Rodomi pranešimai su žymėmis Mokyklos biblioteka. Rodyti visus pranešimus

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Kaip mes skaitome knygas ir kodėl mums to reikia



SKAITYMO FESTIVALYJE įvyko susitikimas su Vilniaus universiteto docentu dr. Vincu Grigu. Jis mūsų ir savęs klaus, kaip mes skaitome knygas ir kodėl mums to reikia? „Knygų skaitymas – tai tarsi žaidimas, kuriame pasitelkę vaizduotę tyrinėjate naujus pasaulius, susipažįstate su naujais veikėjais ir sprendžiate galvosūkius. Šiame žaidime esate herojus, kuriam tenka patirti nuo džiaugsmo ir juoko iki liūdesio ir baimės. Skaitydami knygas plečiate savo akiratį ir susipažįstate su įvairiomis kultūromis, laikotarpiais ir požiūriais, tobulinate žodyną, kritinio mąstymo ir empatijos įgūdžius, kurie praverčia ir realaus gyvenimo situacijose. Skaitydami knygas galite geriau suprasti save, kitus ir supantį pasaulį. 

Knygų skaitymas – tai ne tik pramoga, bet ir būdas lavintis ir tapti geresniu žmogumi. Dalydamiesi savo mintimis, nuomonėmis ir jausmais apie knygas, galite sukurti bendruomenės ir priklausymo jai jausmą. Knygų skaitymas yra ir socialinis užsiėmimas, kurio metu galite bendrauti su kitais ir keisti pasaulį. Susitikime aptarsime, kas Jums yra skaitymas, kodėl skaitote knygas ir panagrinėsime šiuolaikines knygų formas ir būdus“, – kviečia lektorius. 

Skaitymo festivalis'23 | Knygos keičia(si)

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka 
2023-06-15

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2023 m. Vaikų literatūros premija



2023 m. balandžio 3 d. Vaikų literatūros premija už kūrybos įvairovę ir mitinių būtybių atspindžius šiuolaikinėje vaikų literatūroje įteikta rašytojai Kotrynai Zylei, o už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą – viešajai įstaigai „Meno bangos“ (vadovas Marius Kraptavičius, projektų vadovė Gintarė Adomaitytė). 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija 
2023-04-04

Bernardinai.lt. Vaikų literatūros pankas. Pokalbis su rašytoju Tomu Dirgėla



Tomas Dirgėla kaip reikiant rizikavo: metė visus darbus, kad galėtų pradėti įgyvendinti seną svajonę – rašyti knygas vaikams. Šiandien jis yra vienas mylimiausių vaikų rašytojų Lietuvoje! Pokalbis su Tomu – apie dialogą su vaikais, kūrybą, juoką ir... pinigus. 

Bernardinai.lt. 
2023-01-02

Vrublevskių biblioteka. Mažosios Lietuvos raštijos paveldas



Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama paroda Išsaugotas Rytprūsių ir Klaipėdos krašto lituanistinis paveldas – mokslui ir visuomenei, skirta istoriko, teisininko, akademiko Povilo Pakarklio 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Vrublevskių biblioteka saugo išskirtinį skaičių lituanistinių vertybių, parvežtų P. Pakarklio surengtų ekspedicijų į Karaliaučiaus bei Klaipėdos kraštus metu. Išsaugotos lituanistinės kolekcijos vertė neišmatuojama, ji sulaukia kryptingo mokslininkų dėmesio. Archyvinių dokumentų pagrindu parengta faksimilių, mokslinių studijų, kurios eksponuojamos kartu su originalais. Šioje parodoje eksponuojamas žodynas Lexicon Lithuanicum in usum eorum conscriptum (1718), kurio pagrindu kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas (1929-2015) parengė faksimilinį leidinį Lexicon Lithuanicum: rankraštinis XVII a. vokiečių–lietuvių kalbų žodynas (1987) ir Frydricho Pretorijaus rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas Clavis Germanico–Lithvana 2 t., baigtas rašyti apie 1675, 1995–1997 išleistas V. Drotvino parengtas faksimilinis žodyno leidimas.2015 metais prof. V. Drotvinui už mokslo darbą „Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai“ skirta Lietuvos mokslo premija. Interviu, kuriame kalbama apie leidinio svarbą ir mokslinius atradimus, su prof. V. Drotvinu buvo parengtas 2015 m. 

Vrublevskių biblioteka 
2022-11-22

Nacionalinė švietimo agentūra. Seminaras matematikos vadovėlių ir kitų mokymosi priemonių autoriams



Seminaro tikslas – aptarti matematikos vadovėlių svarbą matematiniam mąstymui ugdyti ir pasiekimų lygius iliustruojančias užduotis ir mokinių darbus. Lektorius prof. hab. dr. Rimas Norvaiša (Vilniaus universitetas) kalbėjo apie matematikos vadovėlių vaidmenį lavinant matematinį mąstymą. Dr. Audronė Rimkevičienė (Nacionalinė švietimo agentūra) pateikė užduočių ar mokinių darbų, iliustruojančių pasiekimų lygius, pavyzdžių. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-11-07

Bernardinai.lt. Rašytojai tarp miesto ir kaimo. Ieva Simonaitytė



Dideli fiziniai skausmai, patyčios, ligoninės, ramentai, saujos vaistų, lazda, lengva rašomoji mašinėlė, ilgainiui – žaibiška šlovė rašytojų olimpe suformavo stiprios, kietos, išdidžios, reikalaujančios adoravimo, paskendusios savyje ir neretai abejingos aplinkiniam pasauliui rašytojos Ievos Simonaitytės būdą. 

Tituluotoji Mažosios Lietuvos ambasadorė. Klaipėdos krašto žmonių kalbos grožį išsaugojusi įtaigi, emocinga metraštininkė. Nelaimingas vaikas, kuriam savotiškai pasisekė savo gyvenime sutikus geradarius dvasininkus. 

„Vanaguose kaip tik pradedama statyti nauja bažnyčia. Vanagų parapijos kunigas Emilis Bleiweissas, pastebėjęs, kad kiti vaikai tyčiojasi, imasi globoti Simonaitytę. Pačią pirmąją konfirmuoja ir nušluosto visiems turtingų ūkininkų kaimo bernams nosį Vanagų bažnyčioje. Praeina penkiasdešimt metų, ir toje pačioje bažnyčioje pirmoje eilėje jau sėdi garbinga rašytoja. Sovietų laikais, įsivaizduojate? Kaip apsisuko gyvenimas! 

Kita didžiulė sėkmė Simonaitytės gyvenime – evangelikų liuteronų kunigas, misionierius Kristupas Lokys, po misijos Indijoje atvykęs į Vanagus. Jo dėka jauna mergaitė įstoja į lietuvišką „Eglutės“ organizaciją, užsiima lietuvininkų veikla, pradeda eiliuoti, rašo naivius eilėraštukus, dalyvauja lietuviškuose vakarėliuose“, – I. Simonaitytės gyvenimo peripetijas pasakoja mokytojas, rašytojas Vytautas Toleikis. 

Šiuodu dvasininkai fatališkai nulėmė būsimosios literatūros žvaigždės gyvenimą. Į Angerburgo mergaičių, turinčių fizinę negalią, globos įstaigą kunigo E. Bleiweisso išsiųsta Ėvė po keleto metų į gimtąjį kaimą grįžo visai kita, pasimokiusi miestietiškos kultūros – jau panelė, vilkinti miesčioniukės drabužiais, gera šeimininkė, mokanti ir gaminti, ir siūti. Kalbanti švaresne vokiečių kalba ir daug geriau už kitus. 

„Dažnai pamirštame paprastą dalyką – kad Klaipėdos krašto gyventojai yra Vokietijos kultūros orbitos žmonės, – sako V. Toleikis. – Tai, ką mes vadiname miesteliu, Vokietijoje, žinoma, yra kaimas. Priekulė, iš vokiškos perspektyvos žiūrint, yra kaimas, bet turintis miestiškos kultūros žymę. Štai kas yra svarbu. Nepamirškime, kad svečią Simonaitytė vaišindavo konjaku ir garsiąja kafija. Ir parūkyti duodavo cigarą, o ne tabokos kimštą pypkę, kaip buvo Žemaitijoje. Į bažnyčią evangelikai lietuvininkai eidavo su chrominiais batais, o lietuviai, žemaičiai kartais ir su klumpėmis. Lietuvės merginos vasaros metu batus apsiaudavo tik eidamos į bažnyčią, taupydamos, kad nenudyžtų.“ 

Tad I. Simonaitytė užaugo visai kitokio lygio kultūroje, kur kas labiau primenančioje miestiškąją. Net sovietiniais laikais poilsiaudama ji skaitydavo pigius, šlamštinius vokiškus meilės romaniūkščius. Tačiau skaitydavo iki pat senatvės. „Manau, kalbant apie Simonaitytę, kaimas ir miestas – labai slidūs dalykai. Ji kitką valgė. Ji valgė pyragus. Visos lietuvininkės tuos pyragus mokėjo kepti. Ne tik šilutiškės, priekuliškės, bet ir paprastos kaimo moterėlės. Kulinarija čia buvo kur kas aukštesnio lygio. Apsirengimas, mados – taip pat. Lietuvininkės rengėsi kaip miestietės. Mes dažnai nesuvokdami tradicinį lietuviško kaimo kurpalį bandome užkabinti ir ant lietuvininko. Nieko panašaus. Čia yra vokiškos kultūros orbita!“ – teigia V. Toleikis.

Vaizdo pasakojimą kūrė kultūros publikacijų autorė Jurgita Jačėnaitė ir vaizdo operatoriai Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius.

Bernardinai.lt.
2022-08-16

KTU Edukacinės kompetencijos centras. Loretos Tamulaitienės knygos „Paraščių vaikai“ pristatymas



Kauno technologijos universiteto (KTU) Edukacinės kompetencijos centras ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla organizavo Loretos Tamulaitienės, Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorės, neseniai išleistos knygos „Paraščių vaikai“ pristatymą. Susitikimas su knygos autore vyko KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Auloje. Loretą Tamulaitienę kalbino dr. Aldona Augustinienė, KTU docentė ir edukologijos tyrėja, ir dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologė ir VDU docentė. 

Autentiškas knygos pasakojimas atspindi Lietuvoje tris dešimtmečius veikusios jaunimo mokyklos mokinių ir mokytojų patirtis. „Paraščių vaikai“ – tai duoklė vaikams, mažiesiems kovotojams su gyvenimo realybe. 

KTU Edukacinės kompetencijos centras. 
2022-07-19

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Konferencija „Lietuvių kalba modernėjančiame pasaulyje“



Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizavo konferenciją „Lietuvių kalba modernėjančiame pasaulyje“. Ši konferencija vyko tebesitęsiančių Lietuvių kalbos dienų proga bei Lietuvos bibliotekų savaitės metu. 

Pranešimų įvairovė ir praktiniai užsiėmimai

Konferenciją pradės Vilniaus universiteto akademikas, prof. habil. daktaras Bonifacas Stundžia su pranešimu „Lietuvių kalbos perspektyvos Lietuvoje ir pasaulyje“.

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto etnologė, publicistė Aurelija Drevel pranešime „Poreikiai, pomėgiai ir patirtys: savilaidos programos, pusiau profesionali literatūra ir skaitymo įpročių kaita medijų amžiuje“ pasakos apie tai, kad savilaida, fanų fenzinai, komiksai ir kita „žemoji“ literatūra jau nuo pat XXa. pradžios įvairiais pavidalais ėmė mirgėti raštingėjančios kultūros paraštėse kaip alternatyva oficialiai, institucinei leidybai. Neredaguojama, nekontroliuojama, tyrinėjanti „uždraustas“, „nevertingas“ temas ji dažniausiai atrasdavo savo skaitytoją jaunimo, moterų ir kitų nepriviligijuotų visuomenės grupių tarpe, t. y. tarp tų, kurių poreikiai, pomėgiai ir patirtys „aukštojoje“ literatūroje dažniausiai nebūdavo atspindimi. Fanų kūryba, fenzinai tapo būdu kalbėti apie perskaitytus kūrinius, juos perrašyti, interpretuoti arba kurti šonines, tik bendra kosmologija su pagrindiniu kūriniu besisiejančias istorijas.

Vytauto Didžiojo universiteto Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkas Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius pranešime „Ar dirbtinis intelektas jau gali suprasti lietuvių kalbą?“ remdamasis dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų naujaisiais tyrimais bei savo nemaža praktika kuriant šiomis technologijomis grįstus taikomuosius sprendimus lietuvių kalbai, nagrinės žmogus-mašina perspektyvas, ypač iš probleminio lietuvių kalbos taško.

Humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Jolanta Zabarskaitė skaitys pranešimą apie semantikoje ir pragmatikoje žinomą reiškinį – kalbos performatyvumą. Jo vaidmuo ypač didėja augant naujųjų medijų įtakai. Vis akivaizdžiau matome, kaip kalba kuria realų pasaulį. Šis reiškinys turi dvi puses: kalba vaidina vis didesnį vaidmenį kaip naujų idėjų šaltinis ir skaitmeninio pasaulio organizavimo priemonė, tačiau jos vaidmuo (dažnai nematomas) tiek propagandos, tiek melagienų aplinkoje taip pat didžiulis. Ką gali padaryti kalbininkai? 

Lietuvių kalbos tarmių tyrėja dr. Rima Bakšienė pranešime „Lietuvių tarmės: XXI a. padėtis ir pokyčių tendencijos“ apžvelgs naujausius tradicinių lietuvių tarmių tyrimus, jais remiantis aptars tarmių gyvybingumo laipsnį, naujųjų tarminių darinių atsiradimą, prognozuojamas galimos raidos tendencijas, tarmių raidos santykį su kalbėtojų tarminės savimonės bruožais. 

„Ką bibliotekoje veikia kalbos tvarkytojas?“ – pranešimą šia tema skaitys LMA Vrublevskių bibliotekos kalbos tvarkytojas dr. Artūras Judžentis. Tvarkomus bibliotekos raštus sąlyginai galima skirstyti į vidaus ir išorės. Vidaus, bibliotekos darbuotojams skirtųjų, raštų pavyzdžiai galėtų būti bibliotekos nuostatai, įvairios vidaus taisyklės. Išorinius dokumentus sudaro skirtieji skaitytojams (knygų anotacijos, pranešimai spaudai) bei lankytojams (interneto puslapis, parodų tekstai). Be to, tenka peržiūrėti bibliotekos leidinių (periodinių ir knygų) kalbą. Patarti, kaip vieną ar kitą dalyką geriau parašyti. „Kalbos tvarkymas – ne tik jos taisyklingumo priežiūra. Tai ir rūpestis, kad kalba būtų aiški, sklandi, skambi. Kad ji būtų kuo labiau lietuviška“, – tvirtina dr. Artūras Judžentis.

Humanitarinių mokslų daktaras Marius Smetona konferencijoje kels klausimą, ar kalba yra vertybė. Kalbos, kaip vertybės, suvokimas labai skiriasi priklausomai nuo laiko ir valstybės. Šiuo metu tas kitimas labai greitas. Įdomiausia tai, kad lietuviui kalba pati savaime kaip vertybė egzistuoja tik tam tikroje šventojoje trejybėje – kalba, tauta, valstybė. Iškritus vienai iš dedamųjų, kitos irgi netenka savo esmės. Žinoma, lieka tik džiaugtis, kad tyrimai rodo, jog kalba vis dar yra vertybė, nors ir neegzistuojanti be kitų dviejų.

Teismo lingvistikos ekspertė dr. Gintarė Herasimenkienė pristato pranešimą „Pykčio ir klastos kalba – žeidžiančios kalbos bruožai“. Pykčio ir klastos kalbos formos varijuoja nuo ironijos ir pašaipos iki grasinimų nužudyti. Dalis pykčio kalbos vartojama sąmoningai ir kryptingai, tačiau taip pat esama vartojamos iš inercijos ar atkartojant kitus. Įsivardijus, kokia kalba žeidžia aplinkinius, lengviau ją atpažinti ir suprasti. Bus apžvelgti ryškiausi žeidžiančios kalbos bruožai.

Teorinę konferencijos dalį papildys net trys praktiniai užsiėmimai – ekskursija po įvairiakalbę Adomo Mickevičiaus biblioteką, poetinis protmūšis „Atspėk tarmę“ ir lietuvių kalbos dienų viktorina. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka


A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. 
2022-06-16

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba #20. Vaikų literatūra – vaikų darbas?



Šį kartą kalbėjomės su vaikų rašytoja ir literatūrologe Egle Baliutavičiūte, dar žinoma kaip Gaja Guna Eklė. Kaip ji pasakojo laidoje, per pastaruosius penkerius-dešimt metų vaikų literatūra Lietuvoje stipriai keitėsi. Anksčiau dominavo verstinės knygos, o dabar netrūksta gerų savų rašytojų. Apie tai ir kalbėjomės – ar vaikų literatūros klasika keičiasi, koks šių knygų tikslas, kokį vaidmenį čia užima vizualumas ir, žinoma, ką tokie tekstai gali suteikti suaugusiesiems. Kalbina Eleonora Terleckienė. 

„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. 
2022-06-16

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Biblioterapija vaikams



„Pokalbių apie biblioterapiją“ laidoje Lietuvos nacionalinės bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė kalba apie biblioterapiją vaikams: kaip knygos, skaitymas ir pasitelkiamos modernios technologijos gali jiems padėti tvarkytis su gyvenimo iššūkiais. 

Laidos viešnia psichologė, šeimos ir vaikų konsultantė Rasa Prašmuntienė savo darbe taiko biblioterapijos metodus. Ji papasakojo, kokį poveikį vaiko savijautai ir psichikai gali turėti tinkamai parinktas tekstas. R. Prašmuntienė yra ir Vilniaus m. sav. centrinės bibliotekos inicijuoto projekto – biblioterapijos platformos „Atvirumo sala“ psichologė, vedanti virtualius biblioterapijos užsiėmimus. Ar pasiteisina technologijų panaudojimas skatinant vaikus skaityti, tvarkytis su iškylančiomis problemomis? Ar jos gali paskatinti tėvus ir vaikus suartėti? 

Laidos pabaigoje viešnia ir vedėjos rekomenduoja vaikams, tėvams bei vaikams su tėvais skaityti tinkamas, biblioterapinį poveikį teikiančias knygas. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-06-01

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Bibliotekos transformacijos XXI amžiuje ir kalba



Gegužės mėnesį, kai švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kalbos klubo svečias – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius profesorius Renaldas Gudauskas. Kalbėta apie tai, kokios strateginės transformacijos vyksta šiuolaikinėje bibliotekoje ir kaip jos susijusios su kalbos kontekstais visuomenėje. Bibliotekos savaiminė misija yra būti kalbos namais, nes joje kaupiami ir rašytiniai, ir skaitmeniniai kalbos ištekliai. Biblioteka saugo kalbos paveldą (rankraščius, senąją literatūrą, dokumentus) ir fiksuoja dabartinį kalbos būvį (be knygų, bibliotekoje kaupiami įvairūs skaitmeniniai ištekliai). 

Bet ne tik! Biblioteka saugo atmintį apie istorines kalbos peripetijas, todėl pokalbyje buvo paliesti įvairių laikotarpių cenzūros ir žodžio laisvės klausimai. 

Moderni, visuomenės švietimo, telkimo, edukavimo ir konsolidavimo procesuose dalyvaujanti biblioteka visuomeninę misiją atlieka operatyviai vertindama kalbos vaidmens pokyčius XXI amžiuje, todėl profesionaliai reaguojama į kalbai kaip sociokultūriniam fenomenui priskiriamas problemas: neapykantos raišką, propagandos mechanizmus ir pan. 

Ir dar labai svarbu, kad biblioteka – tai vieta, kur mezgasi tarpkultūrinis ir tapkalbinis dialogas. Aktualizuoti ukrainiečių-lietuvių kalbų santykiai – to puikus įrodymas.

Kalbos klubo autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2022-05-27

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Aurimos Dilienės knygos „Gyvenimas su vaikais“ pristatymas



Kviečiame žiūrėti Prancūzijoje gyvenančios vaikų ligų gydytojos, psichiatrės, šeimų konsultantės, septynių vaikų mamos Aurimos Dilienės knygos „Gyvenimas su vaikais“ pristatymą. 

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. 
2022-05-03

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Knygos „Paskutinė Lietuvos vasara“ pristatymas



1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgalius ketino skirti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus, patvirtino didžiausią metinį biudžetą. 

Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

Ši dokumentinė dr. Norberto Černiausko knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. 

Dr. N. Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais“ (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“ (2018) bendraautoris. Londono knygų mugei ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti skirtos istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918-2018” (2018) vienas iš sudarytojų ir autorių. 2019 m. išleido knygą vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“. Ši knyga pateko į Metų knygos rinkimų geriausiųjų penketuką dokumentikos ir publicistikos kategorijoje. 

Knygos autorių kalbina Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 
2022-04-11

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. A. Kumžos knygos „Oranžinis romanas. Ambasadoriaus užrašai“ pristatymas



Algirdas Kumža savo naujoje knygoje „Oranžinis romanas“ pasakoja apie šalį, į kurią dabar nukreiptos viso pasaulio akys. Apie jos žmones, kurių kovingumu ir narsa nepaliaujame stebėtis. Tai knyga apie valstybę, kurioje vyksta nuožmi kova ir už mūsų laisvę. Rašytoją kalbina Daina Žemaitytė. 

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka 
2022-04-11

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Biblioterapija gyvenant šalia karo



Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą dažnas Lietuvoje pasijutome šokiruoti ir kartu sutrikę, bejėgiai. Kaip gyventi karui tęsiantis? Antrojoje šiemet „Pokalbių apie biblioterapiją“ laidoje Lietuvos nacionalinės bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė kalba apie emocinę pagalbą sau ir savo artimui gyvenant karo grėsmės akivaizdoje. Ar šioje situacijoje gali pagelbėti skaitymas? Jei gali – tai kaip? 
Laidos viešnia Klaipėdos universiteto profesorė, gydytoja psichiatrė, poetė ir poezijos terapeutė dr. Jūratė Sučylaitė papasakojo, kaip žmogaus psichika reaguoja susidūrus su didžiuliu stresu ir kaip keičiasi žmogaus savijauta stresui tęsiantis. Pašnekovė atkreipė dėmesį į bendrystės svarbą, kalbėjimą apie tai, kas sunku, apie gebėjimo būti čia ir dabar reikšmę. Būdama poete gydytoja atkreipė dėmesį ir į poezijos galią atliepti sunkius jausmus, juos įsivardinant ir išreiškiant. Taip prasideda vadavimasis iš nerimo ir bejėgiškumo būsenų. Laidos pabaigoje viešnia ir vedėjos rekomenduoja žiūrovams šiuo neramiu laiku galinčias pagelbėti knygas bei tekstus. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 
2022-03-21

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba #14. Kaip ir kiek žodžių mokame? Su Laura Vilkaite-Lozdiene



Naujausioje laidoje kalbamės su VU Filologijos fakulteto dėstytoja Laura Vilkaite-Lozdiene apie jos psicholingvistinius tyrimus bei nemažiau įdomų studijų kelią Lietuvoje ir Anglijoje. Tas kas yra ir nėra psicholingvistika, kuo skiriasi gimtosios ir svetimosios kalbos tyrimai, ką apie kalbą gali pasakyti akių judesių įrašymo technika ir kas yra mentalinis leksikonas. Taip pat klausiame, kodėl reikėtų matuoti žmogaus mokamų žodžių kiekį, kaip tai nustatyti ir ar daugiau yra geriau. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. 
2022-02-10

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Kalėdinis pokalbis apie kalbos archeologiją etnokultūroje



Šventiniame Kalbos klube Jolanta Zabarskaitė kalbasi su kompozitore, kalbininke Žemyna Trinkūnaite apie tai, kad Elnias Devyniaragis lengvai nurungia šiuolaikinį Rudolfą, nes jo istorija daug gilesnė ir platesnė, ir, svarbiausia, sava. Neturėtume pamiršti ir baltiškų genų atsparumo. Aptariama, kodėl Kalėdų laikotarpiu dainose ir sutartinėse atsiranda povai ir rožės. Ir sutariama, kad net paviršutiniška leksikos analizė gali būti ir mokslinių, ir meninių įžvalgų šaltinis. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2021-12-30

Aštuntoji diena. Ar kalba gali tapti romano veikėja? Pokalbis su rašytoja Rugile Audeniene



Pasaulio įvykiai gali pasikeisti greitai, o kalba, kuria kalbame, keičiasi pamažu. Tačiau būtent autentiški laikmečio žodžiai mus gali perkelti šimtmečiu į praeitį. Tai nutinka ir skaitant Rugilės Audenienės knygą „Vojaĝo“ (esperanto kalba šis žodis reiškia kelionę). Kaip autorei pavyko atkurti taip tikrai skambančius tarpukario pašnekesius, iš kur ji sėmėsi žinių apie to meto kasdienybę? 

Viskas prasidėjo nuo dienoraščio, kurį jai įteikė teta. „Tu jo nenumesi“, – išreiškė pasitikėjimą. Skaitydama rašytoja pajuto, kad „serga“ už aprašytuosius tame tekste – lyg skaitytų gerą knygą. Tai ir buvo impulsas rašyti istoriją, pasakojamą mažos mergaitės ir suaugusio vyro balsais. Tarpukariu prasidėjusią, per karą ir sovietmetį keliaujančią istoriją. 

Šiuos herojus jungianti grandis – dabar jau primiršta litvako Liudviko Zamenhofo sukurta esperanto kalba. „Esperanto buvo taikos kalba. Tai buvo vilties kalba, pralenkusi savo laiką. Tų laikų internetas, tinklas, kuris turėjo sujungti žmones, – pasakoja R. Audenienė, – Tačiau okupacijos laikais esperanto mokančius trėmė, šaudė, kankino. Tai labai keistai skamba – atrodo, kad vien kalbos mokėjimas jau yra grėsmė“. Romano puslapiai yra kaip pagrindas, nuo kurio atspirdamos kartu su Rugile tyrinėjame kalbos reikšmę žmogaus gyvenime. 

Rašytoją Rugilę Audenienę kalbina žurnalistė Ginta Gaivenytė. 

Aštuntoji diena. 
2021-12-30

Nacionalinė švietimo agentūra. Projekto „Saugesnis internetas“ forumas tėvams „Ar tikrai žinote, ką jūsų vaikai veikia internete?“



Vaiko augimas ir brandumas yra svarbūs ne tik gyvenime, bet ir skaitmeniniame pasaulyje. Internete galima pakankamai greitai rasti vertingos informacijos – begaliniai žinių šaltiniai; programos, puoselėjančios vaiko kūrybiškumą ir ugdančios problemų sprendimą; nauji įrankiai ir priemonės mokymuisi; galimybė nuotoliniu būdu bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio. Tačiau tėvai privalo būti budrūs ir neužmiršti, kad internete slypi įvairių pavojų, tad pravartu domėtis, įgyti žinių ir padėti vaikams mokytis kaip saugiai elgtis internete. Forumo metu Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Diana Ponidzelskienė papasakojo apie grėsmes, tykančias vaikų internete, apie tai, ką turėtų žinoti tėvai, susidūrę su nusikalstama veika, ir ką jie galėtų padaryti, kad apsaugotų savo vaiką. VšĮ „Vaikų linija“ atstovaujanti Eglė Tamulionytė skaitė pranešimą „Kaip vaikui padėti saugiai socializuotis internetuose?“. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovas Vilius Nakutis supažindino tėvus su Interneto karštąja linija, kaip priemone pranešti apie žalingą turinį ar patyčias internete, taip pat su jos galimybėmis kaip tokį turinį pašalinti. Renginį moderavo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) laidų vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2021-12-20

Inga Mitunevičiūtė. Naujausios vaikų ir paauglių literatūros apžvalga



Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos organizuotoje konferencijoje „(Ne)privaloma literatūra: skaitymo ir analizės (ne)malonumai“ Inga Mitunevičūtė, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkė, knygų apžvalgininkė skaitė pranešimą „Naujausios vaikų ir paauglių literatūros apžvalga“. Pranešime apžvelgiamos pastarųjų metų vaikų, paauglių ir jaunimo literatūros kryptys, pristatant tyrėjų pastebimas tendencijas ir iliustruojant jas konkrečiais pavyzdžiais, nagrinėjami populiarūs vaikų literatūros fenomenai, apibendrintai pristatoma ryškiausių autorių kūryba. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. 2021-12-02
Užsisakykite: Pranešimai (Atom)