Bernardinai.lt. Karaimų mokykla Trakuose – švietimo ir bendruomenės susibūrimo vieta

Kaip ir maldos namai, mokykla buvo reikalingas bendruomenei statinys. Trakuose Vytauto Didžiojo įkurdinti karaimai čia pradėjo formuoti savo gyvenamąją miesto dalį. Po Vytauto Didžiojo mirties 1441 m. karaimų gyvenamoji vieta gavo Magdeburgo teises ir gyvavo lygiagrečiai su katalikiškąja miesto dalimi kaip du savarankiški teisiniai vienetai. 

Visos šios karaimų zonos pagrindinis centras ir buvo karaimų maldos namai – kenesa – bei šalia jos esanti mokykla. Pirmą kartą karaimų mokykla minima 1576 m. rugsėjo 24 d. dokumente, kai Trakų vaivada leido atidaryti karaimams mokyklą. Mokyklos likimą lemdavo nepalankios Lietuvos istorinės aplinkybės: gaisrai, sukilimai, caro priespauda bei pasauliniai karai niokojo ne tik mokyklos pastatą, bet ir stabdė jos veiklą. 

Architektas Algirdas Steponavičius, dr. Halina Kobeckaitė, karaimų bendruomenės narys Zenonas Firkovičius bei paveldo tvarkybos specialistė Alina Samukienė pasakoja, kaip keičiantis laikmečiams kito mokyklos funkcijos, pavidalas, kokią reikšmę mokyklos pastatas turėjo ir tebeturi karaimų bendruomenei. 

Daugelį metų tai buvo religinė ir kalbos mokykla, tik XIX a. pabaigoje ji buvo performuota į bendrojo lavinimo mokyklą. Po nepriklausomybės atkūrimo kilo klausimas dėl visuomeninių, karaimų bendruomenei priklausiusių pastatų atgavimo. Kai mokyklos remontas buvo pabaigtas, stengtasi pastatą įveiklinti – čia buvo aktyviai plėtojama karaimų ansamblio veikla, pradėtos organizuoti vasaros kalbos stovyklos, jame iki šiol organizuojamos karaimų šventės. Ši vieta buvo ir išliko vienas pagrindinių karaimų bendruomenės susibūrimo centrų. 

Pasakojimą „Karaimų mokykla Trakuose ir jos įdomybės“ parengė Lietuvos karaimų kultūros bendrija su Kultūros paveldo departamento parama. 

Bernardinai.lt. 

2022-12-19