TEDx Talks. You Teach History? That Must be SO Boring! (Mokote istorijos? Tai turi būti TAIP nuobodu!)

Požiūrio įtaka mūsų įvykių supratimui skatina smalsumą, o ne įsiminimą. Istorijos sudėtingumas moko mus apie mus pačius, nes stengiamės suprasti tuos, kurie buvo prieš mus. Annette Atkins, autorė ir istorikė, pastebi, kad mūsų istorija ir mūsų gyvenimas yra taip glaudžiai susiję, kad apmąstymas bet kurio iš jų padeda nušviesti kitą. 

Lietuvos rašytojų sąjunga. Literatūros pamoka su poete, vertėja Zita Mažeikaite

Poetė ir vertėja Zita Mažeikaitė literatūros pamokoje pasakoja apie įsimintiniausius savo išverstus švedų magiškojo realizmo autorių kūrinius ir kaip šie kone mistiškai persmelkia ir jos pačios gyvenimą. Antroje susitikimo dalyje Z. Mažeikaitė skaito labiausiai ją sužavėjusius Nobelio literatūros premijos laureato Tomo Tranströmerio eilėraščius ir kalba apie savo santykį su šia poezija bei tai, kokią įtaką verčiami tekstai daro jos asmeninei kūrybai. Lietuvos rašytojų sąjungos projektas „Literatūros pamokos“. Projekto redaktorė – poetė Indrė Valantinaitė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2021-11-29

Nacionalinė švietimo agentūra. Viešoji konsultacija „Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimas: kas naujo?“

Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ viešosios konsultacijos „Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimas: kas naujo?“, kurios tikslas – pristatyti mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo naujoves, vaizdo įrašas. Renginio metu pristatytos duomenų rinkimo galimybės mokyklų veiklai tobulinti (Lukas Bagdonavičius, Nacionalinės švietimo agentūros Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkas); aptarti mokyklų 2014–2020 m. įsivertinimo apklausų duomenys (Edita Gailiūtė, Nacionalinės švietimo agentūros Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė); pateiktos ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo naujovės (Gitana Buivydienė, projekto „Neformaliojo vaikų švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo vertinimo, įsivertinimo tobulinimas ir plėtotė“ veiklos turinio metodininkė); pristatyta ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo metodika (Regina Sabaliauskienė, Ugdymo inovacijų centro direktorė); aptartos bendrojo ugdymo mokyklų ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų (teikėjų) įsivertinimo instrumentų taikymo rekomendacijos (prof. dr. Renata Bilbokaitė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė).

Vytauto Didžiojo universitetas. Virtualus renginys moksleiviams „PAmoka/PAskaita III”

Vytauto Didžiojo universitetas pakviet4 moksleivius dalyvauti jau trečią kartą organizuojamame virtualiame renginyje „PAmoka/PAskaita III“ ir taip paįvairinti pamokas bei nuotoliniu būdu apsilankyti universiteto dėstytojų pamokose. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. X edukacijos forumas „Lietuvos švietimas: efektyvus, našus, kokybiškas ir socialiai teisingas?“

Nuotolinis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) ir Vilniaus universiteto rengiamas X edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“. Šio forumo tema „Lietuvos švietimas: efektyvus, našus, kokybiškas ir socialiai teisingas?“. 

VU mokslas be pamokslų. Pokalbis su informacinių karų ekspertu, VU KF docentu Mantu Martišiumi. Kaip atpažinti sąmokslo teorijas?

MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. Dvidešimt antrajame epizode informacinių karų ekspertas, VU Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius pasakoja apie sąmokslo teorijų atsiradimą, plitimą ir veikimą. Dideli informaciniai srautai, ypač suintensyvėję skaitmeninėje erdvėje karantino metu, suteikia prieigą ne tik prie aktualios, bet ir prie nepatikimos informacijos, kuri neretai būna susijusi su sąmokslo teorijomis. Jas atpažinti ir atskirti nuo mokslu paremtų teorijų kartais itin sudėtinga, nes ne visus pateikiamus faktus galima patikrinti. Pagal kokius aspektus galima atpažinti sąmokslo teorijas? 

Nacionalinė švietimo agentūra. Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos projekto pristatymas

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atnaujinamos Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos projekto pristatymas, kurio metu apžvelgiama neseniai paskelbta pirminė projekto versija. 

Aštuntoji diena. Medijų raštingumo geriausia mokytis per praktiką

Suvokti, kaip kuriamos žinios, ypač svarbu šiais laikais, kai vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų. „Virtualiame pasaulyje žinios yra konstruojamos. Svarbu suprasti, kad už parašyto teksto ar įdomaus įrašo socialinėse medijose visada yra žmogus, kuris tą informaciją suminkė“, - kalba Lietuvos žurnalistikos centro direktorė Džina Donauskaitė. Tačiau kaip geriausia mokyti moksleivius medijų raštingumo? D. Donauskaitė yra įsitikinusi, kad pats efektyviausias mokymasis vyksta kuriant patiems: „Per savo patirtį žmogus supranta, kaip dirba didžioji žiniasklaida. Pavyzdžiui, atsiranda supratimas, kaip rinkti informaciją, kas yra svarbu – juk ne viską žurnalistai deda į savo tekstą, videoreportažą ar tinklalaidę“. Būtent todėl ji skatina mokyklas nepamiršti senos geros tradicijos – kurti mokyklų laikraščius. Tinklalaidėje „Vizijos“ keliame aktualius klausimus apie žiniasklaidą. Jie svarbūs ne tik jauniesiems žurnalistams, bet ir visiems, kuriuos domina medijų virtuvė. Kaip atsirinkti temas, kad jos būtų aktualios bendruomenei? Kaip parašyti intriguojančią, bet ne pigaus populiarumo siekiančią antraštę? Kaip ir kiek pasirengti interviu? Galiausiai – ar privalu duoti pašnekovui skaityti ir taisyti parašytą tekstą? Kalbino Ginta Gaivenytė. 

Projektas „Renkuosi Mokyti!“. Konferencija „Mokyklos (ne)standartas“

Konferencijoje galėsite išgirsti „Renkuosi mokyti!“ programos vadovės Agnės Motiejūnės, doc. dr. Brigitos Miežienės ir Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorės dr. Sandros Kairės pristatymus apie pokyčius švietimo sistemoje, mokinių socialinių ryšių ir jų sėkmės mokykloje dinamiką bei su kokiomis kliūtimis susiduriama kuriant ryšį tarp mokinio ir mokyklos; taip pat „Renkuosi mokyti!“ programoje dalyvavusių mokyklų pristatymus apie jų mokyklose vykdytus pokyčio projektus, jų eigą ir rezultatus. 

Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai: dokt. Eleonoros Terleckienės pamoka „Kam reikalinga piligriminė literatūra?“

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto nuotolinių pamokų ciklas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų mokytojams „Lituanistikos atradimai“. Šis pamokų ciklas skirtas supažindinti su naujausiomis lituanistinių tyrimų tendencijomis, atverti platesnius lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros akiračius. Nuotolines pamokas mokiniams veda VU Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studijų programos dėstytojai. 

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Rainerio Marijos Rilkės skaitymai

Austrų poetas, prozininkas, dramaturgas Raineris Marija Rilkė – vokiečių kalba XX amžiuje kūręs modernizmo atstovas. Jis priklausė austrų ir vokiečių simbolistų kartai, kuri rėmėsi modernistine samprata. Rainerio Marijos Rilkės kūryba yra klausianti, ieškanti ir apmąstanti menininko bei žmogaus egzistenciją. Vaizdo įraše eilėraščius skaito bibliotekos skaitytoja Kristina Valentonienė. Apie Rainerį Mariją Rilkę ir jo kūrybą pasakoja Austrų ir šveicarų literatūros skaityklos vyriausioji bibliotekininkė Karmela Rudaitienė. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba. Apie vertimus ir literatūros agento darbą su Jaydu Willu

Kalba kalba – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Tinklalaidėje svečiuojasi Baltijos šalių literatūros į anglų kalbą vertėjas Jayde Will. Gimęs ir augęs Amerikoje, studijavęs Estijoje, dirbęs VU Filologijos fakultete, šiuo metu Jaydas dienas leidžia Rygoje Latvijoje. Joje ne tik verčia ar pats rašo, bet dirba ir latvių literatūros agentu. Ką reiškia būti tokiu agentu? Iš kur meilė lietuvių kalbai? Kodėl lietuvius suprasti padėjo tik Gavelis ir Kunčinas? Kam reikalingos antologijos? Apie tai ir dar daugiau kviečiame klausyti įraše iš paties Jaydo lūpų. 

School Education Gateway. Building School-based Learning Communities for MOOC-based Learning (Kaip mokykloje sukurti bendradarbiavimu grįstą aplinką?)

Ar norite sužinoti daugiau apie tai, kaip mokykloje sukurti bendradarbiavimu grįstą aplinką, skatinančią mokyklos kolegas dalytis informacija ir bendrauti kartu dalyvaujant profesiniame tobulėjime? Seminare dvi mokytojos dalijasi savo patirtimi, kaip mokykloje sukurti mokymosi grupes, kad mokytojai kartu su kolegomis mokytųsi „Teachers Academy“ atviruosiuose internetiniuose kursuose.

Lietuvos rašytojų sąjunga. Literatūros pamoka su prozininke Laura Sintija Černiauskaite

Prozininkė Laura Sintija Černiauskaitė literatūros pamokoje aptaria rašytojos Bitės Vilimaitės novelę „Kada piešime perlinę vištelę?“. L. S. Černiauskaitė moko, kaip praskleisti kūrinį dengiantį paslapties audeklą ir, prakalbinus daugybę svarbių smulkmenų, atrasti tikrąją istoriją. 

VU Filosofijos fakultetas. Audriaus Beinoriaus paskaita „Mirties ritualai ir anapusybės samprata Indijos kultūroje“

Paskaitą skaito Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius dr. Audrius Beinorius. 

Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Viešoji konsultacija „Šiuolaikinis požiūris į pagalbą autistiškiems vaikams“

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus viešųjų konsultacijų ciklas autizmo tema  skirtas draugiškam požiūriui į įvairiapusį raidos sutrikimą formuoti, visuomenės tolerancijai ugdyti, neigiamiems stereotipams apie įvairiapusį raidos sutrikimą mažinti, ypatingą dėmesį skiriant mokyklų bendruomenėms. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Konferencija dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo jau nuo kitų mokslo metų nejungti 5-8 klasių, formuoti tokio dydžio baigiamąsias gimnazijos klases, kuriose mokiniai turėtų realias galimybes mokytis pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų, stiprinti mokyklų tinklą pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių. Ministerija pristatė mokyklų tinklo stiprinimo kryptis, kurios padės užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Pokyčiai taip pat leis mokytojams dirbti stabiliau, pilnesniais krūviais ir uždirbti daugiau. 

Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Viešoji konsultacija „Šeimos psichoemocinė sveikata, auginant autistišką vaiką“

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus viešųjų konsultacijų ciklas autizmo tema  skirtas draugiškam požiūriui į įvairiapusį raidos sutrikimą formuoti, visuomenės tolerancijai ugdyti, neigiamiems stereotipams apie įvairiapusį raidos sutrikimą mažinti, ypatingą dėmesį skiriant mokyklų bendruomenėms. 

Viešoji konsultacija apie autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymą „Šeimos psichoemocinė sveikata, auginant autistišką vaiką“. Konsultacijos lektorė – vaikų ir paauglių psichiatrė Natalija Jegorova-Marčenkienė.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Vaizdo pamokų ciklas „Rašinio kūrimo koordinatės“. Analitinė ir lyginamoji literatūros rašinio pastraipos (18)

Mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės parengtas vaizdo pamokų ciklas, kuris padės geriau suprasti, kaip rašyti rašinius. Aptariami ir literatūriniai, ir samprotavimo rašiniai, nurodomi jų skiriamieji bruožai, detaliai analizuojama, kaip kokybiškai samprotauti ir analizuoti literatūros kūrinius. 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Vaizdo pamokų ciklas „Rašinio kūrimo koordinatės“. Citavimas, perfrazavimas ir atpasakojimas rašinyje (17)

Mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės parengtas vaizdo pamokų ciklas, kuris padės geriau suprasti, kaip rašyti rašinius. Aptariami ir literatūriniai, ir samprotavimo rašiniai, nurodomi jų skiriamieji bruožai, detaliai analizuojama, kaip kokybiškai samprotauti ir analizuoti literatūros kūrinius. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Vaizdo konferencija „Ugdymo turinio atnaujinimas: kas vyksta?“

Vaizdo konferencija „Ugdymo turinio atnaujinimas: kas vyksta?“ Konferencijos tikslas - aptarti neseniai prasidėjusį atnaujinamų Bendrųjų programų diegimo tyrimą. Tyrime dalyvauja 30 šalies mokyklų, kuriose iki kitų metų balandžio bus analizuojama patirtis, apžvelgtas pasirengimas diegti kompetencijomis grįstą atnaujintą ugdymo turinį. Kaip vyks tyrimas? Kas už tai bus atsakingas? Kuo tai bus naudinga? Į visus šiuos bei kitus rūpimus klausimus atsakyta vaizdo konferencijos metu. 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Vaizdo pamokų ciklas „Rašinio kūrimo koordinatės“. Rėmimasis privalomu autoriumi samprotaujant (16)

Mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės parengtas vaizdo pamokų ciklas, kuris padės geriau suprasti, kaip rašyti rašinius. Aptariami ir literatūriniai, ir samprotavimo rašiniai, nurodomi jų skiriamieji bruožai, detaliai analizuojama, kaip kokybiškai samprotauti ir analizuoti literatūros kūrinius. 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Vaizdo pamokų ciklas „Rašinio kūrimo koordinatės“. Polemika ir poleminė pastraipa (15)

Mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės parengtas vaizdo pamokų ciklas, kuris padės geriau suprasti, kaip rašyti rašinius. Aptariami ir literatūriniai, ir samprotavimo rašiniai, nurodomi jų skiriamieji bruožai, detaliai analizuojama, kaip kokybiškai samprotauti ir analizuoti literatūros kūrinius. 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Vaizdo pamokų ciklas „Rašinio kūrimo koordinatės“. Įrodymas, argumentai ir jų tipai (14)

Mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės parengtas vaizdo pamokų ciklas, kuris padės geriau suprasti, kaip rašyti rašinius. Aptariami ir literatūriniai, ir samprotavimo rašiniai, nurodomi jų skiriamieji bruožai, detaliai analizuojama, kaip kokybiškai samprotauti ir analizuoti literatūros kūrinius. 

Pamokoje aptariama, ką reiškia įrodymas ir kokia jo loginė struktūra, kokių gali būti argumentų ir kaip rasti paveikesnių argumentų, kaip išdėlioti argumentus.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Vaizdo pamokų ciklas „Rašinio kūrimo koordinatės“. Gilioji ir paviršinė teksto struktūros. Artimasis ir tolimasis teksto siejimai (13)

Mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės parengtas vaizdo pamokų ciklas, kuris padės geriau suprasti, kaip rašyti rašinius. Aptariami ir literatūriniai, ir samprotavimo rašiniai, nurodomi jų skiriamieji bruožai, detaliai analizuojama, kaip kokybiškai samprotauti ir analizuoti literatūros kūrinius. 

Lietuvos rašytojų sąjunga. Literatūros pamoka su vertėju, literatūros agentu Jayde'u Willu

Latvijoje gyvenantis amerikietis vertėjas, literatūros agentas Jayde'as Willas literatūros pamokoje pasakoja apie savo veiklos užkulisius – kaip pasirinko šį kelią ir kaip pirmą kartą išgirdo lietuvių kalbą, kurią lygina su pirmąja meile. Lietuvos rašytojų sąjungos projektas „Literatūros pamokos“. Projekto redaktorė – poetė Indrė Valantinaitė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Pokalbis „Boriso Pasternako kūrybos ir biografijos atodangos“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko vakaras, skirtas vienam žinomiausių ir įtakingiausių XX amžiaus rusų poetų, rašytojui, vertėjui, Nobelio premijos laureatui Borisui Pasternakui. Apie reikšmingus rašytojo gyvenimo įvykius, palikusius žymę pasaulio istorijoje, jo vertimus ir jų svarbą rusų literatūrai kalbėjo Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros profesorė Galina Michailova ir poetas, vertėjas profesorius Tomas Venclova. Pokalbį moderavo žurnalistė Nina Mackevič. Įkvėpimu dar kartą atsigręžti į ryškios XX amžiaus asmenybės gyvenimą ir kūrybą, vertimus, pasidalyti autentiškais prisiminimais apie rašytoją tapo dar birželį Nacionalinės bibliotekos fondą papildęs unikalus dokumentas – B. Pasternako rankraštis: anglų poeto ir dramaturgo Williamo Shakespeare’o (1564–1616) dramos „Antonijus ir Kleopatra“ vertimas į rusų kalbą. Renginyje aptarta vertimo svarba, dokumento išlikimo istorija. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais apie tėtį Eliazarą Malcą, išsaugojusį rankraštį, dalijosi jo sūnus, vienas rankraščio dovanotojų Algirdas Malcas. Jis plačiau papasakojo apie rankraščio išlikimo istoriją, E. Malco ir Pasternako ryšius, draugystę. Vaizdo įraše naudojamas Malcų šeimos fotoarchyvas. 

School Education Gateway. Whole-school approach to using ICT (Visos mokyklos požiūris į IKT naudojimą)

Ar IKT taikymas mokykloje pavienių mokytojų reikalas ar visos mokyklos bendruomenės? Pristato Nikoleta Giannoutsou (Joint Research Centre, EC), and Inne Sanders and Bram Cuyt (GO! Rivierenland school group). 

TED Talks. Math is art. And why it matters. Matematika – tai menas. Ir kodėl tai svarbu.

Švietimo sistemoje ištisas kartas mokiniai mokomi neapkęsti matematikos, bet šitaip neturi būti. Matematikos mokymas – menas, galintis atverti mokiniams akis į stebuklus ir sustabdyti matematikos degradaciją visuomenėje. 

Vytauto Didžiojo universitetas. Prof. Birutės Galdikas vieša paskaita

Lietuvių kilmės mokslininkė, antropologė, primatologė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktarė, profesorė Birutė Galdikas surengė viešą paskaitą. Garsioji antropologė šiemet žymi savo veiklos 50-metį – šia proga ji VDU skaitė viešą paskaitą, susitiko su universiteto bendruomenės atstovais ir dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenių forume. Profesorė, ilgus metus dirbanti gamtosaugos srityje, tikina, kad ir dabartinė pandemija – gamtos naikinimo pasekmė. Šiemet sukanka pusšimtis metų nuo 1971-ųjų, kai prof. B. Galdikas Indonezijoje, Borneo saloje, Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė pirmąjį orangutanų stebėjimo centrą. Šiame centre ji savo gamtosauginę veiklą tęsia ir šiandien, dėdama visas pastangas šių primatų ir jų ekosistemos išsaugojimui. Paskaita vyksta anglų kalba. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Mokymai „Bibliotekos erdvės, pritaikytos vaikams“

Tai mokymai, skirti specialistams, dirbantiems su vaikų skaityba ir ugdymu. Mokymai inicijuoti siekiant Lietuvos specialistus supažindinti su užsienio bibliotekų erdvių kūrimo ir pritaikymo vaiko poreikiams patirtimis bei pateikti specialistų rekomendacijas. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba almanachas #3 - Apie Viljamą Šekspyrą su Greta Kaikaryte

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas pristato naują laidų ciklą – „Kalba kalba: almanachas!“.

Lietuvos rašytojų sąjunga. Literatūros pamoka su literatūrologe Donata Mitaite

Šioje literatūros pamokoje literatūrologė Donata Mitaitė nagrinėja Vilniaus temą Tomo Venclovos poezijoje. Pristatydama eilėraščių kontekstus, kritikė atskleidžia esmingą šio poeto ryšį su Lietuvos sostine, kurią autorius prisimena galvodamas apie „sielos kaina perkamą deguonį“ ir „mirtį arba dangų“. Lietuvos rašytojų sąjungos projektas „Literatūros pamokos“.