Nacionalinė švietimo agentūra. Mokymai mokyklų atstovams „Praktinis „Microsoft Excel“ taikymas apdorojant duomenis“

Mokymai mokyklų atstovams „Praktinis „Microsoft Excel“ taikymas“. 

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Rinkimų taisyklės ir manipuliacijos

Rinkiminės manipuliacijos gali vykti įvairiose valdymo formose – ne tik diktatūroje ar autoritariniame režime, bet ir demokratijoje. Norit pastebėti manipuliacijas rinkimuose yra naudinga žinoti kokios yra rinkimų taisyklės. Ką lemia rinkimų taisyklės? Kas yra džerimanderingas? Kodėl balsavimo teisę verta suteikti asmenims nuo 16-likos metų? Apie visa tai – doc. dr. Mažvydo Jastramskio paskaitoje „Rinkimų taisyklės ir manipuliacijos“. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. XIII edukacijos forumas tema „Mokytojas praktikas ar mokytojas mokslininkas? Kvalifikacinė pasitikėjimo mokytoju dilema“

Vasario 24 d. vyko XIII edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“, pastarojo forumo tema „Mokytojas praktikas ar mokytojas mokslininkas? Kvalifikacinė pasitikėjimo mokytoju dilema“. Forumą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) ir Vytauto Didžiojo universitetas. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Visuotinė Ukrainos istorijos pamoka Lietuvos mokiniams (su vertimu į gestų kalbą)

Pirmadienio rytą Lietuvos mokiniai galės pradėti nuo visuotinės istorijos pamokos, skirtos Ukrainai. Istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius kalbės apie dažniausiai girdimus melus apie Ukrainą. Per pamoką pedagogas vaikams papasakos apie Ukrainą, jos šimtmečių istoriją, valstybingumo šaknis.Kaip sakė A. Jurgelevičius, per šią pamoką bus dekonstruojamos dažniausiai apie Ukrainą pateikiamos istorinės klastotės.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Gyvybė už Žemės ribų

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų.  Žemė – vienintelė planeta visoje Visatoje, kur žinome esant gyvybės. Bet tai toli gražu nereiškia, kad kitur jos nėra; bandymai atrasti nežemišką gyvybę nesiliauja dešimtmečius ir vis intensyvėja. Nuo zondų, siunčiamų į įvairius Saulės sistemos kampelius, iki galingų teleskopų, stebinčių tolimas žvaigždes ir jų planetas, iki radijo antenų, kuriomis bandoma pagauti protingų būtybių signalus – žmonės yra sugalvoję daugybę metodų, kaip tą nežemišką gyvybę būtų galima aptikti. Kviečiu su jais susipažinti. Pamokoje sužinosite apie Marso, Jupiterio bei Saturno palydovų ir asteroidų tyrimus bei kokių gyvybės pėdsakų ten tikimasi surasti. Taip pat – apie planetų už Saulės sistemos ribų atradimus, kaip jos tiriamos ir kokie požymiai galėtų byloti ten esant gyvybės. Galiausiai – apie bandymus išgirsti protingų būtybių skleidžiamas radijo ar kitokias bangas ir net bandymus su jomis susisiekti. Pamoką veda astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas. Fizinių ir technologijos mokslų centre jis tyrinėja galaktikų evoliuciją ir juodąsias skyles, o laisvalaikiu domisi įvairiausiomis kosmoso tyrimų naujienomis. Nežemiškos gyvybės paieškos – viena iš tokių labai įdomių temų. Kastytis taip pat rašo mokslo populiarinimo straipsnius ir naujienų apžvalgas tinklaraštyje konstanta.lt. 

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Apie nacionalizmus. Gerus, blogus ir lietuviškus

Kodėl mums turėtų rūpėti nacionalizmas ir tautiškumas? Kad būtų pasiektas bendruomenės susitarimas, reikalingas susitikimas su Kitu ir būtent nacionalizmas yra ideologija, kuri daugiausiai kalba apie šį santykį. Istorijoje nesunkiai galime užčiuopti bent dvi nacionalizmo reiškimosi formas. Iš vienos pusės – nacionalizmas gali būti vertintinas kaip sutaikantis ir buriantis, todėl gintinas. Iš kitos pusės – galima kalbėti apie nacionalizmą kaip įtampos ir kito niekinimo šaltinį, todėl jis turi būti atmestas. Šie pastebėjimai įgalina klausti - kas tikrasis lietuvis, tikroji Lietuva, kaip išmintingai ją mylėti? Apie visa tai – doc. dr. Justino Dementavičiaus paskaitoje „Apie nacionalizmus. Gerus, blogus ir lietuviškus“. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
2022-02-25

Nacionalinė švietimo agentūra. Pavaduotojų, vadovų lyderystė: Lietuvos tyrėjų duomenys apie psichosocialines rizikas mokykloje

Viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys apie psichosocialines rizikas mokykloje – kaip galėtume jais pasinaudoti?“ 

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Kaip būti geru piliečiu?

Turbūt nerasime žmogaus, kuris sakytų, kad „gero“ piliečio valstybei nereikia. Visgi, nors dėl tokio poreikio sutariame visi, imame abejoti ir mūsų nuomonės išsiskiria kitu aspektu – o kas gi yra geras pilietis? Ko iš piliečio tikimasi demokratinėje valstybėje? Kokia visuomenė gali padėti demokratijai išsilaikyti, būti stipriai ir klestėti? Kokiomis savybėmis pasižymi demokratijai reikalingiausi piliečiai? Apie visa tai – dr. Ievos Petronytės-Urbonavičienės paskaitoje „Kaip būti geru piliečiu”. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė

NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį 1–2 metus dirbantiems švietimo įstaigų vadovams? Darbo teisės klausimai

Kviečiame pirmus dvejus metus dirbančius švietimo įstaigų vadovus ir kitus švietimo įstaigų vadovus į trečią susitikimą su Nacionalinės švietimo agentūros savanoriu, lektoriumi, socialinio dialogo bei mediacijos specialistu Romu Turoniu diskutuoti darbo teisės klausimais. 

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Tarptautinė migracija: tipai, priežastys ir pasekmės

Per paskutinius metus tarptautinės migracijos mastai augo. Kokios yra tarptautinės migracijos formos? Kuo skiriasi savanoriška ir priverstinė migracija? Kaip turėtų skirtis valstybės požiūris į atvykusius savanoriškai ir priverstinai? Kodėl dalis žmonių Europos šalyse yra nusiteikę prieš imigraciją? Kaip žmonių antiimigrantinės nuostatos atsispindi šalių politiniame gyvenime? Apie visa tai – lektoriaus dr. Vainiaus Bartasevičiaus paskaitoje „Tarptautinė migracija: tipai, priežastys ir pasekmės“. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė.Kalba kalba #15. Kaip užkalbėti ligą?

Šį kartą su fakulteto alumne, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke Asta Skujyte-Razmiene kalbėjomės apie tautosakos tekstus. Kokią informaciją mums pateikia archyvinė medžiaga ir kaip tautosaką mes kuriame šiandien? Kodėl mums svarbu įmitologinti vietą? Kokios lietuviškos tautosakos galime rasti „Witcher“ video žaidime? Galiausiai – kas yra Dark Academia ir kuo ji gali būti naudinga? 

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Šešta pamoka „L. van Beethoven“

Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus. 

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Lietuvos saugumas: kaip prisidėti galime kiekvienas?

Karo reiškinys paliečia kiekvieną iš mūsų įvairiais formatais, todėl turime žinoti kaip gebėti kautis, atsilaikyti arba dalyvauti. Atsižvelgiant į karo fenomeno kompleksiškumą, prie saugumo ir gynybos stiprinimo galime prisidėti kiekvienas ir kiekviena pačiais įvairiausiais būdais. Kokie būdai tai gali būti? Apie visa tai – doc. dr. Deivido Šlekio paskaitoje „Lietuvos saugumas: kaip prisidėti galime kiekvienas?“. 

Vilniaus universitetas. Ilja Laurs paskaita „Kaip idėją paversti sėkmingu verslu?“

Turite genialią verslo idėją, tačiau taip ir laikote ją sau, kadangi nežinote, kaip pradėti ir kokių principų laikytis? Kviečiame jus į nuotolinę paskaitą, kurios metu sužinosite, kokia turėtų būti jūsų verslo pradžia, ką daryti, kad jūsų idėja būtų įgyvendinta ir kokių bendrųjų principų reikia laikytis - lektorius jus supažindins su „Top-down" proceso taip pat „1-2-3" principais. Taip pat atsakysite sau į vieną svarbiausių klausimų - kokia turėtų būti įkūrėjo asmenybė? 

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Šiuolaikinės demokratijos principai ir tendencijos

Apibrėžti ir suprasti demokratijos sąvoką sudėtinga. Visgi kiekvienam piliečiui ir pilietei svarbu turėti demokratijos idėją, nes demokratijos supratimas veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Kuo skiriasi klasikinės ir šiuolaikinės demokratijos pilietis? Kas pavienius individus šiuolaikinėje demokratijoje saisto į politinę bendruomenę ir valstybę? Kodėl globalizacija menkina demokratijų galimybes? Apie visa tai – doc. dr. Algimanto Jankausko paskaitoje „Šiuolaikinės demokratijos principai ir tendencijos“. 

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Penkta pamoka „F. Schubert“

Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus. 

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Galių sklaida: mūsų vaidmuo skaitmeninėje geopolitikoje

Galia yra viena iš pamatinių sąvokų politikoje. Politikos mokslininkus domina du dalykai – kaip galia yra apibrėžiama ir kokį poveikį ji daro. Visgi, išaugęs technologijų vartojimas keičia supratimą kas yra galia, kas ją turi, kaip ji gali būti panaudojama ir kokią įtaką ji turi. Kaip besikeičianti galios sklaida veikia valstybes ir jų santykius su visuomene? Kaip keičiasi galia? Kokie yra galios šaltiniai? Apie visa tai – doc. dr. Margaritos Šešelgytės paskaitoje „Galių sklaida: mūsų vaidmuo skaitmeninėje geopolitikoje“. 

Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Dovilė Dagienė. Šviesa ir laikas

Fotografės Dovilės Dagienės videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Laikas dar niekad nebuvo toks suvaldomas, kaip atsiradus fotografijai. Bet ar tai tik fikcija, ar realus žmogiškas užmojis? Pasinerkime į šviesos ir laiko patyrimą kartu su fotografe Dovile Dagiene. Kūrybingumo mokykla 2022-02-21

Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai: lekt. Agnės Zolubienės paskaita „Kas parašė Šekspyrą... lietuviškai?“

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto nuotolinių pamokų ciklas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų mokytojams „Lituanistikos atradimai“. Šis pamokų ciklas skirtas supažindinti su naujausiomis lituanistinių tyrimų tendencijomis, atverti platesnius lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros akiračius. Nuotolines pamokas mokiniams veda VU Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studijų programos dėstytojai. 

Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Anastasia Sosunova. Priklausymo istorijos

Vizualaus meno kūrėjos Anastasios Sosunovos videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Kodėl mes priklausome būriui kitų žmonių ir kas mus jungia? Gal jau rytoj galėtumėm sukurti savo naują tautą, kalbą ir bendruomenę? Leidžiamės tyrinėti ir kurti priklausymo istorijas kartu su vizualaus meno kūrėja Anastasia Sosunova. 

Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Tomas Martišauskis. Išradimų anatomija

Inžinieriaus bei skulptoriaus Tomo Martišauskio videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Kas, jei mes turime visai ne 5 jusles, o visas 6 – t.y. mums paklūsta dar ir intuicija? Kaip naudotis šiuo 6-ojo pojūčio instrumentu nagrinėjame su meno inžinieriumi Tomu Martišauskiu. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Vaikų taryba kviečia prisidėti kiekvieną kuriant Žalią Lietuvą

Šalies vaikų balsą atstovaujanti Vaikų taryba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patariamasis balsas – kviečia vaikus, šeimas, švietimo bendruomenę atkreipti didesnį dėmesį į aplinkosaugos problemas ir kiekvienam asmeniškai prisidėti kuriant Žalią Lietuvą. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Lietuvių kalba iš ateities įžvalgų perspektyvos

Vienas iš pirmųjų Lietuvoje ateities įžvalgų (angl. foresight) mokslinę ir akademinę kryptį pradėjęs prof. dr. Arūnas Augustinaitis šioje srityje aktyviai dirba iki šiol. Valstybinio strateginės analizės centro (STRATA) parengtuose „Lietuvos ateities projektavimo iššūkiuose“ ateities įžvalgos apibrėžiamos kaip „struktūrizuotas ir aiškus daugelio ateičių tyrinėjimas, siekiant informuoti sprendimų priėmėjus. Jos padeda suprasti galimas dabarties tendencijų pasekmes ateityje, aptikti naujus pokyčių signalus ir nustatyti jų galimą tolesnę raidą. Įžvalgos padeda susiformuoti sisteminiam supratimui, generuoja tikėtinus ir nuoseklius ateities vaizdus, pradedant alternatyviais scenarijais (normatyviniais ar žvalgomaisiais) ir baigiant vizijų konstravimu. Viena iš esminių ateities įžvalgų nuostatų yra ta, kad ateities negalima numatyti (angl. the future cannot be predicted), bet ji gali būti aktyviai kuriama.“ „Kalbos klube“ Arūno Augustinaičio klausėme, kokią ateitį turėtume sukurti lietuvių kalbai, kokių žingsnių padaryti ir ar esama tam reikalingo potencialo. Požiūris iš ateities įžvalgų perspektyvos suponuoja esminius kalbos politikos, švietimo, tyrimų, technologijų pokyčius. 

LR krašto apsaugos ministerija. Kuo svarbi vėliava valstybei ir jos žmonėms?

Vasario 16-osios proga pasakojame apie 1-ojo atskiro lietuvių karių bataliono Vitebske vėliavą ir raidą iki trispalvės. 

Tinklalaidė „Seimo dažnis“. Pokalbis su politologu L. Kojala ir istorike L. Lesauskaite apie demokratiją

„Seimo dažnio“ tinklalaidėje pokalbis su politologu Linu Kojala ir istorike Luka Lesauskaite apie demokratiją, jos suvokimą skirtingose pasaulio valstybėse, supratimą tarpukario ir šiandieninėje Lietuvoje bei priežastis, lemiančias esamus skirtumus. 

LR krašto apsaugos ministerija. Švenčiame Valstybės atkūrimo dieną

Vasario 16 dieną minimos 104-osios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės. Diena, kai dvidešimt Lietuvos Tarybos narių 1918 m. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės nutarimą, žymintį Lietuvos išsivadavimą iš carinės Rusijos imperijos. Valstybės atkūrimo dienos proga kariai ir kariniai vienetai dalyvauja šiai šventei paminėti skirtuose renginiuose visoje Lietuvoje. 

Aštuntoji diena. Kiek pašaukimų turi žmogus?

Kino režisierę ir pedagogę Dagnę Gumbrevičiūtę kalbina Ginta Gaivenytė. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Lingvografika arba tikroji jausmaženklių istorija

Liudas Truikys gebėjo genialiai išreikšti muziką vaizdu. Jo menas paskatino Jolantą Zabarskaitę Kalbos klube pasvarstyti, kaip viena komunikacijos raiškos forma transformuojama į kitą, nors jos funkcijos išlieka nepakitusios. Nes XXI amžiuje populiarėja reiškinys, kai viena pagrindinių kalbos funkcijų – komunikuoti – realizuojama nebe garsu ar raštu, bet vaizdu. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie istorijos valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė

NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus.

Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti.

Šįkart NŠA darbuotojos Nijolė Selvestravičiūtė Grybovienė ir Renata Petkevičienė apžvelgia istorijos 2021 metų egzaminų statistiką. Išsami 2021 m. istorijos valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/10/2021_IST_st_analize.pdf

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Doc. habil. dr. Vaido Šeferio paskaita „Donelaitis moksleiviams“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Ketvirta pamoka „Kontrabosas“

Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.

Ketvirtojoje pamokoje pristatomas didžiausias styginių instrumentų narys – kontrabosas, apie kurį pasakoja Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kontrabosininkas Rokas Stunžėnas. Pasak jo, didesnis už kontrabosą yra tik oktabosas, kuris nėra dažnai naudojamas bei su kuriuo nėra pirštais spaudžiamos stygos.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
2022-02-14

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Dr. Dainiaus Vaitiekūno paskaita „Išliekamoji poezijos vertė: Nijolė Miliauskaitė“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Paslaptingos nakties gyventojos – Lietuvos pelėdų įvairovė

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų.  Iš vaikystės knygų ir pasakų tarsi žinome, kad protingiausi paukščiai yra apuokas ir pelėda. Ne veltui šie paukščiai senovėje net laikyti išminties simboliu. Pelėdų veido diskas, iš kurio žvelgia didelės akys, mums tarsi primena mus pačius. Šie naktiniai paukščiai žavi savo išdidžiu stotu, spalvingais plunksnų raštais, puikia rega bei idealia klausa ir tyliu be jokio garso skrydžiu. Stebina jų rūpestis auginant savo jaunąją kartą bei atsidavimas ginant savo vaikus nuo plėšrūnų. O ar didelė yra šių įdomių paukščių įvairovė? Pasaulyje pelėdų ir apuokų priskaičiuojama net iki 215 rūšių ir visi šie paukščiai priskiriami pelėdinių būrio pelėdų šeimai. Lietuvoje gyvena arba kartais užskrenda 13 rūšių pelėdos. Vienos jų yra dažnos ir paplitusios visoje šalyje, kitos retesnės, dar kitos labai retos, jos pasirodo čia tik žiemos metu. Tad kokios jų rūšys gyvena Lietuvoje, ar tikrai pelėdos lesa tik peles, ar gerai mato tamsoje, o gal savo balsais net prišaukia nelaimes – apie visa tai ir dar daugiau pasikalbėsime šioje pamokoje.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Trečia pamoka „Violončelė“

Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.

Trečioji pamoka skirta violončelei, apie ją žiniomis dalinasi G. Rūkas ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro violončelininkas Domas Jakštas. Pamokos pradžioje skamba J. Haydno Koncertas violončelei ir orkestrui C-dur, Nr. 1, išryškinant meistrišką violončelės perpratimą klasicizmo epochoje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba #14. Kaip ir kiek žodžių mokame? Su Laura Vilkaite-Lozdiene

Naujausioje laidoje kalbamės su VU Filologijos fakulteto dėstytoja Laura Vilkaite-Lozdiene apie jos psicholingvistinius tyrimus bei nemažiau įdomų studijų kelią Lietuvoje ir Anglijoje. Tas kas yra ir nėra psicholingvistika, kuo skiriasi gimtosios ir svetimosios kalbos tyrimai, ką apie kalbą gali pasakyti akių judesių įrašymo technika ir kas yra mentalinis leksikonas. Taip pat klausiame, kodėl reikėtų matuoti žmogaus mokamų žodžių kiekį, kaip tai nustatyti ir ar daugiau yra geriau. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie fizikos valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė

NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus. 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Paukščiai – geriausi klimato kaitos indikatoriai

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaita „O aš esu tik Kunčinas – negirdimas, nematomas“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Lietuvos elniniai žvėrys

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų.

Šios pamokos lektorius – Romualdas Barauskas. Pamokos metu trumpai supažindinsime su visomis mūsų krašto elninių žvėrių rūšimis, kaip juos atpažinti ir atskirti, papasakosime elgsenos bei gyvensenos įdomybių. Pamoka gausiai iliustruota vaizdo įrašais iš miško. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Saugesnio interneto diena' 2022

Saugesnio interneto dienos moto – kurkime geresnį internetą kartu. Visame pasaulyje ši diena pažymima įvairiais renginiais, siekiant atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinant saugesnį, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Kurti geresnį internetą kartu skatins ir Saugesnio interneto dienai skirtas socialinės reklamos vaizdo klipas. 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaita „Metai su Mačerniu“

Paskaitoje pristatoma „ypatingoji karta“ (Vytauto Mačernio, Juozo Lukšos-Daumanto, Kazio Bradūno karta). Detaliai pristatomas istorinis ir kultūrinis kontekstas, aptariama minėtų rašytojų kūrybos ir veiklos svarba Lietuvos kultūrai. 

Švietimo mainų paramos fondas. Seminaras „Lietuvos švietimo iššūkius spręskime su „Erasmus+“

Švietimo mainų paramos fondas 2022 m. vasario 2 d. organizavo nuotolinį seminarą „Lietuvos švietimo iššūkius spręskime su „Erasmus+“. COVID-19 pandemija parodė, kad galimybė mokytis yra kaip niekad svarbi užtikrinant greitą ekonomikos atsigavimą ir kartu skatinant lygias galimybes visiems. Europos piliečiams reikia įgyti daugiau žinių, įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų sparčiai besikeičiančioje, vis judesnėje, daugiakultūriškesnėje ir labiau skaitmenizuotoje visuomenėje. Norint ateityje užtikrinti tvarų Europos ekonomikos augimą ir sanglaudą, labai svarbu ugdyti įgūdžius tokiose perspektyvinėse srityse kaip kova su klimato kaita, švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, didžiųjų duomenų analizė. Programa „Erasmus+“, kuria skatinamos švietimo inovacijos ir padedama mažinti Europos žinių, įgūdžių ir gebėjimų spragas, gali labai prie to prisidėti. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Rašytojų įamžinimas tarpukario Lietuvoje“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė savivaldybes kviečia dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje Duotas startas ilgametei švietimo pažangos programai „Tūkstantmečio mokyklos“. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Dr. Ž. Nedzinskaitės paskaita „Dvi XVII a. Lietuvos asmenybės: žodyno autorius ir Šiaurės Horacijus“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Viešoji konsultacija dėl profesinio orientavimo sistemos tobulinimo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizavo viešąją konsultaciją, kurios tikslas – tobulinti profesinio orientavimo sistemą bei nustatyti karjeros specialistų išsilavinimo ir profesinių žinių reikalavimus. 

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Antra pamoka „Altas“

Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus. 

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Pirma pamoka „Smuikas“

Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.

Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie biologijos valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė

NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus.