Apie etatinį apmokėjimą išsamiai su teisininkais: ką turi žinoti mokyklų vadovai ir mokytojai?

Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Apie etatinį apmokėjimą išsamiai su teisininkais: ką turi žinoti mokyklų vadovai ir mokytojai?“ transkripcija. Transliacijoje dalyvavo Aidas Aldakauskas, LR švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius, Jurgita Šerpatauskienė, LR švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus patarėja, Eglė Kurelaitytė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos darbo teisės ekspertė, Miglė Žukauskaitė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorė.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. rugpjūčio 29 d., Vilnius.


TINKAMAS INFORMAVIMAS APIE PASIKEITUSIAS DARBO SĄLYGAS
Klausimas. Ar turės kokią nors galią įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą, kuriame nėra nieko konkretaus apie etato krūvį, tačiau buvo reikalauta pasirašyti ir nurodyti, kad sutinku su pasikeitusiomis darbo sutarties sąlygomis?
Atsakymas. Ne, neturės. Darbo apmokėjimo sąlygos – būtinosios darbo sutarties sąlygos. Darbo kodeksas nustato specialią minėtų sąlygų keitimo tvarką, kai minėtos sąlygos gali būti keičiamos tik su darbuotojo sutikimu. Su darbo sąlygų keitimu darbuotojas turi teisę nesutikti (ypač, jei keičiasi darbo užmokesčio dydis ar darbo apimtis).

Klausimas. Ar turime pasirašyti tokius iš direktoriaus gautus raštus, kurie nėra detalizuotos pasikeitusios darbo sąlygos? Ar mūsų parašas ant tokio rašto reikš, kad sutinkame su šiame rašte išdėstytomis nuostatomis ir neapibrėžtomis darbo sąlygomis?
Atsakymas. Ne, neturite. Galite paprašyti darbdavio (raštu arba žodžiu), kad detalizuotų Jūsų darbo sąlygų pasikeitimus. Darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie konkrečius darbo, darbo apmokėjimo sąlygų keitimus.Galima sutikti arba nesutikti tik su konkrečiais, darbdavio pranešime nurodytais pasikeitimais. Jei darbo sąlygos keičiamos dėl etatinio darbo apmokėjimo, darbdavio pranešime turėtų būti informacija pagal pavyzdinę formą. Jei darbo sutarties pakeitimas iš esmės skiriasi nuo informacijos, pateiktos pranešime apie darbo sąlygų keitimą, negalima laikyti, kad apie darbo sutarties pakeitimus buvo tinkamai pranešta.

Klausimas. Ar galime tokio rašto nepasirašyti, laukti detalaus savo darbo krūvio išdėstymo ir tik tada sutikti ar nesutikti su naujomis darbo sąlygomis? Kaip tinkamai darbdavys turi informuoti mokytojus apie pasikeitusias darbo sąlygas?
Atsakymas. Ne, galima sutikti arba nesutikti tik su konkrečiai apibrėžtomis sąlygomis. Galima ant tokio rašto išdėstyti prašymą detalizuoti sąlygas. Galima sutikti tik su konkrečiai nurodytomis sąlygomis. Darbdavys turėtų nurodyti, kas konkrečiai keičiama.

Klausimas. Ar mokytojai privalo pasirašyti sutikimą po mokytojams pateiktomis pasikeitusiomis darbo sąlygomis, kai tiksliai nežinoma, kiek bus skirta etatų mokyklai?
Atsakymas. Galima sutikti arba nesutikti su konkrečiais darbdavio pranešime nurodytais darbo sutarties pakeitimais.

Klausimas. Rašte apie pasikeitusias darbo sąlygas ir pasiūlyme apie pasikeitusį apmokėjimą nurodytas tik kontaktinių valandų skaičius, nėra pasirengimui ir mokyklos bendruomenei skirtų valandų skaičiaus. Ar teisėtas toks direktoriaus raštas?
Atsakymas. Taip, teisėtas.

Klausimas. Ar pranešimas privalo būti forminamas kaip siunčiamasis dokumentas? Jeigu ne, ar gali būti forminamas kaip vidaus trumpo saugojimo dokumentas?
Atsakymas. Gali būti forminamas kaip vidaus dokumentas.

Klausimas. Kaip elgtis su įspėjimu dėl pasikeitusių darbo sąlygų, jei darbuotojas turi nedarbingumo pažymėjimą? Tarifikuoti reikės nuo rugsėjo 1 dienos, o mokytojas negavęs pranešimo. Siųsti paštu?
Atsakymas. Pranešimą apie darbo sąlygų pasikeitimus nuo rugsėjo 1 d. įteikti darbuotojui grįžus iš nedarbingumo.

Klausimas. Pranešimai buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Ar tai pažeidimas?.
Atsakymas. Pranešimai įteikiami raštu, gali būti siunčiami ir elektroniniu būdu. Darbuotojas privalo tikrinti elektroninį paštą.

DARBO SĄLYGŲ PASIKEITIMAS
Klausimas. Direktorius įteikė pranešimą apie darbo sąlygų keitimą. Ar teisėtai elgiasi mokyklos vadovybė, sumažindama mano darbo krūvį dvigubai ir mano pamokas atiduodama kitam mokytojui? Jeigu nesutiksiu dirbti tokiu krūviu, ar būsiu atleistas iš darbo pagal DK 57 str. 3 p.? Mokyklos vadovė primygtinai reikalauja pasirašyti pačios siūlomą mokytojo etatinio apmokėjimo variantą, deja, dažniausiai tai nevisas etatas, netenkinantis mokytojo dėl sumažėjusio darbo užmokesčio. Nepasirašius jo, grasinama atleisti iš darbo. Ar galima tokiu atveju nesutikti su direktorės siūlymu, vadovaujantis LR darbo kodekso 45 str. „Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva“ ir 57 str. „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“?
Atsakymas. Darbo kodeksas būtinųjų darbo sąlygų keitimą leidžia tik su darbuotojo sutikimu. Ar norite toliau dirbti pakeistomis sąlygomis – sprendžiate jūs. Jūsų atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį su jumis. Etatinio darbo apmokėjimo įstatymas (2018 m. birželio 29 d.) nėra teisinis pagrindas mažinti jūsų krūvį. Gali būti, kad krūvis yra mažinamas dėl kitų priežasčių – mažėjančio mokinių skaičiaus ar dėl kitų priežasčių mažėjančios jūsų darbo funkcijų apimties. Jūsų darbo sutartyje esanti tarifikacijos nuostata kasmetinius darbo krūvio svyravimus leidžia. Nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis (pagal etatinį darbo apmokėjimą), darbo sutartis su jumis gali būti nutraukta pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Kilus abejonių dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, visas pažeistas savo teises galite ginti darbo ginčų komisijose. Pagal minėtą straipsnį, nutraukiant sutartį, jums priklausytų išeitinė išmoka – dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka arba pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus).Taip pat galioja įspėjimo terminai. Pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

NUOTOLINIS DARBAS
Klausimas. Ar būtina VISAS valandas dirbti mokykloje? Kaip teisiškai įvardyti darbo vidaus taisyklėse, kad nekontaktines valandas, nereikalaujančias tiesioginio bendravimo su tėvais / kolegomis / mokiniais ar administracija, mokytojas gali dirbi kitose erdvėse?Ar mokytojas pasiruošimo pamokoms ir bendruomeninei veiklai valandas turės praleisti mokykloje? Kol už tai nebuvo mokama, niekas to net nebandė reikalauti, o dabar jau girdime, kad tai etatas ir privaloma visą dieną praleisti mokykloje. Ar gerai suprantu, kad mokytojai darbo grafiką turi turėti pagal turimą val. skaičių (jei etatas – 36 val., tai per dieną – 7 val. 12 min.)? Kaip suprantu, tai darbas darbo vietoje (mokykloje), o jei mokytojas pageidauja tam tikras darbo funkcijas atlikti kitur, dėl šio darbo ir darbo laiko turi būti pasirašytas susitarimas dėl nuotolinio darbo ir jis turi teikti prašymą?
Atsakymas. Etatinis darbo užmokesčio skaičiavimas niekaip nekeičia darbo organizavimo tvarkos. Kaip anksčiau, taip ir dabar, darbą organizuoja darbdavys. Darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai, todėl darbdavys sprendžia, kur darbuotojas atliks savo darbo funkcijas, taisys mokinių darbus ir t. t. Tačiau Darbo kodeksas leidžia darbdavio ir darbuotojo susitarimus dėl darbo organizavimo sąlygų. Sudarant darbo sutartį arba ją sudarius, galima sudaryti ir kitus susitarimus, kurie sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Neprivaloma sudaryti tokių susitarimų, tačiau, juos sudarius, minėti susitarimai tampa privalomi darbo sutarties šalims. Vienas iš tokių susitarimų – susitarimas dėl nuotolinio darbo.

Klausimas. Manau, susitarimai dėl nuotolinio darbo vidaus dokumentuose gali būti aprašyti tik bendrai, nes su kiekvienu darbuotoju tai reikia spręsti individualiai. Juk jei atsitiks namuose nelaimingas atsitikimas – ar tai bus laikoma nelaimingu atsitikimu darbe? Kaip tuomet būtų sprendžiami teisiniai aspektai?
Atsakymas. Toks susitarimas gali būti sudaromas:
i) jį įtraukiant į darbo sutartį;
ii) sudarant raštu su kiekvienu darbuotoju atskirai.
Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Taip pat svarbu susitarti, kaip darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu bus kompensuojamos papildomos išlaidos, susijusios su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimui ir naudojimu. Kompensacijos dydį ir mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Nesusitarus, kad minėtos išlaidos kompensuojamos nebus, jos privalės būti kompensuotos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Klausimas. Ar sutarus dėl darbo kitoje vietoje (ne darbo vietoje) turi būti fiksuojamos konkrečios darbo valandos ir patvirtintas darbo nuotoliniu būdu grafikas? Ir kaip tai koreliuoja su darbuotojo sauga – nelaimingų atsitikimų ir kt. atveju? Jeigu nuotolinio darbo nereikia rodyti darbo grafike, kaip tuomet jis fiksuojamas apskaitos žiniaraštyje?
Atsakymas. Darbdavys nustato tvarką, pagal kurią darbuotojas apskaito savo nuotoliniu būdu dirbtą darbo laiką, informuoja darbuotojus apie minimalius ir maksimalius darbo ir poilsio laiko reikalavimus, tačiau darbuotojas darbo laiką skirsto savo nuožiūra. Darbdavys gali nustatyti atvejus ar tam tikrą laiką, kada darbuotojas net ir nuotolinio darbo atlikimo metu visgi privalėtų būti savo darbo vietoje (pvz., dalyvauti posėdžiuose, susirinkimuose) ar būti darbdavio pasiekiamas telekomunikacijos priemonėmis.
Šie klausimai gali būti įtraukiami į kiekvieno susitarimo turinį arba nustatomi vidiniu mokyklos teisės aktu (pavyzdžiui, nuotolinio darbo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato „Įsakymas dėl mokytojų nuotolinio darbo“). Tuomet nuoroda į minėtą įsakymą įtraukiama į su darbuotoju sudaromą susitarimą arba darbo sutartį bei minėto įsakymo kopija įteikiama darbuotojui.

DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS
Klausimas. Ar skirstydama mokytojams darbo krūvį administracija pirmiausia turėtų skirti etatus dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį pedagogams ir tik esant laisvų valandų siūlyti jas dirbantiems laikinai?
Atsakymas. Darbo kodekso 70 straipsnis draudžia diskriminuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar gebėjimus darbo funkciją. Vienodos darbo sąlygos turi būti sudaromos visiems pedagogams, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties rūšies.

DĖL ATSAKYMŲ Į DAŽNAI UŽDUODAMUS KLAUSIMUS
Kiekvienai metais prieš rugsėjį ir rugsėjo pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija sulaukia nemažai klausimų, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių kai kurie jų pasikartoja pakankamai dažnai, todėl manome, kad šie klausimai ir atsakymai į juos, problematikos komentarai gali būti aktualūs ir platesniam ratui.

Klausimas. Kaip reglamentuojama judesio korekcijos mokytojo pareigybė? Kokios šios pareigybės asmenų darbo normos?
Atsakymas. Kineziterapija – gydymas judesiu. Dauguma specialistų, įgijusių kineziterapeuto kvalifikaciją, dirba sveikatos priežiūros (fizinės reabilitacijos) paslaugas teikiančiose įstaigose. Kai kurie dirba švietimo įstaigose su judesio ir padėties sutrikimų turinčiais vaikais, kuriems gydytojų rekomenduota gydomoji kūno kultūra / gydomoji gimnastika / judesio korekcija. Šie specialistai mokiniams teikia pagalbą, kurią galima vadinti „kita pagalba“, nes ji Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme neminima ir jos teikimo nereglamentuoja teisės aktai.
Šią kvalifikaciją įgijusių specialistų, dirbančių švietime, pareigybė vadinama judesio korekcijos mokytojas (pedagogas). Ji įrašyta į Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Pareigybių sąrašas).
Daugelis šių specialistų įgiję ne tik kineziterapeuto, bet ir pedagogo kvalifikaciją, tačiau reikalavimus judesio korekcijos mokytojo (pedagogo) kvalifikacijai nustato švietimo įstaigos vadovas (įstaigos lygmeniu), jie įrašomi darbuotojo pareigybės aprašyme.
Judesio korekcijos mokytojo (pedagogo) savaitės darbo norma 40 valandų. Todėl, jeigu specialistui tarnybinis atlyginimas yra nustatytas už 26 valandas per savaitę (iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais), vadovams siūlome šiam specialistui numatyti ir nekontaktinių darbo valandų (pvz., vaikų tėvams, globėjams/rūpintojams, pedagogams konsultuoti). Ši darbo apimtis turėtų būti prilyginta 0,65 etato darbo krūviui, atlyginimas mokamas ne mažesnis nei ligi šiol – algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas pagal Įstatymo 5 priedo 7 skyrių. Šis specialistas turi teisę į pailgintas atostogas.

Klausimas. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimuose (2018 m. birželio 28) nebeliko auklėtojo pareigybės, bet atsirado mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio ugdymo programas. Ar reikia keisti auklėtojams darbo sutartis?
Atsakymas. Dar 2011 m. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo redakcijoje įteisinta mokytojo sąvoka. Mokytojas buvo apibrėžtas kaip asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Ši sąvoka nuosekliai vartojama visame Švietimo įstatyme. 48 straipsnyje Teisė dirbti mokytoju niekur nebeatsiranda „auklėtojo“ sąvoka ar terminas. Taigi Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nuosekliai vartojama ta pati sąvoka, kuri vartojama ir Švietimo įstatyme. Sąvoka „auklėtojas“ kol kas vartojama Pareigybių sąraše, tačiau ir šis oficialus dokumentas turėtų būti taip pat pakoreguotas.
Bendras sutarimas, kodėl atsisakoma „auklėtojo“ sąvokos ir nuosekliai pereinama prie „ikimokyklinio ugdymo mokytojas“, atspindi pačių funkcijų ir pareigybės esmę – šios pareigybės asmenys ugdo mokinius. Tačiau jei darbo sutartyse su ikimokyklinio ugdymo mokytojais vis dar yra įrašyta pareigybė „auklėtojas“, kol kas nėra problema ir vien todėl forsuoti ir keisti darbo sutarčių nebūtina.

Klausimas. Yra mokyklų, kuriose yra pareigybė „neformaliojo ugdymo organizatorius“. Perėjus prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, iš kurios „kišenės“ turėtų būti mokamas atlyginimas šiai pareigybei?
Atsakymas. Neformaliojo ugdymo organizatoriaus pareigybė dažniausiai buvo steigiama ten, kur dėl nedidelio mokinių skaičiaus mokykloje negalėjo būti finansuojamas pavaduotojo ugdymui (neformaliajam švietimui) etatas. Taigi natūralu, kad organizacinės funkcijos turėtų būti finansuojamos iš mokyklos valdymui skirtų lėšų. Jeigu lėšų nepakanka, ši funkcija galėtų būti vėl grąžinta pavaduotojui ugdymui (iš pavaduotojo ugdymui etato išimtos anksčiau privalomos 5 kontaktinės valandos) arba, esant poreikiui ir galimybei (pageidavimui), išdalyta / perduota mokytojams (-ui). Jei funkcija būtų išdalijama / perduota mokytojams, ji gali būti finansuojama iš III „kišenės“.