Nacionalinė švietimo agentūra. Mokymai mokyklų atstovams „Praktinis „Microsoft Excel“ taikymas apdorojant duomenis“



Mokymai mokyklų atstovams „Praktinis „Microsoft Excel“ taikymas“. 
Nacionalinė švietimo agentūra organizavo nuotolinius mokymus mokyklų atstovams, skirtus aptarti praktinį duomenų apdorojimą, naudojantis „Microsoft Excel“. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-02-28

0 komentarai (-ų):

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Rinkimų taisyklės ir manipuliacijos



Rinkiminės manipuliacijos gali vykti įvairiose valdymo formose – ne tik diktatūroje ar autoritariniame režime, bet ir demokratijoje. Norit pastebėti manipuliacijas rinkimuose yra naudinga žinoti kokios yra rinkimų taisyklės. Ką lemia rinkimų taisyklės? Kas yra džerimanderingas? Kodėl balsavimo teisę verta suteikti asmenims nuo 16-likos metų? Apie visa tai – doc. dr. Mažvydo Jastramskio paskaitoje „Rinkimų taisyklės ir manipuliacijos“. 

--- 

Politikos mokslų daktaras, docentas Mažvydas Jastramskis domisi rinkiminiu elgesiu, partijomis ir partinėmis sistemomis bei socialinių mokslų tyrimų metodais. VU TSPMI priklauso Baltarusijos ir Politinės elgsenos tyrimų grupėms, dalyvavo trijose Lietuvos nacionalinėse rinkiminėse studijose. 2018 m. išleistos monografijos „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus?“ mokslinis redaktorius bei 2021 m. išėjusios knygos „Mums reikia vado?“ autorius. Jo komentarai reguliariai publikuojami naujienų portalo „Delfi“ skiltyje „Nuomonių ringas“. 2020 m. doc. dr. M. Jastramskis buvo pripažintas geriausiu politikos mokslų dėstytoju – jam buvo suteiktas VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ teikiamas Professoris Optimi (PO!) titulas. 

--- 

Vienas iš VU TSPMI 30-tojo gimtadienio tikslų – prisidėti prie visuomenės edukacijos stiprinimo ir sukurti vertę, kuri liktų ateities kartoms. 30-ojo gimtadienio proga VU TSPMI Lietuvos moksleiviams ir visuomenei dovanoja 10 atviros prieigos pamokų, skirtų pilietinio ugdymo stiprinimui. 30-ties minučių trukmės paskaitose VU TSPMI politologai ir politologės pristatys aktualiausias temas, skirtas tarptautinės politikos, socialinių problemų, globalių iššūkių adresavimui ir nagrinėjimui. 

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. 
2022-02-28

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. XIII edukacijos forumas tema „Mokytojas praktikas ar mokytojas mokslininkas? Kvalifikacinė pasitikėjimo mokytoju dilema“



Vasario 24 d. vyko XIII edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“, pastarojo forumo tema „Mokytojas praktikas ar mokytojas mokslininkas? Kvalifikacinė pasitikėjimo mokytoju dilema“. Forumą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) ir Vytauto Didžiojo universitetas. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2022-02-28

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Visuotinė Ukrainos istorijos pamoka Lietuvos mokiniams (su vertimu į gestų kalbą)



Pirmadienio rytą Lietuvos mokiniai galės pradėti nuo visuotinės istorijos pamokos, skirtos Ukrainai. Istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius kalbės apie dažniausiai girdimus melus apie Ukrainą. Per pamoką pedagogas vaikams papasakos apie Ukrainą, jos šimtmečių istoriją, valstybingumo šaknis.Kaip sakė A. Jurgelevičius, per šią pamoką bus dekonstruojamos dažniausiai apie Ukrainą pateikiamos istorinės klastotės.
 
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2022-02-28

0 komentarai (-ų):

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Gyvybė už Žemės ribų



Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų. 

Žemė – vienintelė planeta visoje Visatoje, kur žinome esant gyvybės. Bet tai toli gražu nereiškia, kad kitur jos nėra; bandymai atrasti nežemišką gyvybę nesiliauja dešimtmečius ir vis intensyvėja. Nuo zondų, siunčiamų į įvairius Saulės sistemos kampelius, iki galingų teleskopų, stebinčių tolimas žvaigždes ir jų planetas, iki radijo antenų, kuriomis bandoma pagauti protingų būtybių signalus – žmonės yra sugalvoję daugybę metodų, kaip tą nežemišką gyvybę būtų galima aptikti. Kviečiu su jais susipažinti. Pamokoje sužinosite apie Marso, Jupiterio bei Saturno palydovų ir asteroidų tyrimus bei kokių gyvybės pėdsakų ten tikimasi surasti. Taip pat – apie planetų už Saulės sistemos ribų atradimus, kaip jos tiriamos ir kokie požymiai galėtų byloti ten esant gyvybės. Galiausiai – apie bandymus išgirsti protingų būtybių skleidžiamas radijo ar kitokias bangas ir net bandymus su jomis susisiekti. Pamoką veda astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas. Fizinių ir technologijos mokslų centre jis tyrinėja galaktikų evoliuciją ir juodąsias skyles, o laisvalaikiu domisi įvairiausiomis kosmoso tyrimų naujienomis. Nežemiškos gyvybės paieškos – viena iš tokių labai įdomių temų. Kastytis taip pat rašo mokslo populiarinimo straipsnius ir naujienų apžvalgas tinklaraštyje konstanta.lt. 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 
2022-02-25

0 komentarai (-ų):

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Apie nacionalizmus. Gerus, blogus ir lietuviškus



Kodėl mums turėtų rūpėti nacionalizmas ir tautiškumas? Kad būtų pasiektas bendruomenės susitarimas, reikalingas susitikimas su Kitu ir būtent nacionalizmas yra ideologija, kuri daugiausiai kalba apie šį santykį. Istorijoje nesunkiai galime užčiuopti bent dvi nacionalizmo reiškimosi formas. Iš vienos pusės – nacionalizmas gali būti vertintinas kaip sutaikantis ir buriantis, todėl gintinas. Iš kitos pusės – galima kalbėti apie nacionalizmą kaip įtampos ir kito niekinimo šaltinį, todėl jis turi būti atmestas. Šie pastebėjimai įgalina klausti - kas tikrasis lietuvis, tikroji Lietuva, kaip išmintingai ją mylėti? Apie visa tai – doc. dr. Justino Dementavičiaus paskaitoje „Apie nacionalizmus. Gerus, blogus ir lietuviškus“. 
--- 
Akademiškai VU TSPMI aplinkoje užaugęs docentas dr. Justinas Dementavičius, po-doktorantūros stažuotę atliko Lietuvos istorijos institute ir šiuo metu dėstytojauja VU TSPMI. Atitinkamai savo tyrimuose dėstytojas mėgina derinti politikos, filosofijos ir istorijos mokslus, bei tiria politinių idėjų ir ideologinės vaizduotės raidą Lietuvoje. Visa tai geriausiai atsispindi 2015 m. išleistoje jo monografijoje „Tarp ūkininko ir piliečio: modernėjančios Lietuvos politinės minties istorija“. Taip pat be tyrimo interesų, doc. dr. J. Dementavičius yra VU TSPMI žurnalo „Politologija“ redaktorius bei įvairių pilietiniam ir politiniam ugdymui skirtų projektų dalyvis. 
--- 
Vienas iš VU TSPMI 30-tojo gimtadienio tikslų – prisidėti prie visuomenės edukacijos stiprinimo ir sukurti vertę, kuri liktų ateities kartoms. 30-ojo gimtadienio proga VU TSPMI Lietuvos moksleiviams ir visuomenei dovanoja 10 atviros prieigos pamokų, skirtų pilietinio ugdymo stiprinimui. 30-ties minučių trukmės paskaitose geriausi šalies politologai pristatys aktualiausias temas, skirtas tarptautinės politikos, socialinių problemų, globalių iššūkių adresavimui ir nagrinėjimui.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
2022-02-25

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Pavaduotojų, vadovų lyderystė: Lietuvos tyrėjų duomenys apie psichosocialines rizikas mokykloje



Viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys apie psichosocialines rizikas mokykloje – kaip galėtume jais pasinaudoti?“ 

Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys apie psichosocialines rizikas mokykloje – kaip galėtume jais pasinaudoti?“, kurios tikslas – supažindinti su 2021 m. Lietuvoje atlikto tyrimo „Mokymosi pasiekimus sąlygojantys ir psichosocialines rizikas mažinantys mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksniai“ rezultatais, susijusiais su vadovavimu mokyklos bendruomenei, dalytis įžvalgomis, kaip panaudoti tyrimo rezultatus ir rekomendacijas praktikoje. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-02-25

0 komentarai (-ų):

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Kaip būti geru piliečiu?



Turbūt nerasime žmogaus, kuris sakytų, kad „gero“ piliečio valstybei nereikia. Visgi, nors dėl tokio poreikio sutariame visi, imame abejoti ir mūsų nuomonės išsiskiria kitu aspektu – o kas gi yra geras pilietis? Ko iš piliečio tikimasi demokratinėje valstybėje? Kokia visuomenė gali padėti demokratijai išsilaikyti, būti stipriai ir klestėti? Kokiomis savybėmis pasižymi demokratijai reikalingiausi piliečiai? Apie visa tai – dr. Ievos Petronytės-Urbonavičienės paskaitoje „Kaip būti geru piliečiu”. 

 --- 

Dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė VU TSPMI dėsto nuo 2009 m. Jos apginta disertacija 2015 m. Lietuvos mokslų akademijos apdovanota premija jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurse už geriausią darbą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Tyrėja domisi pilietine visuomene, politiniu dalyvavimu, politine elgsena ir kitomis sritimis. Nuo 2012 m. vadovauja Pilietinės visuomenės institutui, įgyvendinančiam viešosios politikos tyrimus, tarp kurių yra nuo 2007 m. atliekamas Pilietinės galios indekso tyrimas. Mokslininkė taip pat priklauso VU TSPMI Politinės elgsenos ir Baltarusijos tyrimų grupėms. 

--- 

Vienas iš VU TSPMI 30-tojo gimtadienio tikslų – prisidėti prie visuomenės edukacijos stiprinimo ir sukurti vertę, kuri liktų ateities kartoms. 30-ojo gimtadienio proga VU TSPMI Lietuvos moksleiviams ir visuomenei dovanoja 10 atviros prieigos pamokų, skirtų pilietinio ugdymo stiprinimui. 30-ties minučių trukmės paskaitose geriausi šalies politologai pristatys aktualiausias temas, skirtas tarptautinės politikos, socialinių problemų, globalių iššūkių adresavimui ir nagrinėjimui. 

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. 
2022-02-23

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė



NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus. 

Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti. 

Šįkart NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokytoja ekspertė Aurelija Levulytė-Markevičienė apžvelgia lietuvių kalbos ir literatūros 2021 metų egzaminų statistiką. 

Išsami 2021 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/10/2021_LKL_st_anared.pdf 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-02-24

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį 1–2 metus dirbantiems švietimo įstaigų vadovams? Darbo teisės klausimai



Kviečiame pirmus dvejus metus dirbančius švietimo įstaigų vadovus ir kitus švietimo įstaigų vadovus į trečią susitikimą su Nacionalinės švietimo agentūros savanoriu, lektoriumi, socialinio dialogo bei mediacijos specialistu Romu Turoniu diskutuoti darbo teisės klausimais. 

Viešąją nuotolinę konsultaciją „Į ką reikėtų atkreipti dėmesį 1–2 metus dirbantiems švietimo įstaigų vadovams darbo teisės klausimais 3 dalis” organizavo Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyrius. Tikslas – atkreipti dalyvių dėmesį į aktualiausius darbo teisės aktus švietimo įstaigoje. Konsultacijos tema „Mokytojo darbo ir poilsio derinimas: atostogos, papildomos poilsio dienos, sveikatinimo dienos, vaikadieniai, specialios pertraukos”. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-02-24

0 komentarai (-ų):

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Tarptautinė migracija: tipai, priežastys ir pasekmės



Per paskutinius metus tarptautinės migracijos mastai augo. Kokios yra tarptautinės migracijos formos? Kuo skiriasi savanoriška ir priverstinė migracija? Kaip turėtų skirtis valstybės požiūris į atvykusius savanoriškai ir priverstinai? Kodėl dalis žmonių Europos šalyse yra nusiteikę prieš imigraciją? Kaip žmonių antiimigrantinės nuostatos atsispindi šalių politiniame gyvenime? Apie visa tai – lektoriaus dr. Vainiaus Bartasevičiaus paskaitoje „Tarptautinė migracija: tipai, priežastys ir pasekmės“. 
--- 

Dr. Vainius Bartasevičius į VU TSPMI sugrįžo 2021 metais, prieš tai įgijęs politikos mokslų srities daktaro laipsnį Sasekso Universitete. Pagrindiniai jo moksliniai interesai apima migracijos ir pilietybės politiką. Šia tema yra skaitęs pranešimų mokslinių konferencijų metų, publikavęs straipsnių. Tyrėjas taip pat turi daugiau nei septynerius metus darbo su viešosios politikos vertinimais, tarp kurių užsakovų yra Jungtinės Karalystės vyriausybė ar Lietuvos ministerijos, patirties. 

--- 

Vienas iš VU TSPMI 30-tojo gimtadienio tikslų – prisidėti prie visuomenės edukacijos stiprinimo ir sukurti vertę, kuri liktų ateities kartoms. 30-ojo gimtadienio proga VU TSPMI Lietuvos moksleiviams ir visuomenei dovanoja 10 atviros prieigos pamokų, skirtų pilietinio ugdymo stiprinimui. 30-ties minučių trukmės paskaitose VU TSPMI politologai ir politologės pristatys aktualiausias temas, skirtas tarptautinės politikos, socialinių problemų, globalių iššūkių adresavimui ir nagrinėjimui. 

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. 
2022-02-23

0 komentarai (-ų):

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė.Kalba kalba #15. Kaip užkalbėti ligą?



Šį kartą su fakulteto alumne, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke Asta Skujyte-Razmiene kalbėjomės apie tautosakos tekstus. Kokią informaciją mums pateikia archyvinė medžiaga ir kaip tautosaką mes kuriame šiandien? Kodėl mums svarbu įmitologinti vietą? Kokios lietuviškos tautosakos galime rasti „Witcher“ video žaidime? Galiausiai – kas yra Dark Academia ir kuo ji gali būti naudinga? 
„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.
 
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. 
2022-02-23

0 komentarai (-ų):

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Šešta pamoka „L. van Beethoven“



Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus. 

Šioje pamokoje muzikologė, radijo „LRT Klasika“ vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė išsamiai pristato Ludwigo van Beethoveno kūrybą.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. 
2022-02-23

0 komentarai (-ų):

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Lietuvos saugumas: kaip prisidėti galime kiekvienas?



Karo reiškinys paliečia kiekvieną iš mūsų įvairiais formatais, todėl turime žinoti kaip gebėti kautis, atsilaikyti arba dalyvauti. Atsižvelgiant į karo fenomeno kompleksiškumą, prie saugumo ir gynybos stiprinimo galime prisidėti kiekvienas ir kiekviena pačiais įvairiausiais būdais. Kokie būdai tai gali būti? Apie visa tai – doc. dr. Deivido Šlekio paskaitoje „Lietuvos saugumas: kaip prisidėti galime kiekvienas?“. 
--- 
Doc. dr. Deividas Šlekys specializuojasi tarptautinių santykių istorijos, karo teorijos, istorijos, gynybos politikos srityse. Tyrėjas yra parengęs ne vieną mokslinį straipsnį, konferencinį pranešimą Lietuvos gynybos politikos, kariuomenės raidos tema. Jis glaudžiai bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene gynybos politikos, karinės minties formavimo srityse bei viešai komentuoja gynybos politikos temomis. Nuo 2010 m. bendradarbiaudamas su instituto Studentų moksline draugija skaito viešas karybos istorijos paskaitas. 2010 m. ir 2016 m. doc. dr. D. Šlekys buvo išrinktas geriausiu VU TSPMI dėstytoju.
--- 
 Vienas iš VU TSPMI 30-tojo gimtadienio tikslų – prisidėti prie visuomenės edukacijos stiprinimo ir sukurti vertę, kuri liktų ateities kartoms. 30-ojo gimtadienio proga VU TSPMI Lietuvos moksleiviams ir visuomenei dovanoja 10 atviros prieigos pamokų, skirtų pilietinio ugdymo stiprinimui. 30-ties minučių trukmės paskaitose VU TSPMI politologai ir politologės pristatys aktualiausias temas, skirtas tarptautinės politikos, socialinių problemų, globalių iššūkių adresavimui ir nagrinėjimui. 

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. 
2022-02-22

0 komentarai (-ų):

Vilniaus universitetas. Ilja Laurs paskaita „Kaip idėją paversti sėkmingu verslu?“



Turite genialią verslo idėją, tačiau taip ir laikote ją sau, kadangi nežinote, kaip pradėti ir kokių principų laikytis? Kviečiame jus į nuotolinę paskaitą, kurios metu sužinosite, kokia turėtų būti jūsų verslo pradžia, ką daryti, kad jūsų idėja būtų įgyvendinta ir kokių bendrųjų principų reikia laikytis - lektorius jus supažindins su „Top-down" proceso taip pat „1-2-3" principais. Taip pat atsakysite sau į vieną svarbiausių klausimų - kokia turėtų būti įkūrėjo asmenybė? 

Paskaitą veda Ilja Laurs - verslininkas bei investuotojas, Europos verslo spaudos asociacijos išrinktas „Europos metų vadovu“, skaitantis pranešimus įvairiose pasaulio šalyse, turintis ilgametę patirtį technologijų bei inovacijų srityje. 

Ši paskaita yra ciklo „Apie darbą sau“ dalis. Paskaitų ciklas skirtas tiems, kurie svajoja apie verslo, startuolio ar darbo vietos sau kūrimą, ilgai sukioja idėjas galvoje, tačiau bijo pradėti dėl žinių ar motyvacijos trūkumo. Paskaitų metu išgirsite: - techninę ir teisinę informaciją apie tai, kaip legaliai vykdyti veiklą; - finansinę informacijos - kur ir kaip galite gauti finansinę paramą; - patarimų, kaip sukaupti drąsos ir motyvuoti save; - sėkmingos veiklos sau pavyzdžių, kurie įkvėps pradėti. 
Paskaitas ir seminarus organizuoja VU Studentų paslaugų ir karjeros skyrius: www.vu.lt/karjerospaslaugos

Vilniaus universitetas
2022-02-22

0 komentarai (-ų):

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Šiuolaikinės demokratijos principai ir tendencijos



Apibrėžti ir suprasti demokratijos sąvoką sudėtinga. Visgi kiekvienam piliečiui ir pilietei svarbu turėti demokratijos idėją, nes demokratijos supratimas veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Kuo skiriasi klasikinės ir šiuolaikinės demokratijos pilietis? Kas pavienius individus šiuolaikinėje demokratijoje saisto į politinę bendruomenę ir valstybę? Kodėl globalizacija menkina demokratijų galimybes? Apie visa tai – doc. dr. Algimanto Jankausko paskaitoje „Šiuolaikinės demokratijos principai ir tendencijos“. 

 --- 

Doc. dr. Algimantas Jankauskas VU TSPMI dėsto beveik nuo pat instituto įkūrimo – nuo 1993 m. 1996-2009 m. ėjo direktoriaus pavaduotojo mokslui pareigas. Dėstytojas domisi organiškosios valstybės (pilnutinės demokratijos) koncepcija, demokratizacijos procesais Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Šiomis temomis yra publikavęs ne vieną straipsnį bei prisidėjęs prie sudarytų knygų „Lietuvos politinės minties antologija" (3 tomai) bei yra knygos „Lietuva, kurios nebuvo" rengėjas. Demokratijos temą tyrėjas plėtojo ir nacionalinėje konferencijoje „Lietuva po 2020 m. Seimo rinkimų“, kurios metu skaitė pranešimą apie sociologinę demokratiją. Doc. dr. A. Jankauskas yra trijų žurnalų – „Politologija“, „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ – redakcinių kolegijų narys. 

--- 

Vienas iš VU TSPMI 30-tojo gimtadienio tikslų – prisidėti prie visuomenės edukacijos stiprinimo ir sukurti vertę, kuri liktų ateities kartoms. 30-ojo gimtadienio proga VU TSPMI Lietuvos moksleiviams ir visuomenei dovanoja 10 atviros prieigos pamokų, skirtų pilietinio ugdymo stiprinimui. 30-ties minučių trukmės paskaitose VU TSPMI politologai ir politologės pristatys aktualiausias temas, skirtas tarptautinės politikos, socialinių problemų, globalių iššūkių adresavimui ir nagrinėjimui.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. 
2022-02-22

0 komentarai (-ų):

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Penkta pamoka „F. Schubert“



Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus. 

Penktojoje pamokoje žymus muzikologas Viktoras Gerulaitis pristato romantiko Franzo Schuberto kūrybą, dėmesį telkdamas į jo dainą „Mirtis ir mergelė“ bei to paties pavadinimo Styginių kvartetą Nr. 14 d-moll ir į mirties temą romantizmo epochos muzikoje. 

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. 
2022-02-22

0 komentarai (-ų):

VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Galių sklaida: mūsų vaidmuo skaitmeninėje geopolitikoje



Galia yra viena iš pamatinių sąvokų politikoje. Politikos mokslininkus domina du dalykai – kaip galia yra apibrėžiama ir kokį poveikį ji daro. Visgi, išaugęs technologijų vartojimas keičia supratimą kas yra galia, kas ją turi, kaip ji gali būti panaudojama ir kokią įtaką ji turi. Kaip besikeičianti galios sklaida veikia valstybes ir jų santykius su visuomene? Kaip keičiasi galia? Kokie yra galios šaltiniai? Apie visa tai – doc. dr. Margaritos Šešelgytės paskaitoje „Galių sklaida: mūsų vaidmuo skaitmeninėje geopolitikoje“. 
--- 
Doc. dr. Margarita Šešelgytė nuo 2019 m. užima VU TSPMI direktorės pareigas. Pagrindinės jos mokslinių interesų sritys apima saugumo studijas, užsienio politiką ir tarptautinius santykius. Yra paskelbusi mokslinių straipsnių Lietuvos narystės NATO, hibridinių grėsmių, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos, transatlantinių santykių ir kitomis temomis. 
--- 
Vienas iš VU TSPMI 30-tojo gimtadienio tikslų – prisidėti prie visuomenės edukacijos stiprinimo ir sukurti vertę, kuri liktų ateities kartoms. 30-ojo gimtadienio proga VU TSPMI Lietuvos moksleiviams ir visuomenei dovanoja 10 atviros prieigos pamokų, skirtų pilietinio ugdymo stiprinimui. 30-ties minučių trukmės paskaitose VU TSPMI politologai ir politologės pristatys aktualiausias temas, skirtas tarptautinės politikos, socialinių problemų, globalių iššūkių adresavimui ir nagrinėjimui. 

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. 
2022-02-22

0 komentarai (-ų):

Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Dovilė Dagienė. Šviesa ir laikas



Fotografės Dovilės Dagienės videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Laikas dar niekad nebuvo toks suvaldomas, kaip atsiradus fotografijai. Bet ar tai tik fikcija, ar realus žmogiškas užmojis? Pasinerkime į šviesos ir laiko patyrimą kartu su fotografe Dovile Dagiene. Kūrybingumo mokykla 2022-02-21

0 komentarai (-ų):

Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai: lekt. Agnės Zolubienės paskaita „Kas parašė Šekspyrą... lietuviškai?“



Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto nuotolinių pamokų ciklas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų mokytojams „Lituanistikos atradimai“. Šis pamokų ciklas skirtas supažindinti su naujausiomis lituanistinių tyrimų tendencijomis, atverti platesnius lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros akiračius. Nuotolines pamokas mokiniams veda VU Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studijų programos dėstytojai. 

Ar gilindamiesi į Viljamo Šekspyro sonetų motyvus, meninę raišką, eilėdarą, kada nors susimąstome, kad anglų literatūros klasiką skaitome lietuviškai? Ar susimąstome, kieno žodžius iš tikrųjų nagrinėjame — paties Viljamo Šekspyro? O gal Aleksio Churgino, Sigito Gedos, Alfonso Šešplaukio-Tyruolio, Tautvydos Marcinkevičiūtės? Ar mums svarbu tai žinoti ir kodėl? Įsijunk pamoką ir sužinok! Pamoką skaito Agnė Zolubienė, moderuoja doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė. 

Vilniaus universitetas. 
2022-02-21

0 komentarai (-ų):

Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Anastasia Sosunova. Priklausymo istorijos



Vizualaus meno kūrėjos Anastasios Sosunovos videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Kodėl mes priklausome būriui kitų žmonių ir kas mus jungia? Gal jau rytoj galėtumėm sukurti savo naują tautą, kalbą ir bendruomenę? Leidžiamės tyrinėti ir kurti priklausymo istorijas kartu su vizualaus meno kūrėja Anastasia Sosunova. 
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybingumo mokykla 
2022-02-18

0 komentarai (-ų):

Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Tomas Martišauskis. Išradimų anatomija



Inžinieriaus bei skulptoriaus Tomo Martišauskio videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Kas, jei mes turime visai ne 5 jusles, o visas 6 – t.y. mums paklūsta dar ir intuicija? Kaip naudotis šiuo 6-ojo pojūčio instrumentu nagrinėjame su meno inžinieriumi Tomu Martišauskiu. 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 

Kūrybingumo mokykla. 
2022-02-18

0 komentarai (-ų):

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Vaikų taryba kviečia prisidėti kiekvieną kuriant Žalią Lietuvą



Šalies vaikų balsą atstovaujanti Vaikų taryba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patariamasis balsas – kviečia vaikus, šeimas, švietimo bendruomenę atkreipti didesnį dėmesį į aplinkosaugos problemas ir kiekvienam asmeniškai prisidėti kuriant Žalią Lietuvą. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 
2022-02-18

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Lietuvių kalba iš ateities įžvalgų perspektyvos



Vienas iš pirmųjų Lietuvoje ateities įžvalgų (angl. foresight) mokslinę ir akademinę kryptį pradėjęs prof. dr. Arūnas Augustinaitis šioje srityje aktyviai dirba iki šiol. Valstybinio strateginės analizės centro (STRATA) parengtuose „Lietuvos ateities projektavimo iššūkiuose“ ateities įžvalgos apibrėžiamos kaip „struktūrizuotas ir aiškus daugelio ateičių tyrinėjimas, siekiant informuoti sprendimų priėmėjus. Jos padeda suprasti galimas dabarties tendencijų pasekmes ateityje, aptikti naujus pokyčių signalus ir nustatyti jų galimą tolesnę raidą. Įžvalgos padeda susiformuoti sisteminiam supratimui, generuoja tikėtinus ir nuoseklius ateities vaizdus, pradedant alternatyviais scenarijais (normatyviniais ar žvalgomaisiais) ir baigiant vizijų konstravimu. Viena iš esminių ateities įžvalgų nuostatų yra ta, kad ateities negalima numatyti (angl. the future cannot be predicted), bet ji gali būti aktyviai kuriama.“ „Kalbos klube“ Arūno Augustinaičio klausėme, kokią ateitį turėtume sukurti lietuvių kalbai, kokių žingsnių padaryti ir ar esama tam reikalingo potencialo. Požiūris iš ateities įžvalgų perspektyvos suponuoja esminius kalbos politikos, švietimo, tyrimų, technologijų pokyčius. 

Lietuvos  nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-02-17

0 komentarai (-ų):

LR krašto apsaugos ministerija. Kuo svarbi vėliava valstybei ir jos žmonėms?



Vasario 16-osios proga pasakojame apie 1-ojo atskiro lietuvių karių bataliono Vitebske vėliavą ir raidą iki trispalvės. 
LR krašto apsaugos ministerija. 
2022-02-17

0 komentarai (-ų):

Tinklalaidė „Seimo dažnis“. Pokalbis su politologu L. Kojala ir istorike L. Lesauskaite apie demokratiją



„Seimo dažnio“ tinklalaidėje pokalbis su politologu Linu Kojala ir istorike Luka Lesauskaite apie demokratiją, jos suvokimą skirtingose pasaulio valstybėse, supratimą tarpukario ir šiandieninėje Lietuvoje bei priežastis, lemiančias esamus skirtumus. 

Atviras Seimas.
2022-02-17

0 komentarai (-ų):

LR krašto apsaugos ministerija. Švenčiame Valstybės atkūrimo dieną



Vasario 16 dieną minimos 104-osios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės. Diena, kai dvidešimt Lietuvos Tarybos narių 1918 m. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės nutarimą, žymintį Lietuvos išsivadavimą iš carinės Rusijos imperijos. Valstybės atkūrimo dienos proga kariai ir kariniai vienetai dalyvauja šiai šventei paminėti skirtuose renginiuose visoje Lietuvoje. 

LR krašto apsaugos ministerija. 
2022-02-17

0 komentarai (-ų):

Aštuntoji diena. Kiek pašaukimų turi žmogus?



Kino režisierę ir pedagogę Dagnę Gumbrevičiūtę kalbina Ginta Gaivenytė. 

Jeigu Dagnė Gumbrevičiūtė galėtų, ji mielai pasirinktų vieną veiklos sritį ir liktų joje visą savo gyvenimą. Tačiau kino režisierė dabar jau žino, kad gyvenimas yra panašus į kino filmus: jei viskas klojasi gerai, bet trūksta įdomumo, būtini pokyčiai. 

Kadaise iš scenografijos studijų perėjusi į kino režisūrą ji sušuko: „Tai mano pašaukimas“. Ir net nustebo, kad po kiek laiko viduje vėl ėmė kažkas graužti. Tuomet įvyko netikėtas posūkis: ji nustojo kurti filmus ir ėmė mokyti pradinukus Melkio mokykloje. 

Aštuntoji diena. 
2022-02-15

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Lingvografika arba tikroji jausmaženklių istorija



Liudas Truikys gebėjo genialiai išreikšti muziką vaizdu. Jo menas paskatino Jolantą Zabarskaitę Kalbos klube pasvarstyti, kaip viena komunikacijos raiškos forma transformuojama į kitą, nors jos funkcijos išlieka nepakitusios. Nes XXI amžiuje populiarėja reiškinys, kai viena pagrindinių kalbos funkcijų – komunikuoti – realizuojama nebe garsu ar raštu, bet vaizdu. 

Daugėja žmonių, kurie mobiliaisiais įrenginiais susirašinėja naudodami jausmaženklius ir kitas piktogramas. Populiarėja lingvografikos priemonėmis pateiktos mokslinių straipsnių santraukos. Kalbinį tekstą lingvografika pakeičia moderniuose CV. 

Kas tai per reiškinys ir kodėl jis įsigali visose šiuolaikinio gyvenimo srityse? Net karantino dienoraštį šio Kalbos klubo svečias profesorius Remigijus Venckus rašė ne dėliodamas žodį prie žodžio, bet naudodamas lingvografikos priemones. 

Kuo lingvografika skiriasi nuo infografikos? Kaip šių raiškų išmokti, kad komunikuotume efektyviai ir, kas be ko, efektingai? 

O kaip vaizdu kalbėti apie jausmus, nes jausmų papasakojimas taip pat priklauso kalbos sričiai? Gal kūno atvaizdas gali būti kalbinė priemonė? 

Į šiuos ir kitus klausimus atsako R. Venckus – menininkas, menų profesorius, dėstantis dizaino, komunikacijos ir audiovizualinių medijų disciplinas ir rengiantis savo kūrybos parodas. 

Paskutinis klausimas yra provokuojantis: jei taip ir toliau, tai gal komunikacija raštu visai išnyks? Ką atsakė profesorius? 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 
2022-02-15

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie istorijos valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė



NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus.

Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti.

Šįkart NŠA darbuotojos Nijolė Selvestravičiūtė Grybovienė ir Renata Petkevičienė apžvelgia istorijos 2021 metų egzaminų statistiką. Išsami 2021 m. istorijos valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/10/2021_IST_st_analize.pdf

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-02-14

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Doc. habil. dr. Vaido Šeferio paskaita „Donelaitis moksleiviams“



Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

Rašytojų įamžinimas yra siejamas su romantizmo epocha, kurioje rašytojas buvo suvokiamas kaip tautos dvasią įkūnijantis genijus. Ilgainiui rašytojų įamžinimas nebeteko savo ankstesnės svarbos, keitėsi jo formos ir siekiai, tačiau ir šiandien miestų aikštėse rasime tautinių klasikų paminklų, jų atvaizdai žvelgia iš nacionalinių valiutų banknotų, o jų vardais vadinamos gatvės ir net kalnų viršūnės. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-02-14

0 komentarai (-ų):

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Ketvirta pamoka „Kontrabosas“



Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.

Ketvirtojoje pamokoje pristatomas didžiausias styginių instrumentų narys – kontrabosas, apie kurį pasakoja Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kontrabosininkas Rokas Stunžėnas. Pasak jo, didesnis už kontrabosą yra tik oktabosas, kuris nėra dažnai naudojamas bei su kuriuo nėra pirštais spaudžiamos stygos.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
2022-02-14

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Dr. Dainiaus Vaitiekūno paskaita „Išliekamoji poezijos vertė: Nijolė Miliauskaitė“



Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

Rašytojų įamžinimas yra siejamas su romantizmo epocha, kurioje rašytojas buvo suvokiamas kaip tautos dvasią įkūnijantis genijus. Ilgainiui rašytojų įamžinimas nebeteko savo ankstesnės svarbos, keitėsi jo formos ir siekiai, tačiau ir šiandien miestų aikštėse rasime tautinių klasikų paminklų, jų atvaizdai žvelgia iš nacionalinių valiutų banknotų, o jų vardais vadinamos gatvės ir net kalnų viršūnės. 

Edukacinėje paskaitoje kviečiama pasvarstyti apie poetės Nijolės Miliauskaitės (1950–2002) kūrybos išliekamąją vertę ir jos aktualumą. Siekiama paskatinti mokinius skaityti jos „tylią“, „neornamentuotą“ poeziją, nes poetės atminimui svarbus jauno skaitytojo išgyvenamas ryšys su jos kūryba. Svarstomi būdai, kaip skaityti šią „sudėtingo paprastumo“ (Rimvydas Šilbajoris) poeziją, kuri suteikia naujų reikšmės atspalvių ir vertės, atidumo kasdieninėje kalboje kai kada devalvuotiems žodžiams. Paskaitą parengė literatūrologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-02-10

0 komentarai (-ų):

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Paslaptingos nakties gyventojos – Lietuvos pelėdų įvairovė



Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų. 

Iš vaikystės knygų ir pasakų tarsi žinome, kad protingiausi paukščiai yra apuokas ir pelėda. Ne veltui šie paukščiai senovėje net laikyti išminties simboliu. Pelėdų veido diskas, iš kurio žvelgia didelės akys, mums tarsi primena mus pačius. Šie naktiniai paukščiai žavi savo išdidžiu stotu, spalvingais plunksnų raštais, puikia rega bei idealia klausa ir tyliu be jokio garso skrydžiu. Stebina jų rūpestis auginant savo jaunąją kartą bei atsidavimas ginant savo vaikus nuo plėšrūnų. O ar didelė yra šių įdomių paukščių įvairovė? Pasaulyje pelėdų ir apuokų priskaičiuojama net iki 215 rūšių ir visi šie paukščiai priskiriami pelėdinių būrio pelėdų šeimai. Lietuvoje gyvena arba kartais užskrenda 13 rūšių pelėdos. Vienos jų yra dažnos ir paplitusios visoje šalyje, kitos retesnės, dar kitos labai retos, jos pasirodo čia tik žiemos metu. Tad kokios jų rūšys gyvena Lietuvoje, ar tikrai pelėdos lesa tik peles, ar gerai mato tamsoje, o gal savo balsais net prišaukia nelaimes – apie visa tai ir dar daugiau pasikalbėsime šioje pamokoje.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 
2022-02-11

0 komentarai (-ų):

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Trečia pamoka „Violončelė“



Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.

Trečioji pamoka skirta violončelei, apie ją žiniomis dalinasi G. Rūkas ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro violončelininkas Domas Jakštas. Pamokos pradžioje skamba J. Haydno Koncertas violončelei ir orkestrui C-dur, Nr. 1, išryškinant meistrišką violončelės perpratimą klasicizmo epochoje.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. 
2022-02-10

0 komentarai (-ų):

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba #14. Kaip ir kiek žodžių mokame? Su Laura Vilkaite-Lozdiene



Naujausioje laidoje kalbamės su VU Filologijos fakulteto dėstytoja Laura Vilkaite-Lozdiene apie jos psicholingvistinius tyrimus bei nemažiau įdomų studijų kelią Lietuvoje ir Anglijoje. Tas kas yra ir nėra psicholingvistika, kuo skiriasi gimtosios ir svetimosios kalbos tyrimai, ką apie kalbą gali pasakyti akių judesių įrašymo technika ir kas yra mentalinis leksikonas. Taip pat klausiame, kodėl reikėtų matuoti žmogaus mokamų žodžių kiekį, kaip tai nustatyti ir ar daugiau yra geriau. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. 
2022-02-10

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie fizikos valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė



NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus. 

Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti. 

Šįkart NŠA darbuotojos Saulė Vingelienė ir Jolanta Pauliukienė apžvelgia fizikos 2021 metų egzaminų statistiką. Išsami 2021 m. fizikos valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/10/2021_FIZ_st_ana-red.pdf 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-02-10

0 komentarai (-ų):

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Paukščiai – geriausi klimato kaitos indikatoriai



Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų. 

Jei medžiui būtų per karšta ir jis galėtų pabėgti, jis tai tikrai padarytų, tačiau medžiai, augalai ir daug kitų gyvybės formų negali greitai keisti savo vietos, vengdami nepalankių sąlygų. Tuo tarpu paukščiai vos per kelias valandas geba nuskristi kelis šimtus kilometrų, todėl ką jau kalbėti apie jų veisimosi ar žiemojimo arealus – jie keičiasi priklausomai nuo momentinių sąlygų. Būtent dėl gebėjimo greitai pakeisti savo koordinates ir išplisti į naujus kraštus paukščiai dažnai traktuojami kaip geriausi klimato kaitos indikatoriai. Lietuvoje taip pat turime daug pavyzdžių, kuriais paukščiais jau parodė, kad klimatas sparčiai keičiasi. Kokie jie, aptarsime šioje pamokoje. 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 
2022-02-09

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaita „O aš esu tik Kunčinas – negirdimas, nematomas“



Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

Rašytojų įamžinimas yra siejamas su romantizmo epocha, kurioje rašytojas buvo suvokiamas kaip tautos dvasią įkūnijantis genijus. Ilgainiui rašytojų įamžinimas nebeteko savo ankstesnės svarbos, keitėsi jo formos ir siekiai, tačiau ir šiandien miestų aikštėse rasime tautinių klasikų paminklų, jų atvaizdai žvelgia iš nacionalinių valiutų banknotų, o jų vardais vadinamos gatvės ir net kalnų viršūnės. 

Edukacinę paskaitą sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis skirta bendresnei memorializacijos temai: siūloma virtualiai pasivaikščioti po tas erdves, kuriose likę rašytojo, vertėjo Jurgio Kunčino (194 –2002) ir jo romanų veikėjų įspaudai. Antroji paskaitos dalis kviečia dar kartą sugrįžti prie Jurgio Kunčino romano „Tūla“ (1993) ir pažvelgti, kaip ir kodėl kūrinyje fiksuojama laiko slinktis – iš praeities per dabartį į ateitį. Kokias istorines datas autorius „įslaptina“ romane? Ką kūrinyje minimos datos, metai sako šių dienų skaitytojui? Apie Jurgio Kunčino ir jo personažų takus bei takelius, apie šiek tiek kitokius romano „Tūla“ skaitymo ir analizės aspektus edukacinėje paskaitoje pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-02-09

0 komentarai (-ų):

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Lietuvos elniniai žvėrys



Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų.

Šios pamokos lektorius – Romualdas Barauskas. Pamokos metu trumpai supažindinsime su visomis mūsų krašto elninių žvėrių rūšimis, kaip juos atpažinti ir atskirti, papasakosime elgsenos bei gyvensenos įdomybių. Pamoka gausiai iliustruota vaizdo įrašais iš miško. 
Lektorius Romualdas Barauskas – gamtininkas, gamtos fotografas, nacionalinio laukinės gamtos fotografijų konkurso iniciatorius, įvairių knygų apie gamtą autorius, leidyklos „Lututė“ vadovas. Didžiausią savo laisvalaikio dalį praleidžia gamtoje, stebi ir fiksuoja žvėrių ir paukščių gyvenimą. Romualdas yra vienas geriausių kanopinių žvėrių ekspertų Lietuvoje.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2022-02-09

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Saugesnio interneto diena' 2022



Saugesnio interneto dienos moto – kurkime geresnį internetą kartu. Visame pasaulyje ši diena pažymima įvairiais renginiais, siekiant atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinant saugesnį, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Kurti geresnį internetą kartu skatins ir Saugesnio interneto dienai skirtas socialinės reklamos vaizdo klipas. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-02-07

0 komentarai (-ų):

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaita „Metai su Mačerniu“



Paskaitoje pristatoma „ypatingoji karta“ (Vytauto Mačernio, Juozo Lukšos-Daumanto, Kazio Bradūno karta). Detaliai pristatomas istorinis ir kultūrinis kontekstas, aptariama minėtų rašytojų kūrybos ir veiklos svarba Lietuvos kultūrai. 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. 
2022-02-07

0 komentarai (-ų):

Švietimo mainų paramos fondas. Seminaras „Lietuvos švietimo iššūkius spręskime su „Erasmus+“



Švietimo mainų paramos fondas 2022 m. vasario 2 d. organizavo nuotolinį seminarą „Lietuvos švietimo iššūkius spręskime su „Erasmus+“. COVID-19 pandemija parodė, kad galimybė mokytis yra kaip niekad svarbi užtikrinant greitą ekonomikos atsigavimą ir kartu skatinant lygias galimybes visiems. Europos piliečiams reikia įgyti daugiau žinių, įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų sparčiai besikeičiančioje, vis judesnėje, daugiakultūriškesnėje ir labiau skaitmenizuotoje visuomenėje. Norint ateityje užtikrinti tvarų Europos ekonomikos augimą ir sanglaudą, labai svarbu ugdyti įgūdžius tokiose perspektyvinėse srityse kaip kova su klimato kaita, švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, didžiųjų duomenų analizė. Programa „Erasmus+“, kuria skatinamos švietimo inovacijos ir padedama mažinti Europos žinių, įgūdžių ir gebėjimų spragas, gali labai prie to prisidėti. 

Konferencijos pranešimai:
00:00:00 Pradžia. Įtraukties kultūra tvariame švietime
00:04:01 „Erasmus+“ galimybės tvariam  Lietuvos švietimui. Gražina Kaklauskienė, Švietimo mainų paramos fondo  direktoriaus pavaduotoja.
00:35:53 Mažiau galimybių turinčių asmenų  įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės. Lina Garbenčiūtė,  Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų vadovė, Vilniaus universiteto lygių galimybių koordinatorė
01:20:40 Skaitmeninių technologijų svarba įtraukiam švietimui. Prof. Dr. Airina Volungevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų direktorė
01:50:48 Partnerysčių projektų galimybės inovacijoms. Vytautas Pačiauskas, Švietimo mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas.

Švietimo mainų paramos fondas
2022-02-08

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Rašytojų įamžinimas tarpukario Lietuvoje“



Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

Rašytojų įamžinimas yra siejamas su romantizmo epocha, kurioje rašytojas buvo suvokiamas kaip tautos dvasią įkūnijantis genijus. Ilgainiui rašytojų įamžinimas nebeteko savo ankstesnės svarbos, keitėsi jo formos ir siekiai, tačiau ir šiandien miestų aikštėse rasime tautinių klasikų paminklų, jų atvaizdai žvelgia iš nacionalinių valiutų banknotų, o jų vardais vadinamos gatvės ir net kalnų viršūnės. 

Pirmoje paskaitos dalyje literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė dr. Viktorija Šeina pristato rašytojų įamžinimo reiškinį, ištakas ir tendencijas, aptaria, kaip keitėsi konkrečių rašytojų įamžinimas mainantis istoriniams laikotarpiams. 

Antroje paskaitos dalyje išsamiau analizuojami kai kurie rašytojų Adomo Mickevičiaus, Vinco Kudirkos, Maironio įamžinimo projektai tarpukario Lietuvoje, taip pat keliami klausimai: kaip buvo kuriamas Maironio mauzoliejus Kaune ir kokias diskusijas jis kėlė tarpukario visuomenėje, kodėl šis projektas buvo kritikuotas ir kaip išsiskyrė paties poeto, jo valią vykdžiusio politinio elito ir kai kurių to meto inteligentų puoselėtos įamžinimo vizijos? Kaip gimė Kudirkos Naumiesčio pavadinimas, o kurie projektai tarpukario Lietuvoje nebuvo realizuoti? 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-02-08

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą



Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė savivaldybes kviečia dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje Duotas startas ilgametei švietimo pažangos programai „Tūkstantmečio mokyklos“. 
Iki 2022 m. kovo pabaigos savivaldybės pateiks sprendimus dėl dalyvavimo pirmajame programos etape. „Tūkstantmečio mokyklos“ – tai visos švietimo bendruomenės programa, skirta visoms savivaldybėms, visoms mokykloms ir visiems vaikams. 
Jos siekis – visiems vaikams užtikrinti pačias geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kur jie gyvena, mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas. 
Programa bus pritaikyta kiekvienos savivaldybės poreikiams, atlieps konkrečios savivaldybės švietimo bendruomenės lūkesčius. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2022-02-08

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Dr. Ž. Nedzinskaitės paskaita „Dvi XVII a. Lietuvos asmenybės: žodyno autorius ir Šiaurės Horacijus“



Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. 

XVII a. Lietuvos literatūra neįsivaizduojama be dviejų labai skirtingų, tačiau didelę įtaką visam kultūriniam gyvenimui dariusių asmenybių, priklausiusių Jėzaus Draugijai. Tai Konstantinas Sirvydas (1579–1631), pirmasis trijų kalbų (lenkų-lotynų-lietuvių) žodyno autorius, ir Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), visoje Europoje išgarsėjęs poezija, rašyta lotyniškai. 

Lietuvai atgavus nepriklausomybę šių asmenybių literatūrinis palikimas buvo iš naujo įvertintas, verstas, tyrinėtas. Jų atminimas buvo įamžintas ir įvairaus pobūdžio paminkluose. Kuo šiandien mums svarbūs K. Sirvydo ir K. Sarbievijaus darbai, kaip šios asmenybės įamžintos Lietuvoje, ar paminklai kaip nors prisideda prie Lietuvos literatūros kanono formavimo ir kaitos, lietuvių ir kitakalbės literatūros žinojimo ir supratimo? Drauge ieškoti atsakymų į šiuos ir daugiau klausimų kviečia literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Živilė Nedzinskaitė. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 
2022-02-07

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Viešoji konsultacija dėl profesinio orientavimo sistemos tobulinimo



Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizavo viešąją konsultaciją, kurios tikslas – tobulinti profesinio orientavimo sistemą bei nustatyti karjeros specialistų išsilavinimo ir profesinių žinių reikalavimus. 
Stebėti konsultaciją kviečiami paslaugų teikėjai (aukštosios, profesinės mokyklos, privatūs teikėjai), NVO, verslo ir darbdavių, kitų institucijų ir įstaigų atstovai, dalyvaujantys profesinio orientavimo procese. 
Siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems Lietuvos gyventojams gauti profesinio orientavimo paslaugas inicijuojama profesinio orientavimo pertvarka. Profesinio orientavimo reformos teisinis reglamentavimas bus įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2022-02-07

0 komentarai (-ų):

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Antra pamoka „Altas“



Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus. 
Antroji ciklo pamoka skirta altui. Pamoka pradedama Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliekamu J. Haydno styginių kvartetu op. 2, Nr. 1, A-dur (versija styginių orkestrui), o po kūrinio seka instrumentų meistro Gerardo Rūko pasakojimas apie altą, lyginant jį su kitais strykiniais instrumentais. 
Pamoką veda orkestro altistas Mintautas Kriščiūnas. 

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. 
2022-02-07

0 komentarai (-ų):

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Pirma pamoka „Smuikas“



Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pristato pirmąją pamoką. Pirmoji orkestro pamoka skirta smuikui, apie kurį žiniomis dalijasi Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija ir kvarteto meno vadovė Dalia Kuznecovaitė. 

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. 
2022-02-04

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie biologijos valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė



NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus. 

Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti. 

Šįkart NŠA specialistės Jolanta Pauliukienė ir Margarita Purlienė apžvelgia biologijos 2021 metų egzaminų statistiką. 
Išsami 2021 m. biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė: https://bit.ly/biologijosanalize2021 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-02-04

0 komentarai (-ų):