Bernardinai.lt. Vilniaus portretas. Dailininkas Samuelis Bakas



Yra daug būdų papasakoti į Vilniaus gatvių mūrą įsigėrusią istoriją, tačiau vaiko ranka senos knygos puslapiuose nupieštas Vilniaus getas tampa neįkainojamu pasakojimu. Taip dailininko kelią pradėjęs Samuelis Bakas savo kūriniuose bando atkurti tai, kas buvo sugriauta. 

Samuelis Bakas gimė Vilniuje 1933 m. rugpjūčio 12-ąją. Kaip nuolat pabrėžia pats dailininkas, anuomet žydų šeimoje gimusiam berniukui nebuvo šansų išgyventi, nes tais metais Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris. S. Bakas mini, kad jo gyvenimas buvo nužymėtas stebuklais, kurie padėjo jam išgyventi Vilniaus getą ir slapstymąsi. Net patyręs didelę tragediją, žymus dailininkas jaučiasi laimingas galėdamas savo kūryboje apie ją kalbėti – tai tam tikra jo vykdoma edukacinė misija.

S. Bakas savo kūrybai įkvėpimo semiasi iš to, ką patyrė Vilniuje Antrojo pasaulinio karo metu. Tačiau visą gyvenimą jį lydi šviesioji pusė – vaikystės rojus, kur norėtų sugrįžti, būtent į Vilnių iki Antrojo pasaulinio karo. S. Bakas gyveno gana pasiturinčioje šeimoje – jo tėvas buvo dantų gydytojas. Berniukas buvo vienintelis keturių senelių – iš mamos ir tėvo pusių – anūkas, todėl buvo labai mylimas ir lepinamas. Savo knygoje „Nutapyta žodžiais“ jis daug pasakoja apie ankstyvąją vaikystę, prisimena, kad senelių namuose buvo didelis akvariumas, krištoliniai kandeliabrai, stovėjo vazos su apelsinais, kurie tarpukariu buvo prabangos prekė. 

Savo talentą S. Bakas atrado Vilniaus gete. Tuo pat metu čia gyveno ir du žymūs jidiš rašytojai, poetai – Abraomas Suckeveris ir Šmerelis Kačerginskis. Jie pastebėjo, kad Samuelis yra talentingas berniukas ir ieško, kuo užsiimti. Vilniaus gete popieriaus trūko, todėl vyrai devynerių metų Samueliui į rankas įdavė XIX a. pabaigos žydų metraštį, labdaros knygą – Pinką. Ir ištarė berniukui: imk ir piešk ant tuščių šios knygos lapų, galbūt tapsi istoriku, kuris užfiksuos, kas vyksta gete. 

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Ugnė Gavelytė. Bernardinai.lt. 
2022-08-11

0 komentarai (-ų):

Žinių radijas. „Tėvystė praktiškai''. Ribos skirtos vaikams ar tėvams?



Žinių radijo laidoje kalbasi Renata Cikanaitė ir šeimų edukatorė, „Y Tėvai“ įkūrėja Vaida Ivaniukaitė. 

Žinių radijas. 
2022-08-10

0 komentarai (-ų):

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kaip bendrauti su paaugliu



Pasakoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Neringa Martišienė. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 
2022-08-10

0 komentarai (-ų):

European Schoolnet. The KID_ACTIONS Educational Toolkit (KID_ACTIONS edukacinių įrankių rinkinys)



KID_ACTIONS (www.kidactions.eu) siekia kovoti su vaikų ir paauglių patyčiomis internete pasitelkiant interaktyvų švietimą ir žaidimus formaliojo ir neformalaus mokymosi aplinkoje ES lygiu. Interneto svetainė palaiko mokytojus, pedagogus ir jaunimo darbuotojus, skatinančius švietimo apie patyčių elektroninėje erdvėje riziką ir padarinius veiksmingumą ir efektyvumą, didina vidurinių mokyklų mokinių ir jaunimo centrų informuotumą bei skatina aukas ir visus neabejingus asmenis apie tai pranešti.

KID_ACTIONS (www.kidactions.eu) aims to address cyberbullying among children and adolescents through interactive education and gamification within formal and non-formal learning settings at the EU level. It supports teachers, educators, and youth workers in fostering effectiveness and efficiency in education about the risks and effects of cyberbullying, raises awareness among secondary school students and youth centres, and encourages reporting by victims and bystanders. 

Europos mokyklų tinklo akademija (European Schoolnet Academy) 
2022-08-09

0 komentarai (-ų):

Žinių radijas. „Ekspertai pataria“. Kas lemia mūsų savivertę?



Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ kalbasi Erika Petrova ir psichologė, sertifikuota mindfulness mokytoja, sąmoningos tėvystės instruktorė Rūta Baltušninkaitė-Navickė. 

Žinių radijas. 
2022-08-08

0 komentarai (-ų):

Bernardinai.lt. Vilniaus barokas ir Johanas Christophas Glaubitzas



Žingsniuojant Vilniaus senamiesčiu akį traukia išskirtinį miesto peizažą formuojančios barokinės bažnyčios. Baroko miestas – taip dažnai vadinamas unikalų architektūrinį žavesį turintis Vilnius. Iškilią miesto panoramą ir UNESCO paveldo sąraše įvertintą, saugomą Vilniaus baroko mokyklą kūrė iš vokiškų žemių kilęs Johanas Christophas Glaubitzas. 

Daug menotyrininkų, istorikų, gidų nuolat kalba apie unikaliojo Vilniaus baroko kūrėją Johaną Christophą Glaubitzą. Deja, dažnai šio architekto vardas yra nepelnytai nuvertinamas ir slepiasi už labiau išgarsėjusio architekto Lauryno Gucevičiaus, kuris sostinės paveikslą kūrė kiek vėliau ir buvo įamžintas literatūrinėse plotmėse – poemose ir dramose. Vis dėlto J. Ch. Glaubitzo gyvenimas ir nuveikti darbai pasakoja istoriją, kurią verta įsiminti. 

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Lina Dusevičienė. 

Bernardinai.lt. 
2022-08-05

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Doc. dr. Vaidoto A. Vaičaičio paskaita, skirta 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos jubiliejui



1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją (sudarė Preambulė, 15 skyrių ir 108 straipsniai). Minint pirmos modernios rašytinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100 metų jubiliejų, kviečiame žiūrėti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Vaidoto A. Vaičaičio paskaitą, skirtą šiai sukakčiai. Paskaitoje pristatoma Lietuvos konstitucionalizmo raida nuo viduramžių iki šių dienų, aptariami svarbiausi jos bruožai ir įtaka vėlesnėms konstitucijoms. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 
2022-08-02

0 komentarai (-ų):

Sveikatos apsaugos ministerija. Ikimokyklinukams – apie emocijas žaismingai ir suprantamai. Kaip valdyti nerimą



Sėkmingai veikti iššūkių kupiname pasaulyje bei lengviau susidoroti su stresą keliančiomis situacijomis galima tik turint tam reikalingų žinių ir gebėjimų. Psichikos sveikatos raštingumo mokytis niekada nevėlu, bet geriausia tai pradėti daryti yra ankstyvoje vaikystėje.

Parengėme trumpą vaizdo medžiagą ikimokyklinio amžiaus vaikams. Čia žaismingai pristatoma informacija apie pagrindines emocijas, paaiškinama, kaip jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Taip pat mokoma, kad visos emocijos yra reikalingos, nepaisant to, jog kai kurios jų būna nemalonios. Kviečiame auklėtojus, visuomenės sveikatos specialistus naudotis vaizdo priemonėmis ir vesti emocinio raštingumo didinimo užsiėmimus. Šalia vaizdo įrašų pateikiama ir metodinė medžiaga. 

Sveikatos apsaugos ministerija. 
2022-08-03

0 komentarai (-ų):

Sveikatos apsaugos ministerija. Ikimokyklinukams – apie emocijas žaismingai ir suprantamai. Kaip valdyti pyktį



Sėkmingai veikti iššūkių kupiname pasaulyje bei lengviau susidoroti su stresą keliančiomis situacijomis galima tik turint tam reikalingų žinių ir gebėjimų. Psichikos sveikatos raštingumo mokytis niekada nevėlu, bet geriausia tai pradėti daryti yra ankstyvoje vaikystėje.

Parengėme trumpą vaizdo medžiagą ikimokyklinio amžiaus vaikams. Čia žaismingai pristatoma informacija apie pagrindines emocijas, paaiškinama, kaip jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Taip pat mokoma, kad visos emocijos yra reikalingos, nepaisant to, jog kai kurios jų būna nemalonios. Kviečiame auklėtojus, visuomenės sveikatos specialistus naudotis vaizdo priemonėmis ir vesti emocinio raštingumo didinimo užsiėmimus. Šalia vaizdo įrašų pateikiama ir metodinė medžiaga. 

Sveikatos apsaugos ministerija. 
2022-08-03

0 komentarai (-ų):

Sveikatos apsaugos ministerija. Ikimokyklinukams – apie emocijas žaismingai ir suprantamai



Sėkmingai veikti iššūkių kupiname pasaulyje bei lengviau susidoroti su stresą keliančiomis situacijomis galima tik turint tam reikalingų žinių ir gebėjimų. Psichikos sveikatos raštingumo mokytis niekada nevėlu, bet geriausia tai pradėti daryti yra ankstyvoje vaikystėje.

Parengėme trumpą vaizdo medžiagą ikimokyklinio amžiaus vaikams. Čia žaismingai pristatoma informacija apie pagrindines emocijas, paaiškinama, kaip jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Taip pat mokoma, kad visos emocijos yra reikalingos, nepaisant to, jog kai kurios jų būna nemalonios. Kviečiame auklėtojus, visuomenės sveikatos specialistus naudotis vaizdo priemonėmis ir vesti emocinio raštingumo didinimo užsiėmimus. Šalia vaizdo įrašų pateikiama ir metodinė medžiaga. 

Sveikatos apsaugos ministerija. 
2022-08-03

0 komentarai (-ų):

TEDx Talks. The Neurology of Learning (Mokymosi neurologija)



Pranešime pristatomos neurologijos įžvalgos, kaip galime tapti efektyvesniais besimokančiaisiais bet kurioje gyvenimo srityje.

The talk presents insights from neuroscience on how we can become more effective learners in any part of our lives. 

TEDx Talks. 
2022-08-01

0 komentarai (-ų):

School Education Gateway. Learning and care for the youngest refugees (Jaunųjų karo pabėgėlių ugdymas)



Karas kelia rimtą grėsmę mažų vaikų Ukrainoje ir visų karo pabėgėlių saugumui, sveikam vystymuisi ir gerovei. Poveikis yra didžiulis trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, o karo pasekmės turi šalutinį poveikį daugelio kitų vaikų Europoje gerovei, kai jie sužino apie įvykius Ukrainoje. Žiūrėkite šį internetinį seminarą ir sužinokite, kaip šalys siekia suteikti nemokamą prieigą prie ankstyvosios vaikystės paslaugų pabėgėlių vaikams ir šeimoms.

The war poses serious threats to the safety, healthy development, and well-being of young children in Ukraine and those who fled. The impact is enormous in the short and long-term, and the consequences of the war have a spill-over effect on the well-being of many other children in Europe as they learn about the events in Ukraine. Watch this webinar to learn about how countries are striving to provide free access to early childhood services for refugee children and families. 

Europos Komisijos portalas mokykloms „School Education Gateway“. 
2022-08-01

0 komentarai (-ų):

Bernardinai.lt. Rašytojai tarp miesto ir kaimo. Jonas Mekas



„Jonas Mekas kaip buvo kaimietis, taip ir liko iki paskutinės dienos. Jis netapo miestiečiu globalizaciniame megapolyje, kuriame ištirpstama, kuriame tampi beveidis, anonimiškas, be atsakomybės, be nieko. Ne, Jonas Mekas tokių dalykų nepatyrė. Kaip gyvendamas Semeniškiuose turėjo užu miško tetą Kastunę, taip ir gyvendamas Niujorke, Manhatane, Brukline turėjo kokį nors draugą Džordžą. Lygiai tas pats santykis – kad ir kur nuvažiuotų, tas pats, kas pereiti per mišką pas tetą Kastunę. Arba kaip teta kartą per metus vasarą ateidavo į svečius su uogomis, taip pas Joną Amerikoje kas nors atvažiuodavo su vyno buteliu“, – įžvalgomis dalijosi dr. Ramūnas Čičelis, rašytojas, kultūrologas, J. Meko kūrybos ir asmenybės žinovas.

Taip pat mokslininkas prisiminė, kaip kartą J. Meko paklausė – kas jam esąs Niujorkas? Nežinau, atsakė, nes negyvenąs Niujorke. Juo labiau nežinąs, kas yra Amerika, nes irgi joje negyvenąs. Tuomet R. Čičelis pasiteiravo: tada kur jūs gyvenate? Aš gyvenu šitoje gatvėje, atsakė J. Mekas.

„Žinot, yra kupetiniai kaimai, ir yra gatviniai kaimai. Kupetiniai – tai tie, kurių sodybos išsimėčiusios aplink centrą. O gatviniai – kurių namai stovi palei gatvę. Semeniškiuose, aišku, buvo vienkiemis, bet Niujorke Mekas gyveno kaip gatvinio tipo kaime – su savo draugais, kaimynais ir visais mažais asmeniškais dalykais“, – kalbėjo R. Čičelis.

Ir toks J. Meko kaimiškumas, anot jo, jokiu būdu nereiškia tamsumo. Sykį menininkas, praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje paklaustas, kodėl rašąs „Valstiečių laikraščiui“ (o ne kokiai „Respublikai“ ar „Lietuvos rytui“), atsakė vis dar tikintis, kad Lietuvoje tebeegzistuoja tarpukario ūkininkas – smalsus, neatbukęs, kuriam įdomios naujos ir kitoniškos patirtys.

„Kalbant apie miestiškumą – kaip mes jį suprasime? Niujorką kaip miestą iš viso sunku suvokti. Nes kas gi tai yra? Tūkstančiai kaimų. Pavyzdžiui, italų rajonas Hell's Kitchen iš tikro yra itališkas miestelis vidury Niujorko, kur gyvena savi žmonės, kaimynai, pažįstami. Sava aplinka, vietinės parduotuvėlės, – gali nusipirkti sūrio, vyno. Barai, kur eini pavalgyti, pabūti su draugais. „My Mars Bar Movie“ (2011) yra Meko filmas būtent apie tokį barą, kur jis vaišina draugus, arba jie jį vaišina. 

Gyvenimas kavinėje – galbūt jau miesto požymis. Bet visa kita Meko gyvenime lieka kaimiška. Kartą jo paklausė, – tai buvo kokie 2010 ar 2012 metai, – kaip jis ruošiasi pas draugus ar su reikalais į kitą Niujorko mikrorajoną. Atsakė, kad užtrunka visą dieną ar visą vakarą, jeigu išvažiuoti reikia rytą. Nes juk taip nervina, kai reikia kažkur judėti. Taip gerai šitoj gatvėj: sėdi sau, viskas įprasta, viskas po ranka, vis naujų žmonių ateina. 

Jonui Mekui niekada nereikėjo ieškoti žmonių. Jie patys pas jį ateidavo. Ir čia tinka pacituoti kertinę profesorės Viktorijos Daujotytės mintį iš jos knygos apie Romualdą Granauską. Tai pusiau priesakas – lyg vietinis, kad tavęs pasigestų pasaulis. Kitaip sakant, jeigu bandysi visu savo gyvenimu aprėpti pasaulį, tai galiausiai jis tave sutraiškys. Bet jeigu liksi vietinis, jeigu nesiverši į lūžius, tada pasaulis tavęs pasiges ir nesutrins kaip kokio vabalo“, – svarstė R. Čičelis. 

Vaizdo pasakojimą kūrė kultūros publikacijų autorė Jurgita Jačėnaitė ir vaizdo operatoriai Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius. 

Dėkojame Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui.

Bernardinai.lt.
2022-07-29

0 komentarai (-ų):

Žinių radijas. „Sveikatos kultūra“. Visuomenė ir autizmo spektro sutrikimas



Laidoje kalbėsime su gydytoja vaikų neurologe–socialine pediatre Laima Mikulėnaite. Laidos „Sveikatos kultūra“ kuriamos bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija. 
Laidos finansuojamos ES Socialinio fondo lėšomis. 

Žinių radijas 
2022-07-28

0 komentarai (-ų):

Projektas „Renkuosi Mokyti!“. „Renkuosi mokyti!“ 11-oji karta



Projekto „Renkuosi Mokyti!“ dalyvių atsiliepimai. 

Projektas „Renkuosi Mokyti!“ 
2022-07-28

0 komentarai (-ų):

LR Vyriausybė. „Moksleiviai į Vyriausybę 2022“



Šiemet jau 14-ąjį kartą kviečiame aktyvius, iniciatyvius ir smalsius moksleivius iš Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklų dalyvauti projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“. Siekiame atsiverti ir supažindinti baigiamųjų klasių moksleivius su Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla. Projekto dalyviai turės galimybę iš arti pamatyti Lietuvos institucijų ir politikų kasdienį darbą ir savaitę patys dalyvauti šioje veikloje. Šių metų projekto tema – „Moksleiviai Lietuvos ateičiai“. Projekte dalyvaus 30 komisijos atrinktų dalyvių. 

LR Vyriausybė. 
2022-07-28

0 komentarai (-ų):

Vilniaus etninės kultūros centras. Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje



2022 m. kovo 31 d. UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui buvo pateikta Šiaudinių sodų tradicijos Lietuvoje nominacinė paraiška. Šis filmas – tai tradiciją pristatanti sudėtinė paraiškos dalis. Paraišką parengė Kultūros ministro Simono Kairio pavedimu Lietuvos nacionaliniame kultūros centre suburta darbo grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“ nariai. Filmo režisierius Donatas Simaitis. Filme skamba Žemynos Trinkūnaitės muzikinė kompozicija „Samanos“.

Šiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę. Šie dirbiniai gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį. Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos ir darnos. Ir šiandien užsakomi vestuviniai sodai, kabinami jie ir virš kūdikio lopšio, šeimos stalo, jais puošiami namai ruošiantis Kūčioms, Velykoms ir kitoms šventėms, taip pat neretai naudojami kaip dekoratyvinis interjero elementas. Tradicija įgauna vis didesnį aktualumą, daugelis šiuos tradicinę pasaulėžiūrą simbolizuojančius kūrinius suvokia kaip reikšmingą kultūrinės tapatybės ženklą. 

Vilniaus etninės kultūros centras 
2022-07-27

0 komentarai (-ų):

Žinių radijas. „Sveikatos kultūra“. Ankstyva autizmo diagnostika



Laidoje kalbėsime su gydytoja vaikų neurologe, socialine pediatre Laima Mikulėnaite. Laidos „Sveikatos kultūra“ kuriamos bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija. 
Laidos finansuojamos ES Socialinio fondo lėšomis. 

Žinių radijas. 
2022-07-27

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kodėl be STEAM neįsivaizduojame šiuolaikinės mokyklos?



Ar teko girdėti apie STEAM mokymą ir tai, kad šiuolaikiniai moksleiviai jau turi galimybę spręsti realias gyvenimiškas užduotis pasitelkdami įvairias mokslo žinias? STEAM yra ugdymo organizavimo modelis, kuriame gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, kūrybiškumo ugdymas ir matematika naudojami mokinių tiriamųjų gebėjimų, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo ugdymui. 

Daugiau apie šį įdomų ugdymo modelį tinklalaidėje „Mokysiu“ pasakoja VGTU Inžinerijos licėjaus inžinerijos mokytoja ir Vilniaus Minties gimnazijoje dirbanti technologijų mokytoja Jolita Stapurevičiūtė bei progimnazijos „MAGIS“ gamtos mokslų mokytojas Teofilius Kilmonis. 

Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 
2022-07-27

0 komentarai (-ų):

Bernardinai.lt. Dingusi Lietuvos istorija. Molėtų štetlas



Raudonų plytų pastatai arba, kaip vietiniai sakydavo – raudonieji mūrai – žydų istorijos liudininkai, išsirikiavę nepertraukiama eile Molėtų centrinėje gatvėje. 

Tai buvusios krautuvės, užeigos ir vietinių namai, susibūrimų vietos. Europoje panašios architektūros ir tipo statinių dar išlikę, tačiau Lietuvoje, Molėtuose, jie vieninteliai tokio kultūrinio pobūdžio paveldo objektai. Pirmoji molėtiškio knyga – Molėtų rabino Rafaelio Ben Šimšono Gordono nuopelnas. 1898 m. buvo išleistas talmudo aiškinimas „Nachal Eden“ („Edeno upė“). 

Dabartinės Molėtų bibliotekos sieną puošia atminimo lenta, pažyminti šį miestelio istorinį įvykį, o Molėtų bibliotekos kraštotyros skyrius saugo sukauptą medžiagą apie tuometinį miestelio žydų gyvenimą. Kadaise Molėtuose stovėjo keturios sinagogos, deja, istorinių aplinkybių paveiktos sienos nepajėgė atlaikyti griūties. 

Vieta, kur kadaise stovėjo šie religiniai pastatai, vadinta Sinagogų kiemu. Šiandien atminimą žymi simbolinė lentelė ant buvusio kino teatro sienos ir 2021 m. rugpjūtį, minint 80-ąsias žudynių metines, pastatytas paminklas sinagogų atminimui. 

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius. 

Bernardinai.lt 
2022-07-26

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. „Neteisėta aneksija ir valstybės tęstinumas: Baltijos šalių prijungimas prie SSRS“ pristatymas



Rytų ir Vidurio Europos transformacijos gylis ir intensyvumas XX amžiaus devintajame ir paskutiniajame dešimtmetyje nustebino daugumą diplomatų ir politikos apžvalgininkų. Nereikia nė sakyti, kad Europos politika dabar atrodo visiškai kitaip nei Šaltojo karo metais. 

Šiame leidinyje „Neteisėta aneksija ir valstybės tęstinumas: Baltijos šalių prijungimas prie SSRS“ išsamiai nagrinėjamas vienas iš šios transformacijos aspektų, būtent Baltijos šalių kova už savo valstybingumo, kurio jos neteko 1940 m. birželį sovietų okupacijos metu, atgavimą. Jame analizuojamas sovietų okupacijos neteisėtumas, argumentai dėl galimo senaties termino, teisinės neteisėtumo pasekmės, taip pat trijų Baltijos šalių valstybingumo atkūrimas po 1990 m. Aiškiai aprašomi svarbūs faktai, o teisės normų taikymas sumaniai grindžiamas precedentų ir teisės principų argumentais. 

Autorius taip pat aptaria (grynojo) teisinio statuso, atsieto nuo naudojimosi šio statuso suteikiamomis teisėmis ir pareigomis, reikšmės klausimą. 

Lauri Mälksoo, vadovaujamas profesoriaus Christiano Tomuschato, apgynė daktaro disertaciją Berlyno Humboldto universiteto Teisės fakultete. Disertacijai buvo skirtas Humboldto universiteto bibliotekos draugijos „Teisės fakulteto draugai“ apdovanojimas. Šiuo metu dr. L. Mälksoo dirba Estijos teisingumo kanclerio (ombudsmeno) patarėju ir Tartu universitete dėsto tarptautinę ir Europos teisę. 

Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Su leidiniu kviečia susipažinti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras. Knygos autorių Lauri Mälksoo kalbina Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovė dr. Ilona Strumickienė. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-07-26

0 komentarai (-ų):

Bernardinai.lt. Rašytojai tarp miesto ir kaimo. Vincas Krėvė-Mickevičius



Lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882–1954) memorialinis muziejus Subartonyse – rašytojo tėviškė, mikroistoriją ir laikotarpio unikalumą fiksuojanti gimtoji erdvė. Iš čia jis sėmė kūrybinį įkvėpimą kaip iš gyvo šaltinio. 

„Ši vieta Krėvei buvo be galo svarbi. Motina ir močiutė jam buvo kaip tos tautos ir kultūros versmės. Abi mokėjo labai daug dainų. Močiutė buvo ir audėja, ir juostų pynėja. Šių mylimiausių savo moterų dėka, jų globojamas ir ugdomas, vėliau Krėvė užrašė ir kitų kaimų moterų dainas. Rinko tautosaką pats ir ragino tai daryti kitus, nes jautė, jog tai užmirštama“, – aiškina Laimutė Raugevičienė, V. Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namo-memorialinio muziejaus muziejininkė, susijusi su rašytoju ir giminystės saitais. L. Raugevičienė yra V. Krėvės-Mickevičiaus sesers Monikos anūkė. 

„Pasakysiu paprastai: aš labai didžiuojuosi, kad mūsų giminė turi Vincą Krėvę-Mickevičių. Jo jauniausioji sesuo, mūsų močiutė, bobulė – mes ją taip vadindavome, Veronika Mickevičiūtė-Lapėnienė, prieš mirtį davė mums priesaką – kad mes, giminaičiai, turėtume saugoti Vinco Krėvės-Mickevičiaus atminimą. Tai mes ir darome“, – prisipažįsta ponia Laimutė. 

L. Raugevičienės teigimu, kad V. Krėvė-Mickevičius yra labai svarbus lietuvių literatūrai ir žymus, rodo jo pavardė šimto iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio žmonių sąraše. Kita vertus, ir biografijos faktas – gyvendamas Azerbaidžane, Baku mieste, V. Krėvė-Mickevičius suprato, kaip tuo metu buvo svarbu lietuvių tautai turėti savo literatūrą. Beveik du dešimtmečius praleidęs Baku jis parašė, literatūrologų nuomone, reikšmingiausius savo kūrinius, pelniusius jam klasiko vardą: „Šarūną“, „Dainavos šalies senų žmonių padavimus“, „Partjekabudą“, „Skirgailą“, dramą „Žentas“, novelių rinkinį „Šiaudinėj pastogėj“. Būtent gyvendamas ne Lietuvoje, o užsienyje – nes, pasak L. Raugevičienės, nuolat prisimindavo gimtąją aplinką ir suvokė jos svarbą tapatybei. 

„Kai būdamas profesoriumi parvažiuodavo namo, pasiraitodavo kelnes, ir pirmyn – su piemenukais ir varles gaudydavo, ir po miškus vaikščiodavo. Krėvės kūryboje galime rasti viską, kas būdinga to meto kaimui: pirkios, sodžiaus aplinką, filosofinį kaimo žmogaus portretą, Merkinę, turgus. Jeigu nori sužinoti apie dzūkų kaimą, turi skaityti Vincą Krėvę-Mickevičių“, – ragina muziejininkė. 

Vaizdo pasakojimą kūrė kultūros publikacijų autorė Jurgita Jačėnaitė ir vaizdo operatorius Kostas Kajėnas. Dėkojame Subartonių Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namui-memorialiniam muziejui.

Bernardinai.lt.
2022-07-25

0 komentarai (-ų):

Žinių radijas. „Tėvystė praktiškai“. Kaip šeimoje atskirti bausmę nuo pasekmės



Kaip dažnai norime koreguoti vaiko elgesį bausmėmis arba apdovanojimais? Kodėl nei viena, nei kita neveikia? Pokalbis su psichologe, dviejų mergaičių mama, knygos „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene. 

Laidą veda Renata Cikanaitė. 
Žinių radijas 
2022-07-25

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įkvepiančios mokytojų istorijos regione



Šį kartą „Mokysiu“ tinklalaidėje savo patirtimi dalijasi du jauni įkvepiantys mokytojai, savo darbo vietomis pasirinkę mažesnių miestelių mokyklas. Jungėnų pagrindinės mokyklos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja Jolanta Rutkauskienė bei Kazlų Rūdos Plutiškių gimnazijos fizikos mokytojas Evaldas Matijošaitis tinklalaidėje pasakoja apie sprendimą po studijų sugrįžti į regionus, darbo mažesniame mieste privalumus bei užmegztą ryšį su mokiniais. 

Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 
2022-07-22

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kodėl aš dirbu mokykloje?



Ar esu teisingame kelyje? Ar man tinka mano profesija ir darbas? Su šiais klausimais viename ar kitame gyvenimo etape susiduriame daugelis. Šioje „Mokysiu“ tinklalaidėje juos nagrinėja ir televizijos laidų vedėjas Rolandas Mackevičius kartu su Vilniaus Taikos progimnazijos etikos ir istorijos mokytoju dr. Algiu Bitautu bei jau kelerius metus Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje dirbančiu Matu Kandrotu, papasakojusiais apie iššūkius savo kelyje, profesijos pasirinkimą bei įkvėpimą mokytojo darbe. 

Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2022-07-22

0 komentarai (-ų):

Bernardinai.lt. Rašytojai tarp miesto ir kaimo. Paulius Širvys



Paulius Širvys netapo Vilniaus poetu. Nuolat keisdamas savo gyvenamąjį būstą, jis veikiau buvo Vilniaus nomadas, ieškojęs savo vietos, bet taip jos ir neradęs. „Širvys priklausė tai retai Vilniaus menininkų klajūnų grupei. Sostinėje jis pragyveno ketvirtį amžiaus ir pakeitė mažiausiai aštuonias gyvenamąsias vietas. Be to, dar spėjo pasimokyti Maskvoje, paplaukioti laivais Baltijos jūroje“, – pasakoja D. Pocevičius. 

Pirmoji gyvenamoji P. Širvio vieta Vilniuje buvo Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose, šiauriniame korpuse, trečiame aukšte, kur dabar įsikūrusi literatūros mėnraščio „Metai“ redakcija. Atsikraustęs čia 1954-ųjų pradžioje su žmona Birute ir metų sulaukusia dukra Dange, glaudėsi nedideliame kambarėlyje. Nors socialinės sąlygos buvo prastos, šis laikotarpis, kaip yra pasakojusi B. Širvienė, šeimai buvo vienas šviesiausių, romantiškiausių – P. Širvys dar nebuvo susidėjęs su bohemos kompanijomis. „Toje vietoje, kur dabar yra įsikūrusi „Metų“ redakcija, – tęsia pasakojimą D. Pocevičius, – netinka vienas užkaboris. Čia išlikęs vonios kambarys iš tų laikų rašytojų viešbutėlio, kuriame gyveno Paulius Širvys su šeima. Ir dabar šis vonios kambarys „Metų“ redakcijai visiškai nereikalingas. Neaišku, ar ten esanti vonia yra iš tų 1954–1958 metų, o gal pakeista. Tačiau toks istorinis reliktas yra išlikęs.“ 

Priešpaskutinėje P. Širvio gyvenamojoje vietoje Vokiečių gatvėje dabar kabo memorialinė lenta, kurioje kalbama apie nepriklausomą darželį. „Iš tikrųjų tas nepriklausomas darželis – dviprasmybė. Viena vertus, Širvys, kaip kaimo vaikas, labai mylėjo augalus ir neva tarp tos savo bohemos veiklos dar spėdavo prižiūrėti darželį: atsinešdavo, pasodindavo augalų, prižiūrėdavo juos. Jo sugėrovai ir draugai prisimena siena į viršų lipantį vijoklinį augalą. Bet darželis turi ir kitą prasmę. Tai metafora vakarais čia stoviniavusių ir akmenukus į antro aukšto langus mėčiusių jaunų filologijos studentų. Jie taip norėjo patekti pas Paulių, kad čia prastovėdavo skyles, įaugo į šią vietą kaip Pauliaus pakaita, jo augintiniai, jo darželis – būsimieji pauliai širviai“, – aiškina D. Pocevičius. 

1975 m. P. Širvys išsikėlė į savo paskutinę gyvenamąją vietą Vilniuje – dviejų kambarių butą dvylikaaukštyje Antakalnio gatvėje 50. Anot D. Pocevičiaus, čia P. Širvys pragyveno ketverius paskutinius metus: „Trečiame aukšte, langai į gatvę. Irgi dviejų kambarių butas. Rašytojai, gyvenantys kitoje gatvės pusėje, dar matė jį ryte prieš mirtį kažko ieškant balkone. Greičiausiai žmogui reikėjo atsipagirioti.“ 1982-ųjų lapkritį šalia paskutinės P. Širvio gyvenamosios vietos jo bičiuliai pasodino memorialinį medelį. Nors P. Širvys gyveno neatsiejamas nuo lietuviško beržo įvaizdžio, „Vakarinės naujienos“ anąsyk parašė, kad draugai jo atminimui pasodino ąžuoliuką. O išaugo klevas. „Gal medis persodintas, – svarsto D. Pocevičius, – bet pagal nuotrauką „Vakarinėse naujienose“ jis auga toje pačioje vietoje, kur visi nusifotografavo. Tad lyg ir galima augantį klevelį vadinti memorialiniu.“ 

Vaizdo pasakojimą kūrė kultūros publikacijų autorė Jurgita Jačėnaitė ir vaizdo operatoriai Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius. 

Dėkojame Maironio lietuvių literatūros muziejui. 
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vaizdo pasakojimo sukūrimą parėmė Vilniaus miesto savivaldybė.

Bernardinai.lt
2022-07-21


0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Pradedančiųjų pedagogų stažuotė: kelias į švietimo bendruomenę



Projekto „Tęsk“ komanda parengė metodinį filmą-dalykinę vaizdo priemonę „Pradedančiųjų pedagogų stažuotė: kelias į švietimo bendruomenę“, kurio tikslas – parodyti, kodėl pradedančiajam mokytojui ir švietimo bendruomenei svarbi pedagoginė stažuotė. 

Ugdymo proceso organizavimas ir veikla mokyklos tikrovėje – tarsi kulinarinė meistrystė – rodoma lygiagrečiai su pedagogo darbu, pastarojo organizavimui reikalingomis kompetencijomis, darbo proceso ypatumais. Dirbant mokytoju, kaip ir ruošiant maistą, prireikia milžiniško kruopštumo, kantrybės, žinių, talento bei meilės. Todėl, keliaudami po kulinarijos pasaulį, lygiagrečiai paliečiame pedagoginių stažuočių aktualumą, svarbą, privalumus, iššūkius, kalbamės apie patirtis. 

Projekto „Tęsk“ ekspertė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto projekto vadovė, modulio studijų kuratorė Rima Aleknavičiūtė-Stasiulė filme pasakoja su kokiais sunkumais susiduria pradedantysis mokytojas ir kaip svarbu jausti palaikymą bei laiku sulaukti pagalbos. 

Projekto „Tęsk“ ekspertų grupės vadovas, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Mykolo Romerio universiteto senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas filme atsako į klausimus, kas ir kaip organizuoja pedagoginę stažuotę, ką pradedančiajam pedagogui privalu padaryti savarankiškai, ir kas gali padėti įgyti patirties stebint kitų profesionalų darbą. 

Vilniaus Gedimino miesto mokyklos pradedančioji mokytoja Paulina Balčėtytė, mokytoja-mentorė Eva Juzefovič ir mokyklos direktorė Simona Boguckienė papasakojo, kaip vyksta pedagoginė stažuotė jų mokykloje. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-07-21

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Laužau stereotipus mokykloje



Šioje „Mokysiu“ laidoje aktorė Gelminė Glemžaitė kartu su pašnekovais nagrinėja šiuolaikinės mokyklos, skatinančios kūrybą ir visapusišką tobulėjimą, klausimus. Laidoje Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė dalijasi mintimis apie pokyčius šiuolaikinėse mokyklose, vis dar iškylančius stereotipus bei atskleidžia juos laužančius savo pačių sumanymus. 
Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 
2022-07-20

0 komentarai (-ų):

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba #21. Kaip formuojamos teksto gyvatvorės?



Atostogaujantys klausytojai naujausioje laidoje gali išgirsti pokalbį su VU Filologijos fakulteto profesoriumi, Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariu, literatūrologu Pauliumi V. Subačiumi. Grįžome prie ištakų ir kalbėjomės apie tekstą bei tekstologus ir jų galias. Kur slypi teksto koncepcijos sudėtingumas ir kodėl būtent metafora gali padėti ją suprasti? Kaip tekstologai keičia nusistovėjusius įsitikinimus ir interpretacijas? Kaip šiandien reiktų perleisti "Auszrą" ir kodėl niekam nepamaišytų filologinis sąmoningumas? Kalbina Eleonora Terleckienė. 

„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas 
 2022-07-20

0 komentarai (-ų):

Vytauto Didžiojo universitetas. Matuokis profesiją: ką veikia VDU absolventai. Mokytojas, gidas, turizmo centro direktorius Arnas



Susipažinkite su VDU Kultūros paveldo ir turizmo magistro studijų absolventu Arnu Zmitra. Arnas šiuo metu dirba istorijos mokytoju, vadovauja VšĮ „Atrask Raseinius“ organizacijai bei yra Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidentas. Arnas gyvenime stengiasi vadovautis viena itin svarbia taisykle bei rekomenduoja to laikytis ir kitiems: „Gyvenimą reikia gyventi įdomiai“. 

Videopokalbių ciklas „Matuokis profesiją: ką veikia VDU absolventai“ tai unikali galimybė kiekvienam susipažinti su profesionalia karjera įvairiose srityse. Su VDU absolventais kalbamės apie jų darbą, karjerą, profesinių svajonių siekimą, sunkius sprendimus bei gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. 

Vytauto Didžiojo universitetas 
2022-07-20

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kaip ir kada tampama geru mokytoju?



Ar prisimenate savo mylimiausią mokytoją? Ne vienam mūsų būtent mokytojai padėjo atrasti mėgstamą profesiją ar būtent jie sudrausmino prieš egzaminus ir taip padėjo pasiekti savo tikslus. Mokytojo vaidmuo gyvenime – ypač svarbus. Tai patvirtina ir šios „Mokysiu“ laidos viešnios vaikystės pedagogikos studentė Martyna Vilutytė bei jos dėstytoja dr. Sandra Kairė. Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2022-07-19

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių forumas



Forume dalyvauja: Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 m. sporto forumo dalyviai, Pasaulio lietuvių bendruomenių, dalyvaujančių XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atstovai (2 atstovai iš kiekvienos Pasaulio lietuvių bendruomenės). 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 
2022-07-19

0 komentarai (-ų):

KTU Edukacinės kompetencijos centras. Loretos Tamulaitienės knygos „Paraščių vaikai“ pristatymas



Kauno technologijos universiteto (KTU) Edukacinės kompetencijos centras ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla organizavo Loretos Tamulaitienės, Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorės, neseniai išleistos knygos „Paraščių vaikai“ pristatymą. Susitikimas su knygos autore vyko KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Auloje. Loretą Tamulaitienę kalbino dr. Aldona Augustinienė, KTU docentė ir edukologijos tyrėja, ir dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologė ir VDU docentė. 

Autentiškas knygos pasakojimas atspindi Lietuvoje tris dešimtmečius veikusios jaunimo mokyklos mokinių ir mokytojų patirtis. „Paraščių vaikai“ – tai duoklė vaikams, mažiesiems kovotojams su gyvenimo realybe. 

KTU Edukacinės kompetencijos centras. 
2022-07-19

0 komentarai (-ų):

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Paauglių darbas vasarą



Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Ugnė Klingerė aptaria paauglių darbo vasrą ypatumus. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 
2022-07-19

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. III mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“



Pranešėjai: Valentinas Aleksa (Pasaulio lietuvių sporto asociacija, Lietuvos mokslininkų sąjunga); dr. Egidijus Balandis (Vytauto Didžiojo universitetas); prof. habil. dr. Albertas Skurvydas, doc. dr. Aušra Lisinskienė, doc. dr. Vladas Juknevičius, doc. dr. Daiva Majauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas); Dainius Ruževičius (Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga); Artūras Žilys (Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga). Renginį moderuoja Valentinas Aleksa ir doc. dr. Daiva Majauskienė. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2022-07-18

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ką nutyli mokytojas?



Šįkart „Mokysiu“ laidoje savo patirtimi ir dalykais, kurie dažniausiai kasdieniame mokytojo darbe lieka nutylėti, dalijasi Herojaus mokyklos priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytoja Ieva Jonušaitė ir Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ir istorijos bei geografijos mokytojas dr. Mindaugas Norkevičius. Aktorės Gelminės Glemžaitės kalbinami pedagogai atvirai papasakojo tiek apie savo mokyklinius prisiminimus, tiek ir iššūkius, kurie jiems tenka dabar dirbant mokykloje. Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2022-07-18

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokytojai – apie motyvacijos mokykloje paieškas, darbo su mokiniais iššūkius ir sunkumus



Šįkart tinklalaidėje „Mokysiu“ televizijos laidų vedėjas Rolandas Mackevičius kalbina Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos pradinių klasių mokytoją Simoną Burbulytę ir Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos fizikos mokytoją Mantą Pastolį. Vienerius metus mokytojais dirbantys jauni profesionalai papasakojo, kaip pasirinko mokytojo kelią, projektą „Renkuosi mokyti“, iššūkius profesijoje ir gyvenime bei kasdienį darbą su mokiniais. Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2022-07-13

0 komentarai (-ų):

Žinių radijas. „Tėvystė praktiškai“ : kaip pajausti, ar esame pasiruošę būti globėjais?



Žinių radijo laidoje „Tėvystė praktiškai“ Renata Cikanaitė, globos ekspertė Rugilė Ladauskienė bei vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė. 

Žinių radijas
2022-07-11

0 komentarai (-ų):

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kuo skiriasi laikinoji ir nuolatinė globa



Visos autorinės teisės priklauso Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

2022-07-11

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Mokytojas įvairovės visuomenėje



Padidinti mokytojų motyvaciją, įsitraukimą į veiklas, savišvietą plėtojant jų bendrakultūrinės ir pilietinės visuomenės ugdymo kompetenciją per filme atspindėtus praktinius pavyzdžius bei ekspertų komentarus. 

Nacionalinė švietimo agentūra
2022-07-07

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ar vieną dieną tapsiu nuomonės formuotoju?



Dar vienoje „Mokysiu“ tinklalaidėje aktorė Gelminė Glemžaitė kalbina Herojaus pagrindinės mokyklos vadovę ir literatūros mokytoją Dovilę Pelegrimę bei Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoją Indrė Šadvilaitę. Tinklalaidėje kalbėjome apie nuomonės formuotojo veiklą, apie kurią vis dažniau svajoja ir moksleiviai. Ar tai gali tapti nauja profesija? Kokios mokykloje dėstomos disciplinos praverstų nuomonės formuotojui? Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2022-07-07

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Bendrojo ugdymo mokytojų organizacijos tobulinimo ir pokyčių valdymo kompetencijos tobulinimas



Metodinio filmo tikslas - atskleisti organizacijos tobulinimo ir pokyčių valdymo kompetencijos tobulinimo svarbą ir šios kompetencijos aktualumą bei reikšmę profesinėje mokytojo veikloje. 

Nacionalinė švietimo agentūra
2022-07-05

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ką mokytojas veikia po darbo?



Naujausioje „Mokysiu“ tinklalaidėje laidų vedėjas Rolandas Mackevičius kalbina Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoją Gretą Botyriūtę-Skiotienę bei Vilniaus Gabijos gimnazijos ir Karalienės Mortos mokyklos geografijos mokytoją Karoliną Ginkę. Šįkart pedagogikos profesionalės dalijasi savo mintimis ne apie darbą, o pasakoja apie tai, ką veikia po jo, kokių hobių ir pomėgių turi bei kaip sekasi juos derinti su kitomis veiklomis. Laidos pašnekovės sako, kad kartais viską spėti yra išties sudėtinga, tačiau motyvacijos visuomet suteikia mylimas ir leidžiantis save realizuoti darbas. Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2022-07-05

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas kaip veiklos tyrimas



Viešoji konsultacija „Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas kaip veiklos tyrimas“ skirta bendrojo ugdymo mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojantiems skyrių vedėjams, įsivertinimo grupių vadovams ir nariams, mokytojams. 

Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-07-04

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Projekto „Parama mokyklų vadovams, ugdymo turinio reformos Lietuvoje lyderiams“ uždarymo renginys



Verslo ugdymo turinio reforma Lietuvos mokyklų vadovų akimis: ką patyrėme ir ką siūlome? 

Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-07-04

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. XVII edukacijos forumas. Mokslas ir studijos Lietuvoje europiniame kontekste – ar judame Humboldto link?



XVII edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“ tema „Mokslas ir studijos Lietuvoje europiniame kontekste – ar judame Humboldto link?“ Forumo pranešėja – prof. dr. Liudvika Leišytė, Dortmundo technologijos universiteto profesorė (Vokietija), Lietuvos atvejo studijos APIKS (Academic Profession in Knoweldge Based Societies) koordinatorė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2022-07-02

0 komentarai (-ų):

Žinių radijas. „Tėvystė praktiškai'': kai neleidžiame vaikams pykti ir norėti, jie užaugę nežino, ko nori gyvenime



Žinių radijo laidoje „Tėvystė praktiškai“ Renata Cikanaitė ir psichologė Jurga Dapkevičienė. 

Žinių radijas
2022-06-28

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Grėsmės Lietuvos saugumui: kaip jas atpažinti ir kodėl tai svarbu?



Lektorė Valstybės saugumo departamento Strateginės komunikacijos departamento vadovė Aurelija Vernickaitė. Norėdami apsaugoti valstybę, pirmiausia turime atpažinti jai kylančias grėsmes. Šios pamokos tikslas – vyresniųjų klasių moksleivius supažindinti su grėsmėmis valstybės nacionaliniam saugumui, pristatyti Lietuvos žvalgybos vaidmenį saugant Lietuvą nuo priešiškų valstybių įtakos. Gebėdami suvokti pavojus ir atpažinti grėsmes esame atsparesni kaip piliečiai ir stipresni kaip valstybė. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2022-06-23

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Rinkis greitą startą savo karjerai



Profesinėje mokykloje įgysi ne tik profesiją, bet ir brandos atestatą. O rinktis iš darbdavių darbo pasiūlymų bus tavo kasdienybė. Pradėk savo karjerą jau šiandien. Pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta iki rugpjūčio 5 d. Daugiau informacijos: www.igykprofesija.lt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2022-06-23

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Viešoji konsultacija-diskusija „Profesinio orientavimo reforma: tikslai ir iššūkiai“



Viešoji konsultacija-diskusija skirta profesinio orientavimo reformai. Pranešimus skaito Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas („Darbo rinka iššūkių aplinkoje“); Lietuvos karjeros specialistų asociacijos (LKSA) vadovė, karjeros konsultantė Daiva Šilienė („Kiek ir kodėl svarbus karjeros konsultavimas profesiniame orientavime?“); Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė („Profesinio orientavimo reforma“). Diskusijoje taip pat dalyvauja Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Klėja Merčaitytė; Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas; karjeros specialistė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos (LKSA) narė Edita Mačiulskė; Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Diskusiją ir klausimų-atsakymų sesiją moderuoja Daiva Šilienė. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2022-06-21

0 komentarai (-ų):