Vilniaus humanistinė mokykla. Istorijos pamoka (2–6 kl.). Judaizmas

Pamokoje susipažinsime su judaizmu, viena iš penkių didžiųjų pasaulio religijų. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Edukacijos forumas. Fizinis ugdymas kaip asmens ir visuomenės gerovės pamatas: ką rodo tyrimai?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) kartu su Lietuvos sporto universitetu 2021 m. balandžio 29 d. 15–17 val. organizavo penktąjį edukacijos forumą „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“. Šio forumo tema „Fizinis ugdymas kaip asmens ir visuomenės gerovės pamatas: ką rodo tyrimai?“. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Vaizdo konferencija „Pavaduotojų lyderystė: papildoma mokymosi pagalba, konsultavimas“

Vaizdo konferencija „Pavaduotojų lyderystė: papildoma mokymosi pagalba, konsultavimas. TIMSS rezultatai“ Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ vaizdo konferencijos, skirtos bendrojo ugdymo mokyklų direktorių pavaduotojams ugdymui „Pavaduotojų lyderystė: papildoma mokymosi pagalba, konsultavimas. TIMSS rezultatai“ vaizdo įrašas. Vaizdo konferencijoje kalbama apie Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo plano 2021 metams priemonių įgyvendinimą ir trumpai pristatomi TIMSS tarptautinio tyrimo rezultatai. 

Vilniaus universitetas. Ar mokykla turi pasakyti, ką veikti ją baigus?

Kuo svarbus realiomis patirtimis grįstas mokymas ir ar mokykla jaunam žmogui turi pasakyti, ką veikti ją baigus? Kaip švietimo sistemą veikia dažnos reformos? Ar visuomenė šiandien žino, kokio švietimo norėtų? Į šiuos ir kitus klausimus #LEAD ciklo pokalbio metu atsakys VU Šiaulių akademijos direktorė prof. Renata Bilbokaitė. Kviečiame klausyti! 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Knygos „Sausio 13-oji: tarp atminties ir istorijos“ pristatymas

Ši knyga – tai bandymas ieškoti atsakymo į klausimą, kas šiandien mums yra Sausio 13-oji? Istorinio įvykio prasmė ir reikšmė nuolat kinta, istorikų bei visuomenės akims ji neatsiskleidžia kaip baigtinė realybė. 1991 m. sausio 13-oji neabejotinai priskiriama prie svarbiausių Naujausiosios Lietuvos istorijos datų, lėmusių Lietuvos visuomenės ir valstybės likimą. 1991 m. sausį buvo pasiekta didžiausia XX a. Lietuvos visuomenės pergalė ginant laisvės idėją, žmogaus orumą ir kitas europines vertybes. Dėl šios pergalės pavyko įtvirtinti teisę kurti laisvą, demokratišką gyvenimą ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje, Taline, taip pat kitose byrančios Sovietų Sąjungos vietose. Jeigu beginkliai Laisvės gynėjai Lietuvoje būtų pralaimėję, Europos žemyną galėjo padalinti nauja geležinė uždanga. Apie šiuos ir kitus svarbius dalykus mums byloja knygoje sutelkti mokslininkų, politikų, žurnalistų, 1991-ųjų sausio įvykių dalyvių ir liudininkų tekstai, padedantys iš naujo apmąstyti netolimą praeitį bei mūsų santykį su ja. Knygos sudarytoją istoriką doc. Aurimą Švedą ir Konstitucinio Teismo pirmininką prof. Dainių Žalimą kalbins Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė. 

Renkuosi mokyti.Tiesiai iš mokinių lūpų: kokia nuotolinio mokymosi kasdienybė?

Lietuvos nacionalinė biblioteka. „Skaitymas kaip tikslas. Apie skaitymo skatinimo metodus ir tyrimus“ pristatymas

Reikšmingi tyrimai ir įžvalgos bei veikiančios skaitymo skatinimo veiklos – visai tai galima rasti pagal Skaitymo skatinimo programą parengtame ir Nacionalinės bibliotekos naujai išleistame leidinyje „Skaitymas kaip tikslas. Apie skaitymo skatinimo metodus ir tyrimus“. Apie tai, kaip šis leidinys atsirado Lietuvoje, kodėl turime atsigręžti į švedų patirtį, kokia yra situacija šioje srityje mūsų šalyje ir ką dar būtinai turime nuveikti, vykdomus užsiėmimus kasdienėje bibliotekininkų, mokytojų ir edukatorių veikloje bei daugelį kitų dalykų kalbėsis su vaikų skaityba dirbantys specialistai. 

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Pokalbių ciklas „Pašnekesiai apie Adomą Mickevičių“. Adomas Mickevičius ir jo epocha

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kviečia į pokalbių ciklą „Pašnekesiai apie Adomą Mickevičių“. Vieną žinomiausių Adomo Mickevičiaus biografijos ir kūrybos tyrinėtojų, ilgametį A. Mickevičiaus muziejaus direktorių, knygų autorių Rimantą Šalną kalbins istorikas, Skaitytojų aptarnavimo centro bibliografas Linas Janulevičius. Adomas Mickevičius (1798-1855) gyveno itin neramiais laikais. Pokalbyje bus aptarta, kaip poetas reagavo į garsius to meto įvykius (sukilimas, revoliucija, kt.) Ar tikrai aštriausias Adomo Mickevičiaus kardas visada buvo jo plunksna? A. 

Vilniaus universitetas. Kodėl paaugusiems žmonėms reikalinga Lietuvos istorija?

VU istorijos fakulteto alumnė, mokytoja Kotryna Bėčiūtė ir dėstytojas prof. Alfredas Bumblauskas kalbasi apie tai, kodėl ne tik jauniems, bet ir vyresniems žmonėms reikalingos žinios apie Lietuvos istoriją. 

Vilniaus universitetas. Kaip ugdyti kūrybiškumą?

Kūrybiškumas yra vienas iš gebėjimų, reikalingų visų sričių specialistams. Tačiau ar visi žmonės gali būti kūrybiški? Ir kaip kūrybiškumą ugdyti? Šioje paskaitoje žiniomis apie kūrybiškumą ir jo ugdymą dalijasi dr. Gediminas Beresnevičius. 

Kauno tvirtovės VII fortas. Vaizdo pamoka „Įgimtas imunitetas“

Ugnės Meškauskaitės vaizdo pamokoje aptariami svarbiausi žmogaus organizmo biologiniai priešai – patogenai bei mūsų organizmo apsaugos mechanizmai – skirtingų tipų imunitetas. Detaliai nagrinėjamas įgimtas imunitetas, paaiškinamas jo veikimo principas, aptariamos už šį imunitetą atsakingos ląstelės bei jų funkcijos. Pamoka paruošta bendradarbiaujant su Lietuvos biologijos mokytojų asociacija."
Kauno tvirtovės VII fortas – gamtos ir tiksliųjų mokslų mokykla.
2021-04-27

Lietuvos nacionalinė biblioteka. „Knygų starto“ startas visoje Lietuvoje

Šiais metais projekto „Knygų startas“ metu lauknešėlius su pirmąja knyga mažyliams ir metodine medžiaga apie ankstyvąjį skaitymą jų tėvams turi gauti visos 2021 m. naujagimių susilaukusios šeimos. Pernai pilotiniu buvęs projektas tampa nacionaliniu ir apims visą Lietuvos teritoriją. Renginio metu bus pristatomos projekto atveriamos galimybės bibliotekoms įsitraukti į ankstyvojo skaitymo skatinimą ir integruoti „Knygų startą“ į savo veiklas. Renginio metu bus galima užduoti visus rūpimus klausimus. Projektą pristatys Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Inga Mitunevičiūtė. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Virtualus renginys specialiųjų mokyklų, daugiafunkcių centrų atstovams „Tobulėjimo link“

2021 m. balandžio 20 d. Nacionalinės švietimo agentūros Įtraukties plėtros skyrius organizavo renginį „Tobulėjimo link”, skirtą specialiųjų mokyklų, daugiafunkcinių ir ugdymo centrų atstovams. Renginio metu dalyvavo apie 200 dalyvių, kurie turėjo galimybę išgirsti švietimo pagalbos specialistų pranešimus apie specialiųjų mokyklų gerąsias praktikas, vaizdinių užduočių kūrimą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, ugdomiems kontaktiniu būdu ar namuose karantino metu, ugdymo aplinkų įtaką, organizacines mokinių streso valdymo galimybes mokytojo darbe, integruotas ir efektyvias ugdymo priemones, skirtas įtraukiajam ugdymui, pozityvaus elgesio palaikymą ir intervencijų sistemos praktikų taikymą dirbant su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Renginys buvo verčiamas į gestų kalbą. Renginyje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) viceministras Ramūnas Skaudžius ir ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė bei Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento direktorė Irma Čižienė. 

Vilnius universitetas. What The Fizika? What The Fakultetas?

Šioje paskaitoje VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, prodekanė studijoms doc. Olga Rancova ir patys studentai pristato studijas Fizikos fakultete. 

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Pažinkime pasaulį tyrinėdami (su vertimu į gestų k.)

Visus, kurie mėgsta tyrinėti, kviečiame į atradimų kelionę. Ką aplankysime? Neįtikėtiną Fizikos, kvapą gniaužiančią Chemijos, stulbinamą Biologijos ir užburiančią Gamtos šalį! Kiekvienoje šalyje atliksime įdomių eksperimentų ir atsakysime į daugelį klausimų, kurie, ko gero, ir anksčiau jums buvo kilę. 

Vilniaus universitetas. Kodėl fizikai nepavargsta darbe?

Šioje paskaitoje dar nepavargę fizikai Dovydas Banevičius, Tadas Malinauskas ir Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė rodo, kaip atrodo jų darbas VU Fzikos fakultete ir pasakoja, kuo jis ypatingas. 

Kūrybingumo mokykla. Žaidimai išranda pasaulį

Žaidimai nuo seniausių laikų buvo nepaprastai svarbi kultūros dalis. Šiandien Lietuva neįsivaizduojama be krepšinio, tačiau lygiai taip pat antikinė Roma nesuvokiama be gladiatorių kovų. Mes žaidžiame vieni, kviečiame kitus ir buriamės į grupes, norėdami gerai praleisti laiką. Mes patys kuriame žaidimus ir perrašome taisykles. Tačiau žaidimai turi galią kurti ir mus pačius: keisti mūsų elgesį, emocijas, suvokimą ir standartus. Kaip žaidimai sąlygoja mūsų pasaulį? Šioje laidoje susisieja istorija, ekonomika, neuromokslas, sportas, psichologija, kultūros kritika. 

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Žiemos žaidimai ir atradimai (su vertimu į gestų k.)

Visi laukiame žiemos su jos teikiamais smagumais – krintančiu sniegu bei žvilgančiu ledu. O ar žinote, kad galima pasigaminti dirbtinio sniego ir ledo? Užsiėmimo metu galėsite ne tik pasigaminti, bet ir išbandyti jų savybes. Iš sniego nusilipdysite norimą darbelį, iš ledo kubelių – norimą statinį. O patys kantriausieji tirpstančio ledo ir dažų pagalba sukurs nepakartojamą piešinį ant popieriaus. 

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Kuriu, žaidžiu, atrandu (su vertimu į gestų k.)

Kviečiame jus naujai atrasti paprastus, bet jau primirštus žaislus. Tam, kad galėtum patirti kūrybos ir atradimo džiaugsmą, kartais reikia visai nedaug – tik pasitelkti savo fantaziją! Naudodami įvairias artimoje aplinkoje lengvai randamas medžiagas ir priemones pasigaminsite stebuklingą sukutį, linksmąją šaudyklę ir tuo pačiu suprasite, kodėl ir kaip jie veikia. O patys kantriausieji pasigaminsite skudurinę lėlytę Mildutę, kuri taps jūsų kasdiene bičiule. Tapkite konstruktoriais ir kūrėjais! 

Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai: doc. Regimanto Tamošaičio pamoka „Dzeno paradoksai žemaitiškose Kukučio ištarmėse“

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto nuotolinių pamokų ciklas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų mokytojams „Lituanistikos atradimai“. Šis pamokų ciklas skirtas supažindinti su naujausiomis lituanistinių tyrimų tendencijomis, atverti platesnius lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros akiračius. Nuotolines pamokas mokiniams veda VU Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studijų programos dėstytojai. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Bendrųjų programų atnaujinimas. Pradinio ugdymo bendrųjų programų projektų pristatymas

Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamas informacinių renginių ciklas, skirtas susipažinimui su pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrųjų programų (BP) projektais. Šio renginio metu pristatomas Pradinio ugdymo BP projektai (lietuvių kalbos ir literatūros, dorinio ugdymo srities, meninio ugdymo srities). 

Nacionalinė švietimo agentūra. Ugdymo turinio atnaujinimas. Kompetencijos matematikos bendrosios programos projekte

Renginys iš ciklo, skirto savivaldybių švietimo padalinių vadovams, švietimo padalinių darbuotojams, atsakingiems už ugdymo turinio atnaujinimą (UTA) savivaldybėse, savivaldybių švietimo centrų darbuotojams ir LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento darbuotojams. Šio susitikimo tema: kompetencijos matematikos ugdyme. Pranešimą skaito Albina Zdanevičienė, NŠA Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė. Nacionalinė švietimo agentūra. 2021-04-22

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Viešoji konsultacija „Aukštasis mokslas, nuosekli inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas“

Visuomenė kviečiama aktyviai dalyvauti konsultacijose dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsakingos už plano inovacijų ir mokslo komponentą, šią savaitę surengė viešąją konsultaciją „Aukštasis mokslas, nuosekli inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas“ tema ir kviečia toliau teikti pasiūlymus raštu.Viešojoje konsultacijoje dalyvavo daugiau nei 200 dalyvių – Seimo, Vyriausybės, ekspertinių institucijų, aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų, mokslo ir verslo asociacijų atstovai. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Ugdymo turinio atnaujinimas. Technologijų bendrosios programos projekto pristatymas

Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamas informacinių renginių ciklas, skirtas susipažinimui su pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrųjų programų (BP) projektais. Šio renginio metu pristatomas Technologijų BP projektas. 

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Kaip padėti ląstelei sulieknėti (su vertimu į gestų k.)

Ko gero žinote, kad ląstelė – mažiausias gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir net daugintis. Bet ar žinote, kodėl vienos ląstelės išsipučia, o kitos subliūkšta? Kas vyksta ląstelėje, kai ji patenka į skirtingos koncentracijos tirpalus ir gal net padėsite jai „sulieknėti“!

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vaizdo konferencija „Į pagalbą pradinių klasių mokiniams ir mokytojams“

Vaizdo konferencija mokyklų, vykdančių pradinio ugdymo programą, direktoriams, pavaduotojams. Konferencijos tikslas: stiprinant mokymosi pagalbą ir mokyklų bendruomenių psichikos sveikatą, pristatyti bendradarbiavimo (su savanoriais, švietimo pagalbos specialistais) galimybes ir pagalbą mokytojui ir mokiniui organizuojant pradinį ugdymą COVID-19 kontekste. Konferenciją moderuoja Liucija Jasiukevičienė, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymodepartamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė. LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2021-04-22

Nacionalinė švietimo agentūra. Nuotolinė konsultacija „Samprotavimo rašinio vertinimo ypatumai“

Trečioje vaizdo konsultacijoje, skirtoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, aptariami samprotavimo rašinio valstybiniame lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine vertinimo ypatumai, apibendrinamos visos vykusios konsultacijos. Konsultacijoje dalyvauja lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Daiva Stukienė ir Irena Kanišauskaitė, NŠA Pasiekimų patikrinimų užduočių skyriaus vedėja dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas plius. Patarimai abiturientams artėjant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui

Šįkart prof. Jolantos Zabarskaitės pašnekovė Kalbos klube – Rasa Aškinytė, rašytoja, filosofė, psichologė, vedanti terapinio rašymo užsiėmimus. Artėjant lietuvių kalbos brandos egzaminui, kuris sukelia daug aistrų, kalbame apie tai, kaip įveikti kalbos blokus, baimę, atpalaiduoti kūrybiškumą ir pasitelkti palankias mūzas. Pokalbis subalansuotas abiturientams, bet tiks ir visiems, kurie nori kurti paveikius tekstus.

Nacionalinė švietimo agentūra. Danguolė Jonaitienė. Kaip pasiruošti egzaminams?

Vilniaus licėjaus matematikos mokytoja Danguolė Jonaitienė interviu dalinasi patirtimi, kaip jos laikais mokiniai ruošėsi ir laikė egzaminus ir kaip tai vyksta šiais laikais, kaip mokiniai gali padėti sau sėkmingai pasiruošti egzaminams. 

Vilniaus universitetas. Kaip jaunimas įsitraukia į klimato kaitos procesus?

Šioje paskaitoje VU Chemijos ir geomokslų fakulteto doc. Justinas Kažys pasakoja, kaip jaunimas įsitraukia į klimato kaitos procesus. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Valdas Vanagas. Kaip pasiruošti egzaminams?

Vadovėlių autorius, matematikos mokytojas Valdas Vanagas interviu kalba apie tris dalykus, kurie yra labai svarbūs pasiruošime egzaminams, dalijasi praktiškais patarimais, kaip organizuoti savo laiką prieš egzaminus. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė. Kaip pasiruošti egzaminams?

Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė pasakoja apie tai, kokią naudingą informaciją abiturientai gali rasti Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje ir kaip jiems tai gali padėti pasiruošti egzaminams. 

Vilniaus universitetas. Vilniaus istorijos. Petras Skarga

Jėzuitas Petras Skarga neatsiejamas nuo Vilniaus universiteto įkūrimo. Iš kur kilęs pirmasis Vilniaus universiteto rektorius? Su kuo Vilniuje aktyviai polemizavo Petras Skarga? Kokias reikšmingas knygas jis parašė? Apie visa tai pasakojama VU animacijoje. 

VU mokslas be pamokslų. Ar socialinė distancija sutrauko ryšius tarp žmonių?

MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. Devintajame epizode laidos vedėjas Simonas Bendžius kartu su VU Filosofijos fakulteto docentu, psichologijos dėstytoju Antanu Kairiu ieško atsakymo į šiandien itin aktualų klausimą – kaip socialinė distancija veikia mūsų ryšius su artimaisiais, draugais bei aplinkiniais. Vilniaus universitetas. 2021-04-20

Vilniaus humanistinė mokykla. Geografijos pamoka. Afrika (1–6kl.)

Pamokoje susipažinsite su Afrikos žemyno ypatumais: gyventojais, gyvūnais ir kraštovaizdžiu. 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Kokių pokyčių į švietimo sistemą įnešė nuotolinis mokymasis?

Dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas karantinas su pertraukomis tęsiasi jau daugiau kai metus. Kartu su juo – ir nuotolinis mokymasis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sakiusi, kad ir šiuos mokslo metus, tikėtina, baigsime prie kompiuterio ekranų. Vieni nuotoliniu mokymusi piktinasi: virtualus mokymasis tėra pamokų imitacija ir tai ateityje turės itin skausmingų pasekmių ne tik mokinių išsilavinimui, bet ir emocinei būklei. Kiti džiaugiasi – jis mokyklos duris atvėrė ne tik technologijoms, bet ir personalizuotam ugdymui. Tai jau dabar keičia ir ugdymo priemones, ir kokybę. Apie tai laidoje diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė ir Vilniaus Naujamiesčio mokyklos ir Vilniaus tarptautinės mokyklos mokytojas Vaidotas Steponavičius. Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas. 

Renkuosi mokyti. Ar XXI a. reikalingas mokytojas?

Šiame epizode kalbasi dvi programos alumnės – dailės ir pradinių klasių mokytoja Elzė Vareikytė bei „Forvardo“ mokyklos bendrakūrėja, mentorė ir „Reflectus“ autorė Julija Glinskė. Ar XXI a. reikalingas mokytojas? Jei taip, tai koks? Jei ne, tai kodėl? Ar mokytoją gali pakeisti įrašyta mokymo medžiaga? Kokią įtaką nuotolinis mokymas turi XXI a. mokytojo „gimimui“? Elzė ir Julija drąsiai kalba apie švietimo aktualijas šiandien, dekoduoja mokytojo ir mentoriaus sąvokas bei žeria nestandartines idėjas ugdymo iššūkiams spręsti. 

Kūrybingumo mokykla. Šiukšlių salų piliečiai

Ramiajame vandenyne susiformavo milžiniška plastiko atliekų sala. Eko-aktyvistai joje įkūrė „šiukšlių valstybę”. Plastiko problema atsiskleidžia kaip geomokslų, biochemijos, teisės, ekologijos, istorijos klausimas. Viso pasaulio ekologiniai aktyvistai suskubo teikti pasiūlymą: masyvus plastiko atliekų kalnas viduryje Ramiojo vandenyno turėtų būti oficialiai priimtas į Jungtinių Tautų šalių būrį. Užsidegimas slypi ne tik galimybėje turėti oficialų pasą, vėliavą ar valiutą – šia iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į katastrofiškai beaugančią vandenynų taršos problemą. Ar tapsmas šiukšlių salos piliečių padėtų išspręsti šį aplinkosauginį galvosūkį? 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Ciklas „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“. Partizaninis karas linksmai

Septintojo Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ susitikimo metu istorikė dr. Aistė Petrauskienė kartu su komiku Pauliumi Ambrazevičiumi žvelgia į partizaninį karą ir jo dalyvius linksmai. Karas po karo Lietuvoje daugybei žmonių buvo skausmo, nežinomybės, ilgesio, netekčių, sunkių gyvenimo sąlygų metai. Nepaisant to, gyvenimas virė toliau, jame buvo pilna gyvybės, o liūdesį ir baimę pakeisdavo linksmos akimirkos, bunkeriuose skambėdavo juokas ir dainos, pogrindžio spaudoje – aktualijas atspindintys anekdotai ir karikatūros. 

VU mokslas be pamokslų. Kaip nustatomas Covid-19 ir kaip galima prognozuoti ligos eigą?

MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. Aštuntajame epizode laidos vedėjas Simonas Bendžius kartu su VU Medicinos fakulteto dekanu, profesoriumi Algirdu Utkumi kalbasi apie tai, kaip COVID-19 diagnozavimą padaryti greitesnį, pigesnį bei tikslesnį ir kokį naują diagnozavimo metodą sukūrė VU mokslininkai. 

VU mokslas be pamokslų. Ar nuotolinis mokymas kenkia vaikams?

MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. Septintajame epizode laidos vedėjas Simonas Bendžius kartu su VU Filosofijos fakulteto profesore, psichologe Roma Jusiene aptaria tyrimo, parodžiusio, kaip nuotolinis ugdymas veikia vaikų emocinę būklę, rezultatus. 

Renkuosi mokyti. Belgijos švietimo patirtys

„Renkuosi mokyti!“ alumnė Urtė Penkauskaitė po trejų metų darbo Lietuvos mokykloje išvyko į Belgiją, kur dabar studijuoja edukologijos magistrantūroje ir dirba mokytoja. Šiame epizode išgirsite: kuo panašus ir kuo skiriasi mokytojo darbas Lietuvoje ir Belgijoje? Kaip veikia edukologijos studijos, kurių ženkli dalis paremta grupiniu darbu? Kaip diferencijavimas padėjo Urtei dirbant su mokiniais atvykusiais iš sudėtingos situacijos šalių? Kaip atrodo belgiška Renkuosi mokyti! – Teach for Belgium? Galiausiai Urtė pasidalins, kokias švietimo idėjas labiausiai norėtų parsivežti iš Belgijos į Lietuvą. Kalbina – „Renkuosi mokyti!“ alumnė Gabrielė Characiejienė. 

Kūrybingumo mokykla. Žmonės yra klajokliai

Žmonės klajojo, keliavo ir kėlėsi svetur nuo neatmenamų laikų – nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios. Ne tik Amerika, bet ir Europa buvo įkurta emigrantų. Žmonės klajojo nuo neatmenamų laikų. Kas yra nomadiškumas? Kaip mums spręsti pabėgėlių krizes? Kaip tai keičia mūsų genetiką ir savastį? Ką mums reiškia sąvokos „svetimas“ ir „savas“? 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Konferencija „Ugdymo turinio atnaujinimo pusiaukelė. Kaip planuojame veikti toliau?“

Vaizdo konferencija mokyklų direktoriams, pavaduotojams „Ugdymo turinio atnaujinimo pusiaukelė. Kaip planuojame veikti toliau?“. Konferencijos tikslas: pristatyti atliktus darbus atnaujinant ugdymo turinį ir planuojamas veiklas ateityje. 

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Ko dar nežinome apie žuvėdras (su vertimu į gestų k.)

Ateikite ir sužinosite daug įdomios informacijos ne tik apie žuvėdras ir kirus, bet ir apie simetriją mus supančiame pasaulyje. Pasižiūrėję teatro improvizaciją „Svajonių paukštis“, susipažinsite su origami meninio popieriaus lankstymo būdo istorija bei tradicijomis ir sukursite savo svajonių paukštį-žuvėdrą. Taip pat spręsite trumpus loginius uždavinius, kurių pagrindine heroje bus žuvėdra, pasidalinsite savo pojūčiais, kilusiomis mintimis, asociacijomis. Rezultate turėsite ne tik sklendžiantį paukštį, bet ir patirtą kūrybinį džiaugsmą!
Lektoriai: Pajūrio regioninio parko vyr.ekologas Erlandas Paplauskas, biologijos mokytoja Diana Kapušinskienė, matematikos mokytoja Janina Stepušaitienė, istorijos mokytoja Daiva Tamkuvienė, teatro mokytoja Aušra Januškienė (Klaipėdos Sendvario progimnazija).
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“.
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“.
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Mokyklos gyvojo kampelio augintiniai (su vertimu į gestų k.)

Ar esate iš arti matę Madagaskaro tarakonų, vietnamietiškųjų gyvalazdžių, maldininkų ar sraigių achatinų? Ateikite į laboratorijas atkeliaujantį mokyklos gyvąjį kampelį ir visus juos pamatysite. Turėsite progą ne tik pamatyti, kaip jie maitinasi, juda, kovoja ir gąsdina priešus, bet ir nusifotografuoti su milžinišku maldininku. Sužinosite, kaip šiuos gyvūnus auginti, kuo maitinti, kaip prižiūrėti, kaip pačiam pasigaminti terariumą. Vėliau per mikroskopus stebėsite vabzdžių kūno dalis ir pažinsite juos dar geriau. 

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Šiandien oras pagal mano norus (su vertimu į gestų k.)

Ar norėtumėte dirbti Oro direktoriumi? Jei taip – reikės šiek tiek gamtamokslinių žinių ir šios integruotos veiklos metu, naudodamiesi namuose esančiomis priemonėmis turėsite neeilinę galimybę priversti lyti lietų, iškristi sniegą, sukelti tornadą, o bulvės ar kitos daržovės pagalba nušvisti šviesai.
Lektorės: Ana Lavrinovič, Asta Navickaitė (Vilniaus Žemynos gimnazija).

Nacionalinė švietimo agentūra. Ugdymo turinio atnaujinimo informacinis-mokomasis renginys. Kompetencijos ​dorinio ugdymo ​Bendrosiose programose

Renginys iš ciklo, skirto savivaldybių švietimo padalinių vadovams, švietimo padalinių darbuotojams, atsakingiems už ugdymo turinio atnaujinimą (UTA) savivaldybėse, savivaldybių švietimo centrų darbuotojams ir LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento darbuotojams. Šio susitikimo tema: kompetencijos dorinio ugdymo Bendrosiose programose. 

Renkuosi mokyti. Ko mus išmoko „nepatogūs“ pasirinkimai?

Šiame epizode programos alumnė Indrė Lebedytė-Mečionienė kalbina Artur Adam Markevič – dr. Meilės Lukšienės premijos laureatą, LRT metų apdovanojimuose pelniusį „Metų ateities“ vardą, taip pat programos alumną bei mokytoją. Įraše išgirsite apie Artur pasirinkimus, kurie daugeliui galėtų pasirodyti „nepatogūs“ – netikėta savanorystė hospise, o vėliau mokytojo darbas specialiojoje mokykloje. Kaip atsirado šie pasirinkimai ir ko jie išmokė? Kviečiame klausyti. 

Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. Juoda – balta (su vertimu į gestų k.)

„Juoda – balta“ dvi spalvos, kurios atrodo visai nesisieja su vaikyste, tačiau mes mokytojai manome kitaip. Mūsų komanda siūlo jums pažinti užmirštą pasaulio pusę, kartu eksperimentuoti, vaidinti ir pasijusti mažu vaiku. „Susikaupkim“. Veiklos pradžioje kartu su dalyviais stebėti juodai baltą filmuką ir skambant ramiai, atpalaiduojančiai muzikai, leisti atsiskleisti jūsų vidiniams išgyvenimams ir emocijoms. „Šešėlių teatras“. Vaikystėje dažnai žaisdavome iš plaštakų sukurtais personažais ant sienos. Tad siūlome kartu nusikelti į fantazijos pasaulį ir su mokytojais sukurti unikalius personažus. Suvaidinti mini spektaklį. „Aukštyn kojom“ dažnas stalą įsivaizduojam, kaip baldą ir niekada nesusimąstom, kad jį galima panaudoti, kaip „molbertą“ ant kurio puikiai laikosi apvyniota maistinė plėvelė. Kad kūryba taptų dar žaismingesnė siūlome panaudoti markerius ir temperos dažus, žaismingus rudeninius lapus, kad sukurti unikalų ir nepakartojamą meno kūrinį.