Edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“



Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) š. m. vasario 25 d. 15 val. organizavo trečiąjį Edukacijos forumą „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“, kuriame pristatyti 2020 metais atliktų švietimo srities tyrimų, skirtų sprendimams dėl COVID-19 padarinių, rezultatai. Tyrimus finansavo Lietuvos mokslo taryba. Forume aptarti Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai: „Ugdymas nuotoliniu būdu pandemijos ir kitų krizinių situacijų metu“, „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“ ir „Nuotolinio darbo ir mokymo proceso organizavimo modelis ir rekomendacijos ekstremaliam ir pereinamajam laikotarpiui“. Kviečiame dalyvauti bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, savivaldybių atstovus, švietimo praktikus, švietimo politikos kūrėjus, ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, visus, kuriems aktualūs edukacijos tyrimai ir sprendimų paieškos. Su tyrimų rekomendacijomis ir išvadomis galima susipažinti: https://www.smm.lt/web/lt/naujienos/svietimas-covid-19-salygomis/tyrimai-rek Kviečiame žiūrėti bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, savivaldybių atstovus, švietimo praktikus, švietimo politikos kūrėjus, ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, visus, kuriems aktualūs edukacijos tyrimai ir sprendimų paieškos. 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2021-02-26

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Spaudos konferencija apie 2021 metų brandos egzaminus



Spaudos konferencijoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, viceministras Ramūnas Skaudžius, Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2021-02-26

0 komentarai (-ų):

LMNŠC nuotolinių gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Banginių socialinio gyvenimo ypatumai ir intelektas



Banginiai (kartu su jiems priklausančiais delfinais) – tai viena iš žinduolių grupių, iš sausumos sugrįžusių gyventi atgal į vandenyną. Gyvenimas jūrose visai kitoks nei sausumoje – juk ten, po vandeniu, nėra plaučiais kvėpuojantiems gyvūnams reikalingo oro, veikia milžiniškas slėgis, judėjimas vyksta ne tik horizontalia, bet ir vertikalia kryptimi, o garsas keliauja virš 4 kartų greičiau nei ore. Tokiose neįprastose sąlygose išlikti prisitaikę banginiai visų pirma stebina ypatingais savo jutimais. Štai, pavyzdžiui, delfinai bei kašalotai geba „matyti“ klausydamiesi ir medžioja skleisdami garsus bei gaudami informaciją apie nuo aukos atsimušančias garso bangas. Kita svarbi jūros žinduolių ypatybė – jų socialumas ir elgsenos sudėtingumas. Dauguma banginių – socialūs gyvūnai, neretai gyvenantys šeimomis ar net dideliais būriais. Taip gyvenant, jiems labai svarbi tarpusavio komunikacija. Kaip per didžiulius atstumus bendrauja banginiai? Kaip juos veikia žmogaus veikla? Kuo pasižymi delfinų protas? Šie ir kiti klausimai bus aptarti pamokoje. 
Pamoką veda lektorė Laura Stukonytė. 
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 
2021-02-25

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Dirbtinis intelektas mūsų kasdienybėje: kur jis pritaikomas? Projekto „Prisijungusi Lietuva“ pristatymas (su vertimu į gestų k.)



Projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų savanorių tinklo ambasadorius, TV ir radijo laidų vedėjas bei muzikantas Lukas Keraitis pristato projektą „Prisijungusi Lietuva“ ir šio projekto dalį – e. skautų savanorių veiklą. L. Keraitis skaito pranešimą „Dirbtinis intelektas mūsų kasdienybėje: kur jis pritaikomas?“ Pranešimo metu pristatomi dirbtinio intelekto pritaikymo būdai, iškeltas klausimas, ar tokiai ateičiai ugdome savo mokinius. 

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ tikslas – padėti žmonėms nemokamai išmokti naudotis internetu ir skaitmeniniais įrenginiais, pradedantiesiems įgauti praktinių įgūdžių, o pažengusiesiems sustiprinti jau turimas žinias. Kiekvienoje mokymų programoje pabrėžiama, kaip saugiai ir visapusiškai sklandžiai naudotis skaitmeninių technologijų ir interneto teikiama nauda. Šiuo metu nemokami mokymai vyksta nuotoliniu būdu. Lietuvoje jau dvejus metus veikia projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų tinklas, vienijantis beveik 1,5 tūkst. skaitmeninių žinių turinčių 14–29 metų amžiaus žmonių. Jo nariai ne tik bibliotekose konsultuoja vyresnius šalies gyventojus, supažindina juos su išmaniųjų įrenginių, interneto funkcijomis, atsako į visus aktualius klausimus, bet ir patys nuolat pažindinami su technologinėmis naujovėmis, o nemaža e. skautų dalis planuoja rinktis su skaitmeninėmis technologijomis susijusias profesijas. Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos www.prisijungusi.lt.

Lektorius: Lukas Keraitis, projektas „Prisijungusi Lietuva“. 
Moderuoja Ana Pavilovič-Jančis, Nacionalinės švietimo agentūros atstovė. 
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Nuotolinis mokymas ar mokymo organizavimas nuotoliniu būdu? (su vertimu į gestų k.)



Svarbiausias šiame pranešime svarstomas klausimas – įvykusi nuotolinio ugdymo sampratos kaita dėl COVID-19 pandemijos nulemtų pokyčių, organizuojant bendrąjį ugdymą. Susipažinsite su duomenimis grįstomis išvadomis apie pokyčius, kurie atsirado Lietuvos mokyklose dėl perėjimo prie nuotolinio ugdymo. Viena vertus, daugumai pedagogų atsivėrė galimybės įgyti naujų gebėjimų, išbandyti jiems naują ugdymo organizavimo praktiką. Kita vertus, šios praktikos visuotinis pobūdis neleido išnaudoti visų nuotolinio ugdymo privalumų. Pristato Evaldas Bakonis, Nacionalinės švietimo agentūros atstovas. Moderuoja Irena Raudienė, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė. 

Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. 
Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Kaip gimsta antrepreneriai (su vertimu į gestų k.)



Vilniaus universiteto Verslo mokykloje kuriame aplinką, atvirą įvairioms idėjoms ir švenčiančią klaidas. Šiame renginyje susipažinsite su mokymo metodais, skatinančiais atsikleisti mokinių kūrybiškumui, lavinančiais komandinio darbo įgūdžius ir ugdančiais pozityvios antreprenerystės nuostatas. Pristato Danutė Rasimavičienė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos atstovė. Moderuoja Irena Raudienė, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė. 

Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. 
Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Vilniaus universitetas. Vilniaus istorijos. Mitai apie Šv. Onos bažnyčią



Kodėl legenda apie Napoleono norą šv. Onos bažnyčią perkelti į Paryžių yra tik populiarus mitas? Kokios kitos pramanytos istorijos ir šiandien supa garsiąją Vilniaus bažnyčią? Apie visa tai pasakojama VU animacijoje. 
Vilniaus universitetas. 
2021-02-25

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Veidrodžio paslaptis



Ar kada nors pagalvojote, kad paprastas vanduo, veidrodis, šaukštelis gali tapti puikiais pagalbininkais ieškant įdomių mokslo idėjų? Užsiėmimo metu sužinosite, kaip susidaro atvaizdas veidrodyje, vandenyje, šaukštelio paviršiuje. Atlikdami šviesos atspindžio eksperimentus, tapsite tikrais mokslo žinovais. Išmoksite pasigaminti veidrodį iš tokių priemonių, kurias galima aptikti kiekvienuose namuose. Išsiaiškinsite kas, kaip ir kodėl pradėjo gaminti veidrodžius. Lektorės: Birutė Krapauskienė, Aušra Morozienė, Rasa Bieliūnaitė (Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija). 
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Ko dar nežinome apie žuvėdras



Ateikite ir sužinosite daug įdomios informacijos ne tik apie žuvėdras ir kirus, bet ir apie simetriją mus supančiame pasaulyje. Pasižiūrėję teatro improvizaciją „Svajonių paukštis“, susipažinsite su origami meninio popieriaus lankstymo būdo istorija bei tradicijomis ir sukursite savo svajonių paukštį-žuvėdrą. Taip pat spręsite trumpus loginius uždavinius, kurių pagrindine heroje bus žuvėdra, pasidalinsite savo pojūčiais, kilusiomis mintimis, asociacijomis. Rezultate turėsite ne tik sklendžiantį paukštį, bet ir patirtą kūrybinį džiaugsmą!
Lektoriai: Pajūrio regioninio parko vyr.ekologas Erlandas Paplauskas, biologijos mokytoja Diana Kapušinskienė, matematikos mokytoja Janina Stepušaitienė, istorijos mokytoja Daiva Tamkuvienė, teatro mokytoja Aušra Januškienė (Klaipėdos Sendvario progimnazija).
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“.
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“.
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Vilniaus universitetas. Vilniaus istorijos. Viešieji egzaminai



XVIII a. Vilniaus universiteto studentai laikė visai kitokius egzaminus nei šiandien. Vienas iš jų – viešasis egazminas žodžiu šv. Jonų bažnyčioje, kuriame dalyvavo ir dvasininkai. Kiek studentų per metus baigdavo Vilniaus universitetą ir kuo išsiskyrė 1773-ųjų laida? Kaip laikyti egzaminą sekėsi Vilniaus Katedros ir Rotušės architektui Laurynui Gucevičiui? Apie visa tai pasakojama VU animacijoje. 
Vilniaus universitetas. 
2021-02-24

0 komentarai (-ų):

E. skautų TV. Kaip išvengti priklausomybės nuo ekranų?



Dalyvauk ir stebėk saugesnio interneto savaitės veiklas internete. Būkime saugūs ir kurkime geresnį internetą kartu! 
Projektas „Prisijungusi Lietuva“. 
2020-02-24.

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Juoda – balta



„Juoda – balta“ dvi spalvos, kurios atrodo visai nesisieja su vaikyste, tačiau mes mokytojai manome kitaip. Mūsų komanda siūlo jums pažinti užmirštą pasaulio pusę, kartu eksperimentuoti, vaidinti ir pasijusti mažu vaiku. „Susikaupkim“. Veiklos pradžioje kartu su dalyviais stebėti juodai baltą filmuką ir skambant ramiai, atpalaiduojančiai muzikai, leisti atsiskleisti jūsų vidiniams išgyvenimams ir emocijoms. „Šešėlių teatras“. Vaikystėje dažnai žaisdavome iš plaštakų sukurtais personažais ant sienos. Tad siūlome kartu nusikelti į fantazijos pasaulį ir su mokytojais sukurti unikalius personažus. Suvaidinti mini spektaklį. „Aukštyn kojom“ dažnas stalą įsivaizduojam, kaip baldą ir niekada nesusimąstom, kad jį galima panaudoti, kaip „molbertą“ ant kurio puikiai laikosi apvyniota maistinė plėvelė. Kad kūryba taptų dar žaismingesnė siūlome panaudoti markerius ir temperos dažus, žaismingus rudeninius lapus, kad sukurti unikalų ir nepakartojamą meno kūrinį. 
Lektorės: Agnė Liščiukaitytė. Audronė Kerševičienė (Kauno lopšelis-darželis „Rasytė“). 
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Paramos vaikams centras. Kodėl vaikai ir paaugliai neklauso?



Psichologės psichoterapeutės Aušros Kurienės pokalbis su LRT žurnaliste Giedre Čiužaite apie tai, kodėl vaikai ir paaugliai nesilaiko susitarimų, negirdi, ignoruoja tėvų nurodymus. Išgirsite, kodėl vaikai negali noriai įgyvendinti visų nurodymų ar draudimų, kaip susitarti, kad vaikas galėtų laikytis susitarimų, kuo tai skiriasi nuo informavimo ir sąlygų išdėstymo, kodėl svarbu įsitikinti, ar vaikas suprato ir pajėgus padaryti, ko yra prašomas. 
Paramos vaikams centras. 
2021-02-23

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Meno edukacijų ciklas. Mėnulis arbatos puodelyje



Modernizmo formų studijavimo kelias atvedė formų atsisakymo link. Tai matome „Fluxus“ judėjime, kuriame jungiamos įvairios meno sričių išraiškos. Šis požiūris padeda praplėsti kūrybinę mokinio sąmonę. Pats meninis procesas gali būti svarbesnis nei rezultatas, kai kūrėjas visiškai atsiduoda kūrybos veiksmui pamiršdamas save. J. Mačiūnas savo bičiuliui Benui Vautier rašė: „...suvaldyk ir visiškai eliminuok savo ego, nieko nepasirašinėk – nieko sau nepriskirk – nuasmenink save... Tik niekam (skirtingai nei Japonijoje) čia nepavyksta to padaryti.“ 
Pristato edukatorė Eglė Jovaišaitė. 
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2021-02-23

0 komentarai (-ų):

LMNŠC nuotolinių gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Požeminio vandens kokybės kaitos priežastys



Požeminis vanduo visame pasaulyje yra labai svarbus geriamojo vandens šaltinis. Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kur centralizuotai (vandentiekiais) ir individualiai apsirūpinti naudojamas tik požeminis vanduo. Todėl tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ypač daug dėmesio skiriama geriamojo požeminio vandens kokybei. Pamokoje bus aptariamos požeminio vandens kokybę kontroliuojančios priežastys, sužinosite, kokios kokybės požeminis vanduo yra tinkamas gerti, kokie rodikliai parodo požeminio vandens kokybės pokyčius. 
Pristato lektorė dr. Gintarė Slavinskienė. 
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 
2021-02-23.

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Svarbi maža detalė. Kam reikalingos laive virvės?



Kviečiame susipažinti, kam laivuose naudojamos virvės. Susipažinsite su senuoju virvių vijimo būdu ir nusivysite draugystės apyrankes. Apskaičiuosite, kiek procentų, kartų ar ilgio matavimo vienetų sutrumpėjo apyrankė, lyginant su siūlų ilgiu. Išmoksite pamatuoti be liniuotės, žaisite Alias žaidimo principu žaidimą Kahoot programėle, konvertuosite senuosius matavimo vienetus į dabartinius matavimo vienetus. Aptarsite gautų matavimų tikslumą, kas įtakojo paklaidas. Išmoksite apytiksliai apskaičiuoti dabartinius matavimo vienetus, naudodamiesi MS Excel programa ir įsivertinti H5P įrankiu. Kūrybiškumas, bendradarbiavimas ir tarpdalykinių žinių taikymas bus jūsų palydovas viso užsiėmimo metu! 
Lektorės: Daiva Tamkuvienė, Dovilija Jančiauskienė, Asta Pakėnienė (Klaipėdos Sendvario progimnazija). 
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. Nacionalinė švietimo agentūra. 
Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“.
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Atsakome į pedagogų klausimus apie skiepus nuo COVID-19



Pokalbis su prof. habil. dr. Vytautu Usoniu: atsakome į pedagogų klausimus apie skiepus nuo COVID-19. 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2021-02-23

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Aš – virtuvės dizaineris



Ar įmanoma suprojektuoti virtuvę per pusantros valandos? Kartu įrodysime, kad tai realu. Per integruotą technologijų ir anglų kalbos pamoką, kurioje bus naudojami planšetiniai kompiuteriai, laisvai prieinama parduotuvės „Ikea“ programa ir instrukcija, sukursite savo svajonių virtuvę. 
Lektorės: Diana Cigasaitė, Vaineta Tomaš (Jonavos rajono Šveicarijos progimnazija). 
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Vilniaus universitetas. Vilniaus istorijos. Europos mokslo žvaigždė Vilniuje



Žydas Jozefas Salomonas Delmedigo – Europos mokslo žvaigždė, kuri XVII a. spindėjo Vilniuje. Kodėl šiandien istorikai šį išminčių vadina viena garsiausių to meto Europos asmenybių? Kaip atrodė jo prašmatnus ir išskirtinis gyvenimas LDK? Apie visa tai pasakojama VU animacijoje. 
Vilniaus universitetas. 
2021-02-22

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Audiovizualinė komunikacija: nūdienos problematika mokymo(si) procese



Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia nuotolinę konferenciją aktualia tema – „Audiovizualinė komunikacija: nūdienos problematika mokymo(si) procese“. Maloniai kviečiame žiūrėti visus, kam rūpi autorinės teisės, audiovizualinių kūrinių žymėjimas, kokybė ir turinys, teisėtas naudojimas socialiniuose tinkluose, į priverstinę izoliaciją patekusių menininkų kūrybos sklaidos galimybės ir kiti aspektai. 
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2021-02-22

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Virtualios realybės kūrimas



Kviečiame įvairių dalykų mokytojus ir mokinius susipažinti su virtualios realybės kūrimo metodu ir praktiškai jį išbandyti. Sužinosite, kaip pamokoje galima sukurti virtualų turą www.thinglink.com platformoje. Tai patrauklus inovatyvaus mokymo(si) įrankis, skirtas kūrybingiems ir šiuolaikinių technologijų nebijantiems mokytojams bei mokiniams! 
Lektorius: Karolis Makauskas (Klaipėdos Simono Dacho progimnazija).
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Vilniaus humanistinė mokykla. Miško broliai



Pamokoje pasakojama apie svarbius Lietuvai istorinius įvykius: 1918 metų vasario 16-osios Valstybės atkūrimo Aktą bei partizaninį karą. Pamokos pabaigoje mokoma dainuoti partizanų dainą. 
Vilniaus humanistinė mokykla. 
2021-02-19

1 komentarai (-ų):

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Nuotolinė diskusija „Vaikystė šešėlyje: aš šalia, atpažink mane!“


Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su socialiniais partneriais  – Nacionaline tabako ir alkoholio kontrolės koalicija bei šios idėjos pradininke Asociacija „Mentor Lietuva“ – organizavo nuotolinę diskusiją „Vaikystė šešėlyje: aš šalia, atpažink mane!“. 
Diskusijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria alkoholį vartojančių tėvų šeimose augantys vaikai, skatinti jiems padėti bei kreiptis pagalbos.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
2021-02-19

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Skaitmeninių įrankių panaudojimo galimybės



Sutelksime dėmesį į skaitmeninių mobiliųjų įrenginių panaudojimo galimybes pedagogo veikloje. Susipažinsite su „Storyo“ programėle, įgysite praktinio darbo su ja įgūdžių. Praktinės veiklos metu turėsite galimybę patys sukonstruoti parašiutą bei fiksuoti veiklos artefaktus panaudodami turimas priemones (planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kt.). Užfiksuotas veiklos akimirkas mokysimės patraukliai ir nesudėtingai patekti „Storyo“ programėle. Į šią siūlomą veiklą noriai įsitraukia įvairaus amžiaus mokiniai. Užsiėmimo metu patobulinsite IKT naudojimo kompetencijas, reikalingas kuriant modernias ir patrauklias mokymosi priemones. Šiuos gebėjimus galėsite pritaikyti, organizuodami STEAM ar kitas veiklas. 
Lektorės: Laura Palivonienė ir Rita Nemanienė (Šiaulių Romuvos progimnazija). 

Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. V. Gerulaičio paskaitų ciklas apie L. van Beethoveną. Beethoveno kvartetai ir sonatos



Styginių kvartetai pradeda tikrąjį jau subrendusio Beethoveno kūrybos kelią, jie yra ir paskutinieji jo kūriniai... Amžininkai jų visiškai nesuprato. Tuo tarpu, tai nuostabiausios pasaulyje muzikos gelmės. Jis kūrė juos pasinėręs į savo lemties problemas. Jų muzika užburia, stulbina, sukrečia. 
Beethovenas lieka nepralenktas kvartetinės muzikos meistras ir po 200 metų... Beethovenas buvo geriausias savo laiko pianistas ir neprilygstamas improvizatorius. Ir jei ne kurtumas... Jo sonatos fortepijonui – tikra jo kūrybos enciklopedija. Nuo pirmųjų, dar paskirtų J.Haidnui iki paskutinės, kur skamba... bugi vugi. Netikite? 
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2021-02-19

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Vaido Šeferio paskaita „Neregėtas Donelaitis: nauji donelaitikos atradimai“



2014 m., Lietuvoje ir už jos ribų minint lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, didelis dėmesys sutelktas į išsamius K. Donelaičio rašytinio palikimo tyrimus, kurių metu archyvuose atrasti keli šimtai unikalių dokumentų. Didžioji raštų dalis buvo iki šiol visiškai nežinoma. Jų gretose – ir didžiausios vertės radinys: trys nauji K. Donelaičio autografai. 

Doc. habil. dr. Vaidas Šeferis, dalyvavęs dokumentų paieškose ir tyrimuose, kviečia į paskaitą „NEREGĖTAS DONELAITIS: nauji donelaitikos atradimai“, kurioje aptars naujuosius K. Donelaičio paveldo atradimus – papasakos apie Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų mastą, svarbą ir rezultatus. Ši paskaita – ne tik apie K. Donelaitį. Tai sėkmės istorija apie tai, kaip valstybė gali sutelkti pajėgas mūsų raštijos paveldui išsaugoti. 

Minint K. Donelaičio 300 metų sukaktį Lietuvos valstybė finansavo išsamius K. Donelaičio rašytinio palikimo tyrimus. Juose dalyvavo ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai, kurie iš naujo tyrė Vokietijos archyvuose saugomas senąsias Karaliaučiaus archyvų bylas. Ieškota paties K. Donelaičio raštų arba dokumentų, susijusių su jo gyvenimu ir veikla. Tikėtasi jų rasti vieną kitą, bet radinių gausa nustebino net didžiausius optimistus. Iš archyvų prieblandos į šviesą iškilo keli šimtai unikalių dokumentų. Tarp jų – ir didžiausios vertės radinys: trys nauji K. Donelaičio autografai. Anot Vaido Šeferio, galima drąsiai teigti, kad tokio mąsto atradimų nebūta nuo XIX a. pradžios, kai K. Donelaičio rankraščius atrado Liudvikas Rėza. 
Po paskaitos doc. habil. dr. V. Šeferis atsakys į tiesioginės transliacijos žiūrovų užduotus klausimus, taip pat apie K. Donelaičio rankraščių paieškas ir tyrimus diskutuos su literatūrologu, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovu dr. Dainiumi Vaitiekūnu. Šis renginys – Lietuvių kalbos dienų renginių programos dalis. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2021-02-19

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Kas rūgštesnis?



Paklausti apie vaisvandenių skonį, veikiausiai pasakysite, kad jis yra saldus, o kai kurių vaisių, tarkime, citrinų, skonis rūgštus. Bet ar tikrai citrinų rūgštingumas yra didesnis negu vaisvandenių? Ištyrę įvairių vaisių rūgštingumą, įsitikinsite, kad, nepaisant rūgštaus skonio, jų rūgštingumas gali būti mažesnis už vaisvandenių, kurių skonis yra saldus. Išsiaiškinsite, kad, sutrikus organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, galima sunegaluoti. 
Lektoriai: Tomas Gulbinas, Laima Lapinskienė (Kauno technologijos universitetas, Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija). 
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas mokant nuotoliniu būdu: kodėl ir kaip?



Vaizdo konferencija „Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas mokant nuotoliniu būdu: kodėl? kaip?“. Konferencijos tikslas  aptarti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ypatumus mokant nuotoliniu būdu. Konferencija skirta mokyklų direktoriams ir pavaduotojams. 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2021-02-18

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Atsiprašykime išmaniojo telefono



Mokytojai dar vis aršiai kariauja su mokinių išmaniaisiais telefonais, bet veltui. Išmanusis telefonas yra nuostabus įrenginys ir puikiai gali būti panaudotas, ypač dabar, kai ugdymo procesas yra suvaržytas antivirusinių reikalavimų. 
Išmanusis telefonas turi magnetometrą, giroskopą, termometrą, barometrą ir 14 kitų įvairių jutiklių. Tai galinga gamtos mokslų laboratorija, esanti kiekvieno mokinio kišenėje ir ją galima panaudoti mokinių tiriamajai veiklai. Socialinių mokslų pamokose telefonas gali skaičiuoti žodžius, padėti dalintis tekstais, vaizdais. Pėdometras, greičio matuoklis, chronometras praverčia kūno kultūros pamokose. Dailės ar kitose pamokose, kuriose ugdoma mokinių saviraiška, telefonas gali išgauti bet kokią spalvą, garsą ar muziką. Dalyviai sužinos ir išbandys daug išmaniojo telefono galimybių, kurias galima panaudoti ugdymui. Taip pat medžiaga tinka mokyklų turimiems planšetinių kompiuterių komplektams. 

Lektorius: Stasys Kirdeikis (Utenos Adolfo Šapokos gimnazija). 
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

TED-Ed. Presentation literacy is the skill of the future (Viešojo kalbėjimo įgūdžių reikšmė)



Istorijų pasakojimas yra senovės menas, vystydami kalbą ir kultūrą, išmokome pasidalyti savo istorijomis, mintimis ir svajonėmis. Istorijų pasakojimas peraugo į viešą kalbėjimą, o mūsų auditorija interneto dėka yra visas pasaulis, ne tik laužas. Chrisas Andersonas gilinasi, kodėl viešojo kalbėjimo įgūdis yra ateities įgūdis. Chriso Andersono pamoka, režisierius – Avi Ofer.

Storytelling is an ancient art; as humans developed language and culture, we learned to share our stories, thoughts, and dreams. And that storytelling evolved into public speaking, and our audience thanks to the internet  is the whole world, not just a campfire. So how can we make our voices heard in such a busy space? Chris Anderson digs into why presentation literacy is the skill of the future. Lesson by Chris Anderson, directed by Avi Ofer. 

TED-Ed. 
2021-02-18

0 komentarai (-ų):

Draugiškas internetas. Vaikai vaikams. Kas yra internetas



Vaizdo įraše vaikai vaikams pasakoja, kas yra internetas. Draugiškas internetas. 2021-02-18

0 komentarai (-ų):

Draugiškas internetas. Policijos parengtas informacinis filmukas apie saugumą internete



Policijos parengtas informacinis filmukas apie saugumą internete. 
Draugiškas internetas. 
2021-02-18

0 komentarai (-ų):

Mokykla „Paroda 2020“. Geografinių informacinių technologijų (GIS) kūrybinės dirbtuvės



Dirbtuvėse pristatoma, kaip geografinės informacijos sistemos (GIS) technologijos suteikia galimybes kurti interaktyvius žemėlapius, taikomąsias programas, pristatyti geografinių tyrimų rezultatus ir jais dalytis. Be to, renginyje pristatomas kūrybinis žemėlapių konkursas „Mano žemėlapis Lietuvai“.
Lektoriai: Jurgita Rimkuvienė, Hnit-Baltic; Aušra Skrebienė, Panevėžio raj. Raguvos gimnazijos geografijos mokytoja; Marius Mikelionis, Vilniaus licėjaus 11-okas.
Moderuoja Jūratė Drazdauskienė, Nacionalinės švietimo agentūros atstovė. 

Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Kūrybingumo mokykla. Menininkai kaip mokslininkai. Meninis pelkių tyrimas



Menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai”. Nomedos ir Gedimino Urbonų duetas, kuriantis ekokritinį ir socialiai orientuotą meną, šįkart kviečia pabraidyti po pelkes. Užsukite į prisotintą paslapčių pelkių pasaulį – tik nepamirškite botų! 
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 
Kūrybingumo mokykla. 
2021-02-17

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Pokalbis apie Lietuvos vardo kilmę



Vasario 16-osios proga Kalbos klube kalbama apie Lietuvą. Su kalbininku, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentu Antanu Smetona profesorė Jolanta Zabarskaitė kalbasi apie Lietuvos vardo etimologiją, jos mokslinius ir kultūrinius kontekstus. Prof. J. Zabarskaitė svarsto, kad paklausus atsitiktinio praeivio, vargu, ar jis atsakytų, kokia yra Lietuvos vardo kilmė. Ir labai kaltinti jo nereikėtų. Dėl Lietuvos vardo kilmės ginčijamasi iki šiol. Arčiausiai tiesos yra Lietuvos vardo kilmės paieškoti pačioje Lietuvoje, jos leksikoje ir onomastikoje, kitaip sakant, upeliukuose. Bet ir čia mokslininkų nuomonės išsiskyrė, todėl turime dvi lietuviškas Lietuvos vardo etimologijas. Kuri iš jų atrodo labiau pagrįsta, kuo čia dėtas upeliukas, pasakoja Antanas Smetona. Taigi Lietuva yra mūsų lūpose. Lietuvą mylime ir sveikiname su jos Nepriklausomybės švente.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2021-02-17




0 komentarai (-ų):

Viešoji konsultacija akredituotoms pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijoms „Įsivertinimas kaip nuolatinis kokybės vadybos procesas“



Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuotos viešosios konsultacijos akredituotoms pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijoms „Įsivertinimas kaip nuolatinis kokybės vadybos procesas“ vaizdo įrašas. 
Jos tikslas buvo skatinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijas atlikti įsivertinimą. 
Prof. dr. Renata Bilbokaitė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė, pristatė metodinę priemonę „Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro direktorė Raimonda Stirbienė ir Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnybos direktorė Asta Grinevičienė dalijosi savo patirtimi apie įsivertinimo veiksmingumą. 
Nacionalinė švietimo agentūra. 
2021-02-17

0 komentarai (-ų):

LR užsienio reikalų ministerija. Kaip galime prisidėti prie Europos ateities kūrimo?



Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ atstovė Milda Laužikaitė bei ambasadorius ypatingiems pavedimams Edvilas Raudonikis pasakoja apie dabartinius iššūkius ES bei galimus jų sprendimo būdus. Vaizdo įraše didžiausias dėmesys skiriamas Žaliojo kurso temai bei artėjančiai Konferencijai dėl Europos ateities, kuri vyks visoje ES. 
LR užsienio reikalų ministerija. 
2021-02-17

0 komentarai (-ų):

LR užsienio reikalų ministerija. Ką gali jaunas žmogus Europos Sąjungoje?



Trys jauni lietuviai ir europiečiai - LiJOT Tarptautinių reikalų koordinatorius Paulius Serapinas, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros vadovė Guoda Lomanaitė bei DiscoverEU konkurso laimėtojas Edvardas Lukošius – pasakoja apie jaunimo galimybes ES ir dalijasi savo patirtimi, kaip ne tik dalyvauti ES projektuose, bet ir teikti savo pasiūlymus ES politikos kūrimui. 
LR užsienio reikalų ministerija. 
2021-02-17

0 komentarai (-ų):

LR užsienio reikalų ministerija. Lietuva – Europos Sąjungos šeimos narė



Buvę Lietuvos atstovai ES – Jovita Neliupšienė bei Romas Švedas – dalydamiesi savo asmeninėmis patirtimis, supažindina su ambasadoriaus darbo diena, Lietuvos interesų atstovavimu ES. Nuo tokių iššūkių, kaip ES biudžeto sudarymas bei „Brexit“ klausimo sprendimo iki Lietuvos energetinės nepriklausomybės užsitikrinimo ir Rytų partnerystės politikos. 
LR užsienio reikalų ministerija. 
2021-02-17

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės sveikinimas Vasario 16-osios proga



LR švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės sveikinimas Vasario 16-osios proga. 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2021-02-15

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Ciklas „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“. Lietuvos partizanų valstybė ir Juozo Albino Lukšos vaidmuo



Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia pasiklausyti penktojo paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ pokalbio. Belaukiant Vasario 16-osios šventės istorikė dr. Aistė Petrauskienė kartu su Konstitucinio Teismo pirmininku prof. dr. Dainiumi Žalimu klausytojus sugrąžina prie pamatinės valstybingumo temos. Kelia klausimus ir ieško atsakymų dėl teisinio Lietuvos statuso okupacijos metais, partizanų vaidmens siekiant veikti pogrindžio valstybėje, aptaria Juozo Albino Lukšos vaidmenį ir jam suteiktus Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įgaliojimus atstovauti užsienyje. 
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2021-02-15

0 komentarai (-ų):

LMNŠC nuotolinių gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Nepažintas augalų pasaulis



Augalai mums yra tokie įprasti, jog protas tiesiogine prasme dirba taip, kad jų nematytume, juos išfiltruoja. Vertinant pagal biomasę, žemė pirmiausia yra augalų planeta, būtent jie sudaro net 80 % planetos biomasės, o, pavyzdžiui, laukiniai paukščiai – tik nedidelė dalelė, sudaranti vos 0.0004 % visos biomasės. Vis tik, dėl visiškai skirtingos nei kitų organizmų (ypač mūsų, žmonių) sandaros bei gyvensenos, augalus pažinti mums yra sunku. Per pamoką bandysime bent trumpam šį filtrą išjungti ir pasinerti į augalų pasaulį. Susipažinsime su jų istorija, gyvenimo aktualijomis, augaluose vykstančiais procesais, augalais rekordininkais, mūsų santykiu su jais. Pristato lektorius Ainis Pivoras.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 
2021-02-15.

0 komentarai (-ų):

Paramos vaikams centras. Vaiko savivertė: kodėl svarbu girdėti ir matyti



Kas padeda formuotis vaiko savivertei, o kas skatina nepasitikėjimą savimi? Kaip vaiko savivertę veikia šalia esančių suaugusiųjų reakcijos, nuomonės ir vertinimai? Apie tai Paramos vaikams centro vadovė, psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė kalbasi su LRT žurnaliste Giedre Čiužaite. 
Paramos vaikams centras. 
2021-02-15

0 komentarai (-ų):

„Prisijungusi Lietuva“. Išmani biblioteka – erdvė kurti ir augti



Renginys skirtas kasmet vasario mėn. organizuojamai iniciatyvai „Saugesnio interneto diena" (angl. Safer internet day), kuri minima 150 pasaulio šalių. Iniciatyva tapo svarbiu įvykiu informacinio raštingumo kalendoriuje, atkreipiančiu dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius ir skatinančiu saugesnį vaikų ir jaunuolių naudojimąsi internetu ir technologijomis. Lietuvoje įvairios šviečiamosios saugesnio interneto veiklos vyksta visą savaitę, organizuojant teminę akciją „Saugesnio interneto savaitė“. Projektas „Prisijungusi Lietuva“. 2021-02-12

0 komentarai (-ų):

LMNŠC nuotolinių gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Varliagyviai: įvairovė ir jų gyvenimo ciklas



Pažintis su šaltakraujų gyvūnų atstovais – varliagyviais. Išsiaiškinsime, kada ir kaip varliagyviai atsirado, kuo jie yra ypatingi bei reikšmingi aplinkai. Pasaulyje priskaičiuojama apie 7000 varliagyvių rūšių, bet ar daug apie juos žinome? Kaip vystosi varliagyvis, koks yra jo gyvenimo ciklas? Aptarsime varliagyvių metamorfozės etapus, neįtikėtiną prisitaikymą ir jų gynybos mechanizmus, kuriais varliagyviai tikrai gali nustebinti. Varliagyvius pamatyti galime ne tik prie vandens telkinių. Jie paplitę ir tokiose aplinkose, apie kurias nebūtume pagalvoję. O ar žinote, kiek rūšių varliagyvių gyvena Lietuvoje? Susipažinsime su rečiausiais ir saugomais mūsų šalies varliagyviais, sužinosime kokios varliagyvių rūšies išsaugojimo projektą vykdo Lietuvos zoologijos sodas. Pažintis su varliagyviais bus spalvingesnė, nes pasisvečiuosime pas Lietuvos zoologijos sode gyvenančias įvairiaspalves varles. 
Pristato edukologė Vytautė Beinarienė. 
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 
2021-02-12.

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vaizdo konferencija „Vaikas pasikeitusioje mokymosi aplinkoje“



Konferencija skirta bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų direktoriams, direktorių pavaduotojams. 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2021-02-12

0 komentarai (-ų):

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Triukai su vandeniu



Ar kada pagalvojote, kad vandenį galime panaudoti ne tik buityje, pramonėje, mokykloje, įvairiems bandymams atlikti, bet ir triukams? Pagrindinis triuko tikslas – priversti žmones stebėtis. Vis dėlto dažniausiai ne tik stebimės, bet ir norime sužinoti, kaip tas triukas atliekamas, išmokti jį atlikti. Esame tikri, kad triukai su vandeniu sudomins ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Lektorės: pradinio ugdymo mokytoja ekspertė Jolanta Vaitkevičienė, pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Jurgita Stankaitienė; direktoriaus pavaduotoja ugdymui Eglė Grinkevičienė (KTU Vaižganto progimnazija).

Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“. 
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. 
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

0 komentarai (-ų):

Atnaujinamų Bendrųjų programų (2020) Fizinio ugdymo Bendrosios programos pradiniam ugdymui projektas



Atnaujindami Bendrąsias programas (2020) pristatome vaizdo įrašus, kuriuose autoriai supažindina su esminiais atnaujinamų Bendrųjų programų elementais ir naujovėmis. 
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-02-11

0 komentarai (-ų):

Vaizdo konferencijos „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, skirtos Marijos Gimbutienes šimtmečui, uždarymas



Vaizdo konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos", skirta Marijos Gimbutienės šimtmečiui iš Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltosios salės. Moderuoja dr. Jolanta Karpavičienė (Lietuvos Respublikos Prezidentūra). 
Konferenciją globoja ponia Diana Nausėdienė. 
Lietuvos Respublikos Prezidentūra. 
2021-01-26

0 komentarai (-ų):

LR Prezidento Gitano Nausėdos žodis vaizdo konferencijoje „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“



LR Prezidento Gitano Nausėdos žodis vaizdo konferencijoje „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, skirtoje Marijos Gimbutienės šimtmečiui iš Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltosios salės. 
Konferenciją globoja ponia Diana Nausėdienė. 
Lietuvos Respublikos Prezidentūra. 
2021-01-26

0 komentarai (-ų):