiką ir politiką. „Svarbiausia – nereikalaukite iš universiteto darbuotojų efektyvumo“, – A. Jokubaitis tvirtina, kad blogiausias scenarijus – paversti universitetą biurokratine institucija. 

Aštuntoji diena.
2022-04-27

Atvira „Renkuosi mokyti!“ paskaita „Svarbūs sprendimai ieškant prasmės: bet kuris laikas jiems pats geriausias“



Atviros „Renkuosi mokyti!“ paskaitos-susitikimo su Solveiga Grudiene „Svarbūs sprendimai ieškant prasmės: bet kuris laikas jiemspats geriausias“ įrašas. Solveiga Grudienė – , „Renkuosi mokyti!” patariamosios valdybos narė ir PRIMUM ESSE direktorė. 
Kalbėjomės apie tai, kas svarbu kiekvienam – prasmės ir laimės paieškas darbe ir gyvenime. Šiame įraše rasite atsakymus į šiuos klausimus: ✔Ar egzistuoja priešprieša tarp prasmės ir laimės? ✔Kada žmogus patiria laimę? ✔Kokie yra prasmingo gyvenimo elementai? ✔Kaip naviguoti kelionėje prasmės link? ✔Kaip siejasi laimė/prasmė ir stresas? 

Projektas „Renkuosi mokyti!“. 
2022-03-07

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Dr. Julijos Tuleikytės Metų paskaita „Išsilavinusio žmogaus lagaminas: ugnis, vanduo, žeminimas, orumas?“



Dr. Julijos Tuleikytės Metų paskaita arba Lectio prima (pirmoji paskaita) „Išsilavinusio žmogaus lagaminas: ugnis, vanduo, žeminimas, orumas?“ . 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2021-01-04

Aštuntoji diena. Miša Jakobas: „Gera mokykla – tai šviesūs geri namai“



Pasak Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos įkūrėjo ir ilgamečio vadovo, turinčio beveik 50 metų pedagoginę patirtį Mišos Jakobo į gerą mokyklą mokiniai kasryt turėtų eiti noriai. Nors nuo jau nueitas labai ilgas kelias nuo Tarybinės mokyklos, vis gi šiuolaikinė mokykla turi dar daug galimybių tobulėti. “Mes visiškai nežvelgiame į ateitį, o ateitis yra čia pat. Jau rytoj yra ta ateitis. Mes dažnai mokome vaikus visai ne tokių dalykų, kokių reikėtų. Mes labai sunkiai persiorientuojam, labai sunkiai einame link inovacijų, užtai kad yra labai mažai dirbama su mokytojais. Aš tikiu, kad kai išmoksime bendrauti, kai pradėsime komunikuoti, kai tėvai pradės tikėti mokykla, kai mokytojas taps šviesuoliu, tai ir mokykla taps šviesi.” Mokytojų pagrindinis tikslas, be abejo, yra suteikti vaikams kuo geresnį išsilavinimą ir taip padėti jiems susikurti savo ateitį. Tačiau vakai susemia visą tai, ką mato. Tad tam, kad mes mokytojai savo klasėse užaugintume gerus žmones, tarpusavio pagarba, geros manieros, aktyvus dalyvavimas visuomenės ir bendruomenės gyvenime, domėjimasis kultūra ir menu turėtų būti rodomi vaikams savo pavyzdžiu. “Mūsų, vyresniųjų, pareiga yra sukurti gerą aplinką, kurioje gerbiamas žmogus. Norėčiau, kad ateities mokykla taptų šiltais namais, kur mūsų vaikai turėtų galimybę save realizuoti”. Kalbino Ginta Gaivenytė. Aštuntoji diena. 2021-01-04

Vytauto Didžiojo universitetas. Intelekto forumas. M. Nefas. Kaip ir kodėl nuotolinis mokymas pakeis XXI a. Lietuvos mokyklą?



Siekiant atliepti švietimo iššūkius, populiarinti mokslą ir įgalinti mokytojus, „Intelekto forume“ mąstymo ir mokymosi iššūkius aptarė edukologai, psichologai, neuromokslininkai, filosofai, technologinių ir kitų mokslų atstovai. Pranešimą „Kaip ir kodėl nuotolinis mokymas pakeis XXI a. Lietuvos mokyklą?“ skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorius dr. Mindaugas Nefas. Vytauto Didžiojo universitetas. 2021-06-22

VU Filosofijos fakultetas. Consilium educationis seminaras „Ateities mokyklos scenarijai: šiandienos prognozės rytdienai“



2021 m. gegužės mėn. 24 d. įvyko Consilium educationis seminaras „Ateities mokyklos scenarijai: šiandienos prognozės rytdienai“. Seminaro metu pristatomo diskusijai projekto idėja ir tikslas yra spręsti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos situaciją, kurioje mokykla gali būti vertinama kaip „įstrigusi ir pasimetusi“ nežinioje. Ir ne tik mokykla, bet ir ją strateguojanti švietimo politika. Kas toliau? Kokia ateitis? Kopijuojami europiniai, kitų šalių kaitos ir vystymo modeliai, ir sykiu blaškomasi, kurį iš jų yra geriausia Lietuvai pasirinkti. Projekto grupė pateiks akademiniame lauke jau svarstomus įvairius futurologinius mokyklos scenarijus, vizionieriškas įžvalgas bei tarptautinių organizacijų rekomendacijų ateičiai analizę, fokusuojantis į tai, kas būtų tinkamiausia Lietuvos mokyklos kontekstui artimoje ir tolimoje perspektyvoje. Pranešėjai: prof. Lilija Duoblienė, asist dr. Sandra Kairė, lekt. Justina Garbauskaitė-Jakimovska, lekt. Jogaila Vaitekaitis. Consilium Educationis moderatorė – profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė. 
VU Filosofijos fakultetas. 
2021-05-27

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Edukacijos forumas „Kokybiško švietimo visiems visą gyvenimą UNESCO vizija: artėjame prie ar tolstame nuo jos?“



LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija š. m. kovo 25 d. 15–17 val. organizavo ketvirtąjį edukacijos forumą „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“, skirtą temai „Kokybiško švietimo visiems visą gyvenimą UNESCO vizija: artėjame prie ar tolstame nuo jos?“ aptarti.
Forume pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkių grupės 2020 metais parengta ir išleista medžiaga diskusijai, su kuria galima susipažinti UNESCO ir Kokybiškas švietimas visiems visą gyvenimą: artėjame prie vizijos ar tolstame nuo jos?
Kviečiame žiūrėti bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, savivaldybių atstovus, švietimo praktikus, švietimo politikos kūrėjus, ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, visus, kuriems aktualūs edukacijos tyrimai ir sprendimų paieškos.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2021-03-26

Aštuntoji diena. Kaip žmogui ieškoti prasmės?



Viktoras Franklis buvo pirmasis, kuris į žmogaus gyvenimo centrą iškėlė prasmės klausimą. Klasikinės psichoanalizės mokyklos tuo metu bandė atrasti žmogaus varomąją jėgą. Z. Freudas kalbėjo apie libido – seksualinę energiją. A. Adleris daug dėmesio skyrė menkavertiškumo įveikai. G. Jungas kalbėjo apie indivuacijos procesą. Tačiau nė vienas psichoterapeutas neakcentavo akivaizdaus fakto, kad žmogus įvairiausiems įvykiams, faktams, santykiams nuolat suteikia savo asmenišką prasmę. Egzistencinės terapijos centro vadovas Robertas Petronis tvirtina, kad gyvenimo prasmės nematantis žmogus gali būti panašus į sergantį depresija. Jam niekas nekelia pasitenkimo, kad ir kokia veikla užsiimtų, tai atrodo tuščia. V. Franklis tai vadino egzistenciniu vakuumu. Konkrečios prasmės atradimas negali būti logiškai išmąstytas. V. Franklis pabrėžė, kad prasmės jausmas gali būti atrastas arba nutinka. 

Aštuntoji diena. 
2020-10-26.

Konferencija „Švietimas ir ugdymas, jungiantys bendruomenes“



2020 m. spalio 9 d. vyko IV-oji Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencija ir IV-oji edukologijos doktorantų konferencija. Kviečiame žiūrėti konferencijos atidarymo ir plenarinės sesijos vaizdo įrašą. 
Organizatoriai: Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas. 
2020-10-23.

L. Duoblienė. Pasiklydę pasirinkime. Filosofinių prieigų klausimu



Prof. dr. Lilijos Duoblienės pranešimas „Pasiklydę pasirinkime. Filosofinių prieigų klausimu“, skaitytas apskritojo stalo diskusijoje „Bendrajam ugdymui aktualios švietimo filosofijos idėjos“. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020-10-02.

K. Sabolius. Ugdymo terpės



Doc. dr. Kristupo Saboliaus pranešimas „Ugdymo terpės“, skaitytas apskritojo stalo diskusijoje „Bendrajam ugdymui aktualios švietimo filosofijos idėjos“. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
 LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2020-10-02.

Diskusija „Bendrajam ugdymui aktualios švietimo filosofijos idėjos“



Filosofų įžvalgos apskritojo stalo diskusijoje „Bendrajam ugdymui aktualios švietimo filosofijos idėjos“. Moderavo prof. dr. Natalija Mažeikienė. 
Nacionalinė švietimo agentūra.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2020-10-02.

R. Girdzijauskienė, A.Kazlauskienė. Filosofijų kryžkelėje: liepti, rekomenduoti ar leisti rinktis?



Prof. dr. Rūtos Girdzijauskienės ir prof. dr. Aušros Kazlauskienės pranešimas „Filosofijų kryžkelėje: liepti, rekomenduoti ar leisti rinktis?“, skaitytas apskritojo stalo diskusijoje „Bendrajam ugdymui aktualios švietimo filosofijos idėjos“. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
 LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2020-10-03.

R. Norvaiša. Matematikos mokymas, ugdymo filosofija ir matematikos mokymo filosofija



Prof. habil. dr. Rimo Norvaišos pranešimas „Matematikos mokymas, ugdymo filosofija ir matematikos mokymo filosofija“, skaitytas apskritojo stalo diskusijoje „Bendrajam ugdymui aktualios švietimo filosofijos idėjos“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2020-10-03.

G. Mažeikis. Kritinė teorija ir humanistinės pedagogikos dekonstrukcija



Prof. dr. Gintauto Mažeikio pranešimas „Kritinė teorija ir humanistinės pedagogikos dekonstrukcija“, skaitytas apskritojo stalo diskusijoje „Bendrajam ugdymui aktualios švietimo filosofijos idėjos“. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2020-10-02.

E. Sakadolskienė. Bendrajam ugdymui aktualios švietimo filosofijos idėjos



Doc. dr. Emilijos Sakadolskienės pranešimas „Tai ko mes šiandien susirinkome?“, skaitytas apskritojo stalo diskusijoje „Bendrajam ugdymui aktualios švietimo filosofijos idėjos“. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2020-10-02.
Užsisakykite: Pranešimai (Atom)