Mokslo sriuba. Kaip gaminamas plastikas?

Nuo 2025-ųjų visoje Europoje pagaminti plastikiniai buteliai savyje turės turėti ketvirtadalį rPET plastiko. Ką tai reiškia? Prie Klaipėdos įsikūrusi PET granules gaminanti įmonė šių metų pradžioje patentavo technologiją, leidžiančią cheminiu būdu apdirbti susmulkintus plastiko „dribsnius“ ir įlieti juos į naujo plastiko gamybą. Kaip tai veikia ir atrodo – aiškinamės reportaže. 

Bernardinai.lt. Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai

Lietuvoje nuo karo pradėta bėgti jau 1914-ųjų rugpjūčio mėnesį. Prasidėjus karo veiksmams Vokietijos ir carinės Rusijos pasienyje, atkreipiamas dėmesys į Lietuvos gyventojams gresiančią naštą. Karas palietė Lietuvos gyventojų ir valstybės kūrimosi istoriją. Pirmieji karo pabėgėliai atsiranda jau 1914 m. vasaros pabaigoje ir rudenį. Jų daugumą sudaro tie gyventojai, kuriuos caro valdžia evakuoja iš pafrontės zonos. 

European School Education Platform. Supporting science education with low-cost digital tools (Gamtamokslinis ugdymas pasitelkiant nebrangias skaitmenines priemones)

Šiame interviu Julienas Bobroffas, fizikas ir Paryžiaus-Saclay universiteto profesorius, demonstruoja, kaip naudoti nebrangius įrankius, pvz., išmaniuosius telefonus, mokant gamtos mokslų patrauklesniais būdais. 

TED-Ed. How do we create a better economy? (Kaip sukurti geresnę ekonomiką?)

Patyrinėkite modelį, žinomą kaip „spurgų ekonomika“, kuriuo siekiama patenkinti žmonių poreikius neperžengiant Žemės ekologinių ribų. Explore the model known as doughnut economics, which aims to meet the needs of people without overshooting Earth's ecological limits. TED-Ed 2023-01-03

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Adomo Mickevičiaus pėdomis. Vaikystė

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai 1955 metais, minint 100-ąsias romantizmo epochos poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines, suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės, kūrybos ir gyvenimo atminimu, jo įamžinimu ir skleidimu. Pristatome vaizdo įrašų ciklą, skirtą Adomo Mickevičiaus gyvenimui ir kūrybai. Pirmame epizode „Vaikystė“ bibliotekoje dirbantys istorikai, bibliotekininkai Linas Janulevičius ir Eduardas Budrys pasakoja apie poeto giminės ištakas, vaikystę, formavusią jo pasaulėžiūrą. A. Mickevičiaus viešoji biblioteka 2022-11-29

Kūrybingumo mokykla. Kas gali kurti kalbą?

Šiuolaikinio meno kūrėjos Agnės Jokšės videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Greičiausiai anksčiau ar vėliau nebe vienetai žmonių, bet nemažas būrys mieliau rinksis, kad elementariuose sakiniuose jų lytis liktų neįvardinta. Bet ar įmanoma transformuoti, pakeisti mums gerai pažįstamą kalbą? Į šį klausimą bando atsakyti Agnė Jokšė. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Mediacija mokykloje

Jaroslavas Kozlovskis pristato mokyklinę mediaciją. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos

Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VIII (II dalis). Nacionalinė švietimo agentūra 2022-11-28

Nacionalinė švietimo agentūra. Esminiai pokyčiai atnaujintose Bendrosiose programose

Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotoja Saulė Vingelienė pristato esminius pokyčius atnaujintose Bandrosiose programose. Atnaujintose bendrosiose programose laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties. Tai reiškia, jog mokinio tikslas bus ne tik įgyti žinių, tačiau ir mokėti jas pritaikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Siekiama ugdyti pažinimo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinę, kultūrinę ir komunikavimo kompetencijas. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Bendrojo ugdymo sistemos kaita ir ryšys su tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto (kodas 09.4.1-ESFA-V-713-02-0001) „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą informacinių sistemų ir registrų plėtra“ metu atliktos antrinės analizės „Bendrojo ugdymo sistemos kaita ir ryšys su tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais“ pristatymas. Analizę atliko prof. Gedimino Merkio vadovaujama įmonės „Factus dominus“ tyrėjų grupė. Pristatymą moderuoja Evaldas Bakonis, NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas. 

Nacionalinė švietimo agentūra. #VadovAUK #2. Konkursas į mokyklos vadovo vietą

Epizodas skiriamas esminiam tapimo ugdymo įstaigos vadovu procesui – KONKURSUI. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė Kalba kalba #25. Skaitytojas – režisierius!

2022 m. lapkričio 24–25 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Šiuolaikinė dramaturgija: slinktys, iššūkiai ir temos“. Renginio metu iš literatūrologinių pozicijų bus reflektuojamos šiuolaikinės dramaturgijos problemos ir jų procesai. Į naujausią laidą pasikvietėme dvi šios konferencijos organizatores ir dramaturgijos tyrėjas: LLTI direktorę, LMTA profesorę Aušrą Martišiūtę-Linartienę ir Vilniaus universiteto alumnę, LLTI darbuotoją Kristiną Janulytę. Kartu su pašnekovėmis svarstėme apie šiuolaikinius draminius tekstus: kas apibrėžia jų šiuolaikiškumą ir kodėl juos galime vadinti „eksperimentų lauku“? Kaip dramaturgija artėja prie literatūros lauko ir kaip tai veikia jos interpretavimą? Kalbina Eleonora Terleckienė. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Savanorystė – dar viena galimybė paaugliui atrasti save

Vaizdo įraše pristatoma, kaip savanoriška veikla gali padėti paaugliams atrasti save, įgyti patirties skirtingose veiklose. 

Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai. Vertėjas ir cenzūra sovietmečiu

Portugalų rašytojas Nobelio premijos laureatas José Saramago yra pasakęs: „Rašytojai kuria nacionalinę literatūrą, o pasaulio literatūrą kuria vertėjai!“ 

Nacionalinė švietimo agentūra. Duomenys ir rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos plėtros mokyklose

Viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos plėtros mokyklose“. Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos plėtros mokyklose“. Ši viešoji konsultacija yra skirta supažindinti su 2021 m. Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Dirbtinis intelektas mokyklose: mokymosi analitikos plėtojimo scenarijai modernizuojant bendrąjį ugdymą Lietuvoje“ rezultatais. Renginio metu kalbama apie dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos integravimą į skaitmenines mokymo(si) priemones; skaitmenines platformas, pagrįstas dirbtiniu intelektu ir integruojančias mokymosi analitiką, – „LearnLab“ ir „Eduten Playground“ pedagogų skaitmeninės kompetencijos ugdymą. Nacionalinė švietimo agentūra. 2022-11-23

Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos

Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VIII dalis. 

European School Education Platform. Education Talks: Artificial intelligence in education (Švietimo pokalbiai: dirbtinis intelektas ugdyme)

Kaip dirbtinis intelektas (AI) veikia švietimą? Pristato mokytojas ir konsultantas Marc Neves. How is artificial intelligence (AI) impacting education and what are the key considerations for educators? Listen to the interview with Marco Neves, teacher and consultant. 

Vrublevskių biblioteka. Mažosios Lietuvos raštijos paveldas

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama paroda Išsaugotas Rytprūsių ir Klaipėdos krašto lituanistinis paveldas – mokslui ir visuomenei, skirta istoriko, teisininko, akademiko Povilo Pakarklio 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Vrublevskių biblioteka saugo išskirtinį skaičių lituanistinių vertybių, parvežtų P. Pakarklio surengtų ekspedicijų į Karaliaučiaus bei Klaipėdos kraštus metu. Išsaugotos lituanistinės kolekcijos vertė neišmatuojama, ji sulaukia kryptingo mokslininkų dėmesio. Archyvinių dokumentų pagrindu parengta faksimilių, mokslinių studijų, kurios eksponuojamos kartu su originalais. Šioje parodoje eksponuojamas žodynas Lexicon Lithuanicum in usum eorum conscriptum (1718), kurio pagrindu kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas (1929-2015) parengė faksimilinį leidinį Lexicon Lithuanicum: rankraštinis XVII a. vokiečių–lietuvių kalbų žodynas (1987) ir Frydricho Pretorijaus rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas Clavis Germanico–Lithvana 2 t., baigtas rašyti apie 1675, 1995–1997 išleistas V. Drotvino parengtas faksimilinis žodyno leidimas.2015 metais prof. V. Drotvinui už mokslo darbą „Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai“ skirta Lietuvos mokslo premija. Interviu, kuriame kalbama apie leidinio svarbą ir mokslinius atradimus, su prof. V. Drotvinu buvo parengtas 2015 m. 

VU Filosofijos fakultetas. Prof. Sauliaus Geniušo paskaita: „Muzikos filosofija“

Paskaita supažindins jus su muzikos filosofija analizuojant konkrečią problemą: ar muzikos kūriniai yra realūs ar idealūs objektai? Šį klausimą galima užduoti ir kitaip: kaip gali vienas ir tas pats muzikos kūrinys būti išgirstas gausybę kartų skirtingu metu, tačiau nepaisant nutikimų daugybės, kaskart būti atpažintas kaip tas pats? Paskaitos tikslas – pergalvoti šią problemą iš fenomenologinės perspektyvos. Bus atsižvelgiama į klasikines Edmundo Husserlio ir Romano Ingardeno pozicijas šiuo klausimu ir į šių pozicijų tolesnę plėtotę šiuolaikinėje hermeneutinėje filosofijoje. Paskaita skaityta 2022 m. spalio 13 d. VU Filosofijos faluktete. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Pabėgėliai ir kalba

Su Milda Matulaityte-Feldhausen, autore, publiciste, radijo laidų vedėja, kalbamės, kad kalba, kaip ir viskas pasaulyje, prasidėjus globalizacijai, tapo taki (vieno žymiausių globalizacijos tyrinėtojų filosofo Zygmunto Baumano sukurtos sąvokos prasme). Globalizacija kalbas veikia ne tik per anglų kalbą, bet ir per tai, kad žmogus tapo šiuolaikiniu nomadu. Anksčiau stabilios, geografiškai apibrėžtos kalbinės bendruomenės tapo takios – žmonės išvyksta ir atvyksta, ieško geresnio gyvenimo, dirba daugiakalbėse kompanijose ir t. t. Į tai pernelyg nekreipėme dėmesio – ne itin gausius migrantus Lietuvoje kol kas sunkiai įsivaizdavome kaip integralią mūsų ateities visuomenės dalį. Bet pasaulį ištiko tragedija – Ukraina buvo užpulta, prasidėjo karas ir Lietuvą užplūdo karo pabėgėliai. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Dokumentinio filmo „Ateities istorija. Lietuva“ anonsas

Dokumentiniame filme  „Ateities istorija. Lietuva“ pristatomi valstybiniai Lietuvos universitetai ir 16 mokslinių išradimų. Net 6 iš jų pasaulinio lygio: tai ir Vilniaus universiteto prof. Virginijaus Šikšnio ir Gyvybės mokslų centro mokslininkų sukurtos garsiosios „genų žirklės“, kurios gali „iškarpyti“ paveldimas ligas, ir Kauno technologijos universiteto prof. Vytauto Getaučio ir mokslininkų grupės pasiektas saulės elementų efektyvumo pasaulio rekordas bei Mykolo Romerio universiteto genetiko prof. Danieliaus Serapino išrastas „gyvybės eliksyras“. Lietuva didžiuojasi kol kas pirmąja pasaulyje mobiliąja balso skenavimo programėle, kurią sukūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Virgilijus Ulozas. O Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkai drauge su Lietuvos kariuomene bei kitais partneriais kuria analogų pasaulyje neturintį lietuvišką įrankį NAAS, skirtą informacinių grėsmių prevencijai. Lietuvos sporto universiteto mokslininkai ne tik įrengė vienintelę Baltijos šalyse inovatyvią mobiliąją sporto mokslo laboratoriją, bet ir pirmieji pasaulyje sugebėjo pritaikyti ir paaiškinti didelio sportinio krūvio įtaką ištvermei ugdyti. Ir tai tik nedidelė dalis Lietuvos universitetų mokslininkų išradimų, su kuriais kviečiame susipažinti filme „Ateities istorija. Lietuva“. 

VU mokslas be pamokslų. Keiksmažodžiai – kalbos šiukšlės ar jausmų išraiška?

MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Pedagogų profesinis tobulėjimas ir augimas: kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos aspektai

Viešoji nuotolinė konsultacija „Pedagogų profesinis tobulėjimas ir augimas: veiksmingi kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos aspektai“. Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuota viešoji nuotolinė konsultacija „Pedagogų profesinis tobulėjimas ir augimas: veiksmingi kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos aspektai“. Konsultacijos tikslas – skatinti mokytojų profesinį tobulėjimą bendradarbiaujant. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Konferencija | Kaip 2️⃣x2️⃣? Matematikos rezultatų ir inovacijų ryšys

Matematikos ugdymo rezultatų gerinimas – viena iš aktualiausių švietimo temų. Šalies mokyklos, savivaldybės, Lietuvos bei užsienio ekspertai siūlo savo gerąsias praktikas, įvarius inovatyvius, skaitmeninius sprendimus, kuriuos pristatys konferencijoje „Kaip 2x2? Matematikos rezultatų ir inovacijų ryšys“! Renginį organizuoja NŠA #EdTechCentro bei programos „Tūkstantmečio mokykla” komandos. 

Paramos vaikams centras. Ar tikrai su paaugliu neįmanoma susikalbėti?

Paramos vaikams centras 

Mokslo sriuba. Kaip „Gaia“ teleskopas mato visatos praeitį ir ateitį?

Panaudota medžiaga: Gaia Sky, ESA, European Space Agency, HubbleWebbESA, Jesse Gallagher, Asher Fulero. Komanda:Kotryna Reimerytė, Ignas Kančys. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kodėl paaugliams ir vaikams rūpi išbandyti svaigalus?

Aura Svetikienė pristato, kodėl paaugliams ir vaikams rūpi išbandyti svaigalus. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė Kalba kalba #24 . Apie daugiakalbę Vilniaus literatūrą

Naujausiame epizode apie Vilniaus daugiakultūriškumą ir šio miesto tapatybę kuriančią literatūrą diskutavome su dviem poetais, vertėjais bei kritikais – VU Lietuvių literatūros katedros profesoriumi Mindaugu Kvietkausku bei Vertimo studijų katedros asistentu Rimu Edvard Užgiriu. Kas darė įtaką XIX–XX a. pradžios Vilniaus kultūrai bei kuo ji išsiskiria kitų miestų kontekste? Kodėl Vilniaus daugiakalbės literatūros reiškinys įvardijamas kaip fenomenas? Ar jis vis dar atpažįstamas ir įdomus šiandieniniam skaitytojui? Kalbina Eleonora Terleckienė. 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Švietimo konferencija „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui“

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su Vilniaus universitetu rengia švietimo konferenciją „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui“. Pandemija, ekonominė krizė ir karas ištiko mus tuo metu, kai atrodė, kad visuomenė žengė į pilnatvės, tobulumo ir saugumo amžių.

Mokslo sriuba. Fizika prie kavos. Kaip slaptai bendrauti visiems matant ir girdint?

Žmonėms be galo patinka paslaptys, bet ar įmanoma slaptai bendrauti visiems matant? Kokia mintis šauna į galvą, išgirdus žodžių junginį „asimetrinė kriptografija“? Kriptografija yra mokslas apie įvairių pranešimų kodavimą, kad be leidimo niekas jų negalėtų perskaityti, ir – kas ne mažiau svarbu – dekodavimą, kad adresatui siunčiama informacija būtų naudinga. 

New EdTech Classroom. Are You a 21st Century Teacher? (Ar esate XXI amžiaus mokytojas?)

Sužinokite apie 7 pagrindines 21-ojo amžiaus mokytojų kompetencijas, patyriknėkite, kaip auga jūsų mokymo įgūdžiai! 

Paramos vaikams centras. Saugus laikas prie ekranų: kas padeda susiformuoti tinkamiems įpročiams

Vaizdo įraše aptariama, kas padeda susifotmuoti tinkamiems įpročiams, kaip išvengti pavojingų situacijų. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos

Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VII (VI dalis).

Paramos vaikams centras. Vaikų ir paauglių emocinės sveikatos stiprinimas

Vaizdo įraše aptariama, kaip kurti ryšį ir stiprinti bendrumo jausmą su vaikais ir paaugliais, kokie ženklai turėtų kelianti nerimą ir kaip į juos reaguoti. 

Bernardinai.lt. Gimę Pirmojoje Respublikoje. Geologas Vytautas Narbutas

„Net ir dabar, kai užsimerkiu, akyse vis dar matau Aušros Vartų gatvelę ir tas beržo šakas, nusvirusias per vienuolyno sieną. Ir girdžiu giedamos litanijos nuostabią melodiją. Tiesiog galima būtų ir neatsimerkti...“ – nostalgiškais jaunų dienų Vilniuje prisiminimais dalijasi geologas, rašytojas Vytautas Narbutas (g. 1930 m.). 

Nacionalinė švietimo agentūra. Seminaras matematikos vadovėlių ir kitų mokymosi priemonių autoriams

Seminaro tikslas – aptarti matematikos vadovėlių svarbą matematiniam mąstymui ugdyti ir pasiekimų lygius iliustruojančias užduotis ir mokinių darbus. Lektorius prof. hab. dr. Rimas Norvaiša (Vilniaus universitetas) kalbėjo apie matematikos vadovėlių vaidmenį lavinant matematinį mąstymą. Dr. Audronė Rimkevičienė (Nacionalinė švietimo agentūra) pateikė užduočių ar mokinių darbų, iliustruojančių pasiekimų lygius, pavyzdžių. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Žaislai žaisliukai. Garsų š–ž tarimo diferencijavimas

Jonavos Justino Vareikio progimnazijos logopedė Edita Ruckienė pristato programų rinkinį „Edusensus“. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Konsultacija „Atnaujintas programos turinys kaip geresnio matematikos mokymo ir mokymosi prielaida“

Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vyko viešoji konsultacija „Atnaujintas programos turinys kaip geresnio matematikos mokymo ir mokymosi prielaida“.Viešosios konsultacijos tikslas – aptarti, kaip nauja matematikos bendroji programa prisideda prie geresnio mokymo ir mokymosi. Programos sudarytojai siekia kiekvienam mokiniui suteikti galimybę ugdytis matematinį ir statistinį raštingumą, kuris programoje suprantamas kaip įgytas gebėjimas matematiškai samprotauti, mąstyti ir taikyti įgytas kompetencijas sprendžiant įvairias realias, aktualias ir mokiniams suprantamas problemas. Dalyviai: mokslininkai, matematikos mokytojai, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai, tėvai, aktyvūs piliečiai. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Tarptautinei romų kalbos dienai

Lapkričio 5-ąją švenčiame tarptautinę romų kalbos dieną. Su antropologėmis Vilniaus kolegijos lektore Aušra Simoniukštyte ir Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorante Agnieška Avin kalbėjomės apie tai, kokius naratyvus apie mūsų kaimynų romų kalbą ir kultūrą reikėtų pirmiausia išskirti. Agnieška teigia, kad net ir naratyvas, jog romai yra mūsų kaimynai jau penkis šimtus metų, kurie yra išsaugoję savo unikalią kalbą, ne visada pasiekia mūsų socialinę ir valstybinę sąmonę. Pokalbio metu išryškėjo, kad švietimo sistemai būtinos specialios priemonės integruoti romų vaikus į Lietuvos mokyklas. Jie mokytis ateina iš romų kalbos aplinkos, nemokėdami kitų kalbų, neretai iš atskirtį patiriančių šeimų, todėl jiems reikia ypatingo dėmesio, kad saugiai ir noriai įsitrauktų į švietimo procesus. Kalbame apie karo pabėgėliams, migrantams, iš užsienio grįžusiems vaikams būtiną pagalbą įsijungiant į Lietuvos mokyklų bendruomenes, bet apie romų vaikams numatomas tikslines priemones ir įrankius neteko girdėti. Bet yra ir gerų žinių: pernai Romų visuomenės centro ir VšĮ „Padėk pritapti“ kartu su Nacionaline biblioteka sukurtas Lietuvos romų sakytinės kalbos archyvas sukėlė didelį tyrėjų ir studentų susidomėjimą. Susidomėjimo geografija pasiekė net JAV. Primename, kad archyvo idėja gimė Kalbos klube plius. Kalbos klubo plius autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. 

Mokslo sriuba. Fizika prie kavos. Interviu su fiziku prof. Michio Kaku

„Mokslo sriuba“ pristato išskirtinį interviu su šiuolaikinės fizikos pasaulio ikona, futuristu ir mokslo populiarintoju, bestselerių autoriumi, stygų teorijos bendrakūrėju ir visko teorijos tyrinėtoju, Niujorko universiteto profesoriumi Michio Kaku. Pasak profesoriaus Michio Kaku, dabar žinomus visatos dėsnius – beveik visko teoriją – galima užrašyti ant vieno popieriaus lapo. Vienoje eilutėje yra Einšteino bendrasis reliatyvumo principas, o po to dar kelios eilutės, skirtos standartiniam modeliui. Problema, kad šios dvi teorijos nepalaiko viena kitos bei yra grindžiamos skirtingais principais ir matematika.Todėl jam ir rūpi rasti metaforinę bambagyslę tarp mūsų kūdikiškos visatos, kai ji gimė iš galimai daugialypės visatos, bei parašyti subalansuotą pasakojimą apie fizikų bendruomenės siekį įrodyti Stygų teoriją. Ir taip išspręsti problemą: netvarkingą reliatyvumo teoriją susieti su netobulu subatominių dalelių standartiniu modeliu į vieną elegantišką Visko teoriją. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m vizijos, realijos, atmintys“

Nacionalinėje bibliotekoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Renginyje bus apmąstomas Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpis (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmuo jame. Konferencijoje dalyvauja įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio (JAV, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos) atminties, mokslo ir studijų institucijų. Konferencijos garbės svečias – Islandijos politikas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hannibalssonas. Jam einant Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, jo šalis pirmoji 1991 m. pripažino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valstybingumą. 

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija. Tvenkinio vandens savybių nustatymas

8-9 klasėms skirtoje pamokoje „Tvenkinio vandens savybių nustatymas“ tiriamas vandens užterštumas, naudojantis bioindikatoriais ir vertinant vandens savybes: spalvą, pH ir nitratų kiekį. Šią vaizdo pamoką galima naudoti ir chemijos pamokose. 

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija. Žmogaus poveikis gamtai

8 klasei skirtoje pamokoje „Žmogaus poveikis gamtai“ kalbama apie anglies dioksidą aplinkoje, šiltnamio reiškinį, globalinį atšilimą ir rūgščius lietus. Šią vaizdo pamoką galima naudoti ir 5-8 klasių geografijos, chemijos, gamtos ir žmogaus pamokose.