Naujausi įrašai

Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos



Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VIII (V dalis). 
Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-12-05

Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos



Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VIII (IV dalis). 
Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-12-02

Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos



Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VIII (III dalis). 
Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-12-02

Nacionalinė švietimo agentūra. Kompetencijos ugdymo turinyje ir vertinime



Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotoja Saulė Vingelienė pristato, kaip pasikeitė kompetencijų ugdymas atnaujintose bendrosiose programose. 

Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-12-01

„Lions Quest Lietuva“ ir „Tylus kinas“. Konfliktų valdymo metodas



VšĮ „Lions Quest Lietuva“ ir „Tylus kinas“ išleido animacinių filmukų seriją, kuri padės mokytojams ir tėvams padėti pradinukams ir paaugliams geriau suprasti savo emocijas ir ugdytis socialinius–emocinius įgūdžius. Šis filmukas rodo kiek ir kokių reikia žingsnių, kurie padės spręsti kylančius tarpusavio konfliktus mokykloje, klasėje ir namuose. Filmukas tinka paaugliams, mokytojams ir tėvams. 

Sveikatos stiprinimo fondo finansuojamas VšĮ „Lions Quest Lietuva“ projektas.  
2022-12-01

„Lions Quest Lietuva“ ir „Tylus kinas“.Veiksmingo klausymosi menas



VšĮ „Lions Quest Lietuva“ ir „Tylus kinas“ išleido animacinių filmukų seriją, kuri padės mokytojams ir tėvams padėti pradinukams ir paaugliams geriau suprasti savo emocijas ir ugdytis socialinius–emocinius įgūdžius. Šis filmukas skirtas pademonstruoti kaip gali jaustis žmogus, kuris yra neišklausomas. Pateikta alternatyva kaip reiktų tinkamai elgtis su žmogumi pokalbio metu. Filmukas tinka paaugliams, mokytojams ir tėvams. 

 Sveikatos stiprinimo fondo finansuojamas VšĮ „Lions Quest Lietuva“ projektas.  2022-12-01

Mokslo sriuba. Kaip gaminamas plastikas?



Nuo 2025-ųjų visoje Europoje pagaminti plastikiniai buteliai savyje turės turėti ketvirtadalį rPET plastiko. Ką tai reiškia? Prie Klaipėdos įsikūrusi PET granules gaminanti įmonė šių metų pradžioje patentavo technologiją, leidžiančią cheminiu būdu apdirbti susmulkintus plastiko „dribsnius“ ir įlieti juos į naujo plastiko gamybą. Kaip tai veikia ir atrodo – aiškinamės reportaže. 

Mokslo sriuba 
2022-11-30

Bernardinai.lt. Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai



Lietuvoje nuo karo pradėta bėgti jau 1914-ųjų rugpjūčio mėnesį. Prasidėjus karo veiksmams Vokietijos ir carinės Rusijos pasienyje, atkreipiamas dėmesys į Lietuvos gyventojams gresiančią naštą. Karas palietė Lietuvos gyventojų ir valstybės kūrimosi istoriją. Pirmieji karo pabėgėliai atsiranda jau 1914 m. vasaros pabaigoje ir rudenį. Jų daugumą sudaro tie gyventojai, kuriuos caro valdžia evakuoja iš pafrontės zonos. 

Tuo metu caro kariuomenėje kyla šnipų manijos banga, vietiniai gyventojai pradedami įtarinėti tariamai padedantys kaizerinei Vokietijai ir jos kariuomenei, todėl pirmaisiais taikiniais tampa Rusijos imperijoje gyvenantys vokiečiai, kurių dalis gyvena ir Lietuvoje. Kita gyventojų grupė, kuri iš karto patiria carines represijas, – žydai, gyvenantys Suvalkų gubernijoje, pasienio zonoje. Jie masiškai iškeliami, stumiami gilyn į Rusijos teritoriją. Beveik pusė milijono gyventojų ketverius metus buvo pasitraukę iš Lietuvos teritorijos. Tų žmonių karo patirtis tęsėsi nuo 1914-ųjų iki 1922-ųjų, kai mūsų valdžia oficialiai nutraukė pabėgėlių grąžinimo procesą. 
Pasitraukę Lietuvos gyventojai ketverius, penkerius, o kartais ir šešerius karo bei pokario metus praleido ne tėvynėje. Jie pasitraukė iš carinės Rusijos imperijos, o sugrįžo į visiškai naują, nepriklausomą Lietuvą, kurioje vyravo jau visai kitokia politinė santvarka. Įdomu, kokios buvo pasitraukusiųjų karo patirtys, ką jie veikė per tuos metus svetur, kaip jų grįžimas prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo, kas nutiko tų žmonių tapatybėms – juk jie turėjo prisitaikyti ir atrasti save kaip naujosios Lietuvos piliečius. 

Istorikas dr. Tomas Balkelis siūlo įdomų naratyvą: Rusijoje Lietuvos gyventojai į naujų pokario valstybių kūrimą įsitraukė daug anksčiau nei tie, kurie pasiliko savo tėvynėje. Čia 1917-ųjų vasarį įvyksta didžiulė politinė pertvarka, žlunga carinė imperija, kare dalyvauja liberalioji laikinosios vyriausybės vadovų Rusija. Save tuo metu vadinę karo tremtiniais, žmonės su masinės politizacijos procesu susidūrė daug anksčiau nei Lietuvos gyventojai, okupuoti vokiečių, nes po 1917 m. revoliucijos Rusijoje buvo galima atvirai diskutuoti apie Lietuvos ir kitų valstybių būsimus likimus. 

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Domantas Kaminskas, Martynas Stankevičius, Ugnė Gavelytė. 

Bernardinai.lt. 
2022-11-30

European School Education Platform. Supporting science education with low-cost digital tools (Gamtamokslinis ugdymas pasitelkiant nebrangias skaitmenines priemones)



Šiame interviu Julienas Bobroffas, fizikas ir Paryžiaus-Saclay universiteto profesorius, demonstruoja, kaip naudoti nebrangius įrankius, pvz., išmaniuosius telefonus, mokant gamtos mokslų patrauklesniais būdais. 

In this interview, Julien Bobroff, physicist and professor at Paris-Saclay University, demonstrates how to use low-cost tools, such as smartphones, to teach science in more engaging ways. 

Europos mokyklų švietimo platforma
European School Education Platform
2022-11-29

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Adomo Mickevičiaus pėdomis. Vaikystė



Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai 1955 metais, minint 100-ąsias romantizmo epochos poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines, suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės, kūrybos ir gyvenimo atminimu, jo įamžinimu ir skleidimu. Pristatome vaizdo įrašų ciklą, skirtą Adomo Mickevičiaus gyvenimui ir kūrybai. Pirmame epizode „Vaikystė“ bibliotekoje dirbantys istorikai, bibliotekininkai Linas Janulevičius ir Eduardas Budrys pasakoja apie poeto giminės ištakas, vaikystę, formavusią jo pasaulėžiūrą. A. Mickevičiaus viešoji biblioteka 2022-11-29

Žinių radijas. „Tėvystė praktiškai“. Ar sunku vaikus mokyti pavyzdžiu?



Žinių radijo laidoje „Tėvystė praktiškai“ diskutuoja Renata Cikanaitė ir verslininkas, keturių vaikų tėtis Liudvikas Andriulis.

Žinių radijas. 
2022-11-29

Kūrybingumo mokykla. Kas gali kurti kalbą?



Šiuolaikinio meno kūrėjos Agnės Jokšės videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Greičiausiai anksčiau ar vėliau nebe vienetai žmonių, bet nemažas būrys mieliau rinksis, kad elementariuose sakiniuose jų lytis liktų neįvardinta. Bet ar įmanoma transformuoti, pakeisti mums gerai pažįstamą kalbą? Į šį klausimą bando atsakyti Agnė Jokšė. 

Kūrybingumo mokykla.
2022-11-29

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Mediacija mokykloje



Jaroslavas Kozlovskis pristato mokyklinę mediaciją. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 
2022-11-29

Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos



Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VIII (II dalis). Nacionalinė švietimo agentūra 2022-11-28

Nacionalinė švietimo agentūra. Esminiai pokyčiai atnaujintose Bendrosiose programose



Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotoja Saulė Vingelienė pristato esminius pokyčius atnaujintose Bandrosiose programose. Atnaujintose bendrosiose programose laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties. Tai reiškia, jog mokinio tikslas bus ne tik įgyti žinių, tačiau ir mokėti jas pritaikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Siekiama ugdyti pažinimo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinę, kultūrinę ir komunikavimo kompetencijas. 

Mokymosi turinys atnaujinamose programose pateikiamas išskiriant privalomą dalyko turinį (apie 70 procentų) ir pasirenkamą turinį (apie 30 procentų), kurį pasirenka mokytojas atsižvelgdamas į mokinių galimybes ir derindamas su kitais mokytojais. Šios proporcijos dydis gali skirtis priklausomai nuo ugdymo pakopos, dalyko logikos, tikslų, mokymo tradicijos. Atnaujintos patvirtintos programos paskelbtos Teisės aktų registre (TAR). 

Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-11-25

Nacionalinė švietimo agentūra. Bendrojo ugdymo sistemos kaita ir ryšys su tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais



Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto (kodas 09.4.1-ESFA-V-713-02-0001) „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą informacinių sistemų ir registrų plėtra“ metu atliktos antrinės analizės „Bendrojo ugdymo sistemos kaita ir ryšys su tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais“ pristatymas. Analizę atliko prof. Gedimino Merkio vadovaujama įmonės „Factus dominus“ tyrėjų grupė. Pristatymą moderuoja Evaldas Bakonis, NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas. 

Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-11-25

Nacionalinė švietimo agentūra. #VadovAUK #2. Konkursas į mokyklos vadovo vietą



Epizodas skiriamas esminiam tapimo ugdymo įstaigos vadovu procesui – KONKURSUI. 
Studijoje paslapties šydą apie konkursą, jo eigą, savivaldybių poreikius bei pačių direktorių įspūdžius bandys nuimti: 
 📌Linas Janulionis, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius. 
📌Kęstutis Rimkus, Panevėžio raj. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas. 
📌Tinklalaidės vedėjas – Lukas Bagdonavičius. 

 APIE TINKLALAIDĘ: #VadovAUK – tai pokalbiai tarp mokyklų direktorių, mentorių bei įvairių švietimo ekspertų apie tapimą ugdymo įstaigos vadovu. Mokyklų vadovų stygius šalyje – nemenka problema, dažniausiai iškylanti dėl įvairių šią profesiją supančių stereotipų. Tačiau tinklaidės pokalbių metu pašnekovai apžvelgs kiekvieną tapimu direktoriumi etapą, įrodys, jog tai nėra neįmanoma ir pakvies patiems apsvarstyti galimybę tapti vadovu.

Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-11-25

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė Kalba kalba #25. Skaitytojas – režisierius!



2022 m. lapkričio 24–25 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Šiuolaikinė dramaturgija: slinktys, iššūkiai ir temos“. Renginio metu iš literatūrologinių pozicijų bus reflektuojamos šiuolaikinės dramaturgijos problemos ir jų procesai. Į naujausią laidą pasikvietėme dvi šios konferencijos organizatores ir dramaturgijos tyrėjas: LLTI direktorę, LMTA profesorę Aušrą Martišiūtę-Linartienę ir Vilniaus universiteto alumnę, LLTI darbuotoją Kristiną Janulytę. Kartu su pašnekovėmis svarstėme apie šiuolaikinius draminius tekstus: kas apibrėžia jų šiuolaikiškumą ir kodėl juos galime vadinti „eksperimentų lauku“? Kaip dramaturgija artėja prie literatūros lauko ir kaip tai veikia jos interpretavimą? Kalbina Eleonora Terleckienė. 

„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė Kalba kalba. 
2022-11-25

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Savanorystė – dar viena galimybė paaugliui atrasti save



Vaizdo įraše pristatoma, kaip savanoriška veikla gali padėti paaugliams atrasti save, įgyti patirties skirtingose veiklose. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 
2022-11-25

Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai. Vertėjas ir cenzūra sovietmečiu



Portugalų rašytojas Nobelio premijos laureatas José Saramago yra pasakęs: „Rašytojai kuria nacionalinę literatūrą, o pasaulio literatūrą kuria vertėjai!“ 

Visi žinome, kad Sovietų Sąjungoje buvo ribojama kūrybos, idėjų ir informacijos sklaidos laisvė, tačiau kaip sovietinė cenzūra paveikė vertimą? Nuo verstinų autorių ir kūrinių atrankos, grubaus tekstų kupiūravimo ar subtilesnių keitimų iki anksčiau išleistų kūrinių tvarkymo: kokią pasaulio literatūrą pažinome sovietmečio Lietuvoje? 

Vilniaus universitetas. 
2022-11-23

Nacionalinė švietimo agentūra. Duomenys ir rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos plėtros mokyklose



Viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos plėtros mokyklose“. Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos plėtros mokyklose“. Ši viešoji konsultacija yra skirta supažindinti su 2021 m. Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Dirbtinis intelektas mokyklose: mokymosi analitikos plėtojimo scenarijai modernizuojant bendrąjį ugdymą Lietuvoje“ rezultatais. Renginio metu kalbama apie dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos integravimą į skaitmenines mokymo(si) priemones; skaitmenines platformas, pagrįstas dirbtiniu intelektu ir integruojančias mokymosi analitiką, – „LearnLab“ ir „Eduten Playground“ pedagogų skaitmeninės kompetencijos ugdymą. Nacionalinė švietimo agentūra. 2022-11-23

Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos



Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VIII dalis. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-11-23

European School Education Platform. Education Talks: Artificial intelligence in education (Švietimo pokalbiai: dirbtinis intelektas ugdyme)



Kaip dirbtinis intelektas (AI) veikia švietimą? Pristato mokytojas ir konsultantas Marc Neves. How is artificial intelligence (AI) impacting education and what are the key considerations for educators? Listen to the interview with Marco Neves, teacher and consultant. 

Europos mokyklų švietimo platforma 
European School Education Platform 
2022-11-22

Vrublevskių biblioteka. Mažosios Lietuvos raštijos paveldas



Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama paroda Išsaugotas Rytprūsių ir Klaipėdos krašto lituanistinis paveldas – mokslui ir visuomenei, skirta istoriko, teisininko, akademiko Povilo Pakarklio 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Vrublevskių biblioteka saugo išskirtinį skaičių lituanistinių vertybių, parvežtų P. Pakarklio surengtų ekspedicijų į Karaliaučiaus bei Klaipėdos kraštus metu. Išsaugotos lituanistinės kolekcijos vertė neišmatuojama, ji sulaukia kryptingo mokslininkų dėmesio. Archyvinių dokumentų pagrindu parengta faksimilių, mokslinių studijų, kurios eksponuojamos kartu su originalais. Šioje parodoje eksponuojamas žodynas Lexicon Lithuanicum in usum eorum conscriptum (1718), kurio pagrindu kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas (1929-2015) parengė faksimilinį leidinį Lexicon Lithuanicum: rankraštinis XVII a. vokiečių–lietuvių kalbų žodynas (1987) ir Frydricho Pretorijaus rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas Clavis Germanico–Lithvana 2 t., baigtas rašyti apie 1675, 1995–1997 išleistas V. Drotvino parengtas faksimilinis žodyno leidimas.2015 metais prof. V. Drotvinui už mokslo darbą „Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai“ skirta Lietuvos mokslo premija. Interviu, kuriame kalbama apie leidinio svarbą ir mokslinius atradimus, su prof. V. Drotvinu buvo parengtas 2015 m. 

Vrublevskių biblioteka 
2022-11-22

VU Filosofijos fakultetas. Prof. Sauliaus Geniušo paskaita: „Muzikos filosofija“



Paskaita supažindins jus su muzikos filosofija analizuojant konkrečią problemą: ar muzikos kūriniai yra realūs ar idealūs objektai? Šį klausimą galima užduoti ir kitaip: kaip gali vienas ir tas pats muzikos kūrinys būti išgirstas gausybę kartų skirtingu metu, tačiau nepaisant nutikimų daugybės, kaskart būti atpažintas kaip tas pats? Paskaitos tikslas – pergalvoti šią problemą iš fenomenologinės perspektyvos. Bus atsižvelgiama į klasikines Edmundo Husserlio ir Romano Ingardeno pozicijas šiuo klausimu ir į šių pozicijų tolesnę plėtotę šiuolaikinėje hermeneutinėje filosofijoje. Paskaita skaityta 2022 m. spalio 13 d. VU Filosofijos faluktete. 

VU Filosofijos fakultetas 
2022-11-21

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Pabėgėliai ir kalba



Su Milda Matulaityte-Feldhausen, autore, publiciste, radijo laidų vedėja, kalbamės, kad kalba, kaip ir viskas pasaulyje, prasidėjus globalizacijai, tapo taki (vieno žymiausių globalizacijos tyrinėtojų filosofo Zygmunto Baumano sukurtos sąvokos prasme). Globalizacija kalbas veikia ne tik per anglų kalbą, bet ir per tai, kad žmogus tapo šiuolaikiniu nomadu. Anksčiau stabilios, geografiškai apibrėžtos kalbinės bendruomenės tapo takios – žmonės išvyksta ir atvyksta, ieško geresnio gyvenimo, dirba daugiakalbėse kompanijose ir t. t. Į tai pernelyg nekreipėme dėmesio – ne itin gausius migrantus Lietuvoje kol kas sunkiai įsivaizdavome kaip integralią mūsų ateities visuomenės dalį. Bet pasaulį ištiko tragedija – Ukraina buvo užpulta, prasidėjo karas ir Lietuvą užplūdo karo pabėgėliai. 

Kaip reaguoti į pakitusią kalbinę situaciją? Kas turėtų atlikti šio reiškinio monitoringą, analizę ir vertinimą? Milda ilgai gyvenusi Šveicarijoje, todėl buvo paprašyta pasidalinti patirtimi, kaip kalbų klausimai sprendžiami šalyje, vadinamoje daugiakalbystės rojumi. Neatsitiktinai Milda save vadina kasdienybės tyrinėtoja – ji pasidalino ir savo lietuviška patirtimi, ši, jos manymu, turėtų priversti mus suklusti. Mildos įžvalgos griežtos ir nepopuliarios. Tačiau verčia susimąstyti. Jos tikrai nenukreiptos prieš karo pabėgėlius – Mildos nerimas susijęs su kitkuo: ji mano, kad kalbų atžvilgiu Lietuvoje susiklosčiusi situacija rodo, jog mūsų mąstyme dar daug sovietinio užkrato. „Kalbos klubo“ autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-11-21

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Dokumentinio filmo „Ateities istorija. Lietuva“ anonsas



Dokumentiniame filme  „Ateities istorija. Lietuva“ pristatomi valstybiniai Lietuvos universitetai ir 16 mokslinių išradimų. Net 6 iš jų pasaulinio lygio: tai ir Vilniaus universiteto prof. Virginijaus Šikšnio ir Gyvybės mokslų centro mokslininkų sukurtos garsiosios „genų žirklės“, kurios gali „iškarpyti“ paveldimas ligas, ir Kauno technologijos universiteto prof. Vytauto Getaučio ir mokslininkų grupės pasiektas saulės elementų efektyvumo pasaulio rekordas bei Mykolo Romerio universiteto genetiko prof. Danieliaus Serapino išrastas „gyvybės eliksyras“. Lietuva didžiuojasi kol kas pirmąja pasaulyje mobiliąja balso skenavimo programėle, kurią sukūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Virgilijus Ulozas. O Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkai drauge su Lietuvos kariuomene bei kitais partneriais kuria analogų pasaulyje neturintį lietuvišką įrankį NAAS, skirtą informacinių grėsmių prevencijai. Lietuvos sporto universiteto mokslininkai ne tik įrengė vienintelę Baltijos šalyse inovatyvią mobiliąją sporto mokslo laboratoriją, bet ir pirmieji pasaulyje sugebėjo pritaikyti ir paaiškinti didelio sportinio krūvio įtaką ištvermei ugdyti. Ir tai tik nedidelė dalis Lietuvos universitetų mokslininkų išradimų, su kuriais kviečiame susipažinti filme „Ateities istorija. Lietuva“. 

Filmą kūrė „Kūrybinis avangardas“ (prodiuseris Arnas Vosylius, režisierė Giedrė Genevičiūtė ir kt.), bendradarbiaudami su Lietuvos universitetais ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija. Tai filmas, užbaigiantis Lietuvos universitetų metų renginius. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 
2022-11-21

VU mokslas be pamokslų. Keiksmažodžiai – kalbos šiukšlės ar jausmų išraiška?



MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. 

Lietuviški keiksmažodžiai, pavyzdžiui, „rupūžė“, „velnias“, „kad tave šimtas“, visai nėra jokie keiksmai, mano garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona. O keiksmažodžių vartojimas kasdieninėje kalboje yra suprantamas dalykas, nes žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas. 

Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkas A. Smetona pasakoja, kas yra grynasis keiksmas, kokią funkciją kalboje atlieka keiksmažodžiai ir kodėl lietuviai dažniausiai keikiasi slaviškai. 

Vilniaus universitetas. 
2022-11-18

Nacionalinė švietimo agentūra. Pedagogų profesinis tobulėjimas ir augimas: kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos aspektai



Viešoji nuotolinė konsultacija „Pedagogų profesinis tobulėjimas ir augimas: veiksmingi kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos aspektai“. Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuota viešoji nuotolinė konsultacija „Pedagogų profesinis tobulėjimas ir augimas: veiksmingi kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos aspektai“. Konsultacijos tikslas – skatinti mokytojų profesinį tobulėjimą bendradarbiaujant. 

Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-11-18

Nacionalinė švietimo agentūra. Konferencija | Kaip 2️⃣x2️⃣? Matematikos rezultatų ir inovacijų ryšys



Matematikos ugdymo rezultatų gerinimas – viena iš aktualiausių švietimo temų. Šalies mokyklos, savivaldybės, Lietuvos bei užsienio ekspertai siūlo savo gerąsias praktikas, įvarius inovatyvius, skaitmeninius sprendimus, kuriuos pristatys konferencijoje „Kaip 2x2? Matematikos rezultatų ir inovacijų ryšys“! Renginį organizuoja NŠA #EdTechCentro bei programos „Tūkstantmečio mokykla” komandos. 

Konferencija ir projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-11-17

Paramos vaikams centras. Ar tikrai su paaugliu neįmanoma susikalbėti?



Paramos vaikams centras 
2022-11-16

Mokslo sriuba. Kaip „Gaia“ teleskopas mato visatos praeitį ir ateitį?



Panaudota medžiaga: Gaia Sky, ESA, European Space Agency, HubbleWebbESA, Jesse Gallagher, Asher Fulero. Komanda:Kotryna Reimerytė, Ignas Kančys. 

Mokslo sriuba 
2022-11-16

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kodėl paaugliams ir vaikams rūpi išbandyti svaigalus?



Aura Svetikienė pristato, kodėl paaugliams ir vaikams rūpi išbandyti svaigalus. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 
2022-11-16

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė Kalba kalba #24 . Apie daugiakalbę Vilniaus literatūrą



Naujausiame epizode apie Vilniaus daugiakultūriškumą ir šio miesto tapatybę kuriančią literatūrą diskutavome su dviem poetais, vertėjais bei kritikais – VU Lietuvių literatūros katedros profesoriumi Mindaugu Kvietkausku bei Vertimo studijų katedros asistentu Rimu Edvard Užgiriu. Kas darė įtaką XIX–XX a. pradžios Vilniaus kultūrai bei kuo ji išsiskiria kitų miestų kontekste? Kodėl Vilniaus daugiakalbės literatūros reiškinys įvardijamas kaip fenomenas? Ar jis vis dar atpažįstamas ir įdomus šiandieniniam skaitytojui? Kalbina Eleonora Terleckienė. 

„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. 
2022-11-11

Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Švietimo konferencija „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui“



Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su Vilniaus universitetu rengia švietimo konferenciją „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui“. Pandemija, ekonominė krizė ir karas ištiko mus tuo metu, kai atrodė, kad visuomenė žengė į pilnatvės, tobulumo ir saugumo amžių.

Tarpdisciplininiai tyrimai rodo, kad ribotumas, neišbaigtumas, stoka – įvairiais savo pavidalais – yra neatsiejami nuo žmogaus gyvenimo ir būties. Stoka yra augimo, tobulėjimo ir kūrybiškumo sandas, tačiau yra ir kitos stokos, atsirandančios dėl neetiškų žmogaus veiksmų, ribotumo, klaidų. Kodėl suprasti šią takoskyrą yra taip svarbu? Kaip stoka prakalbina mūsų laikmetį, balansuojantį tarp realybės ir tobulo pasaulio alkio? Konferencijoje pranešimus skaito Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva; Vilniaus universiteto profesorius prof. dr. Naglis Kardelis bei antropologas, verslininkas dr. Saulius Matulevičius. Po diskusijos buvo rodomas dokumentinis filmas „Tobulas alkis“. 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas. 
2022-11-11

Mokslo sriuba. Fizika prie kavos. Kaip slaptai bendrauti visiems matant ir girdint?



Žmonėms be galo patinka paslaptys, bet ar įmanoma slaptai bendrauti visiems matant? Kokia mintis šauna į galvą, išgirdus žodžių junginį „asimetrinė kriptografija“? Kriptografija yra mokslas apie įvairių pranešimų kodavimą, kad be leidimo niekas jų negalėtų perskaityti, ir – kas ne mažiau svarbu – dekodavimą, kad adresatui siunčiama informacija būtų naudinga. 

Mokslo sriuba 
2022-11-09

New EdTech Classroom. Are You a 21st Century Teacher? (Ar esate XXI amžiaus mokytojas?)



Sužinokite apie 7 pagrindines 21-ojo amžiaus mokytojų kompetencijas, patyriknėkite, kaip auga jūsų mokymo įgūdžiai! 

Learn about the 7 Core 21st Century Teacher Competencies and find out how your teaching skills stack up!

New EdTech Classroom 
2022-11-09

Paramos vaikams centras. Saugus laikas prie ekranų: kas padeda susiformuoti tinkamiems įpročiams



Vaizdo įraše aptariama, kas padeda susifotmuoti tinkamiems įpročiams, kaip išvengti pavojingų situacijų. 
Paramos vaikams centras. 
2022-11-08

Nacionalinė švietimo agentūra. Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos



Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VII (VI dalis).

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-11-08

Paramos vaikams centras. Vaikų ir paauglių emocinės sveikatos stiprinimas



Vaizdo įraše aptariama, kaip kurti ryšį ir stiprinti bendrumo jausmą su vaikais ir paaugliais, kokie ženklai turėtų kelianti nerimą ir kaip į juos reaguoti. 
Paramos vaikams centras. 
2022-11-08

Bernardinai.lt. Gimę Pirmojoje Respublikoje. Geologas Vytautas Narbutas



„Net ir dabar, kai užsimerkiu, akyse vis dar matau Aušros Vartų gatvelę ir tas beržo šakas, nusvirusias per vienuolyno sieną. Ir girdžiu giedamos litanijos nuostabią melodiją. Tiesiog galima būtų ir neatsimerkti...“ – nostalgiškais jaunų dienų Vilniuje prisiminimais dalijasi geologas, rašytojas Vytautas Narbutas (g. 1930 m.). 

V. Narbuto mokslinė veikla susijusi su Lietuvos ir viso Baltijos regiono devono sistemos uolienų, Šiaurės Lietuvos karstinio regiono tyrimais. Už darbų ciklą „Lietuvos devono ir karbono geologijos tyrimai“ 2011 m. geologui skirta Juozo Dalinkevičiaus premija. 

Taip pat V. Narbutas yra prozininkas. Kultūrinėje spaudoje yra paskelbęs apsakymų, eseistikos, straipsnių kultūros paveldo, gamtosaugos, visuomeninio gyvenimo klausimais. Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys (1990–1993 m.), ekologinio ūkininkavimo „Tatulos“ programos vienas iniciatorių ir steigėjų, Lietuvos geologų sąjungos garbės narys. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m. 

V. Narbutas savo vaikystę vadina gražiausiais metais: prisimena jautrią, orią mamą, su kuria galėdavo pasidalinti visais rūpesčiais, ir geraširdį meniškos prigimties tėvą. Kai sulaukęs devynerių iš Ukmergės persikraustė į Vilnių, čia su šeima apsigyveno viename Mortos Mindaugienės gatvės, dabartinės Taraso Ševčenkos, name. Šiuo metu jo jau nebelikę. 

„Kai išėjome pirmą kartą į Vivulskio gatvę, tai tas Vivulskio Jėzaus Širdies bažnyčios vaizdas buvo toks pribloškiantis. Ji buvo labai impozantiška. Nors ne visai užbaigta – ant stogo buvo matyti grebėstai, bet pamaldos bažnyčioje jau vykdavo. Nepaprastai paveikė ir Aušros vartai, Didžioji gatvė. Užtai dabar aš ir sakau, kodėl likau XX amžiaus žmogumi – kadangi man nepaprastai gaila to, kas dingo iš Vilniaus, kas buvo tada“, – prisipažįsta V. Narbutas. 

Kūrybinė komanda: Vytautas Oškinis, Haroldas Klevinskas. 

Bernardinai.lt. 
2022-11-07

Nacionalinė švietimo agentūra. Seminaras matematikos vadovėlių ir kitų mokymosi priemonių autoriams



Seminaro tikslas – aptarti matematikos vadovėlių svarbą matematiniam mąstymui ugdyti ir pasiekimų lygius iliustruojančias užduotis ir mokinių darbus. Lektorius prof. hab. dr. Rimas Norvaiša (Vilniaus universitetas) kalbėjo apie matematikos vadovėlių vaidmenį lavinant matematinį mąstymą. Dr. Audronė Rimkevičienė (Nacionalinė švietimo agentūra) pateikė užduočių ar mokinių darbų, iliustruojančių pasiekimų lygius, pavyzdžių. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-11-07

Nacionalinė švietimo agentūra. Žaislai žaisliukai. Garsų š–ž tarimo diferencijavimas



Jonavos Justino Vareikio progimnazijos logopedė Edita Ruckienė pristato programų rinkinį „Edusensus“. 

Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-11-07

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Konsultacija „Atnaujintas programos turinys kaip geresnio matematikos mokymo ir mokymosi prielaida“



Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vyko viešoji konsultacija „Atnaujintas programos turinys kaip geresnio matematikos mokymo ir mokymosi prielaida“.Viešosios konsultacijos tikslas – aptarti, kaip nauja matematikos bendroji programa prisideda prie geresnio mokymo ir mokymosi. Programos sudarytojai siekia kiekvienam mokiniui suteikti galimybę ugdytis matematinį ir statistinį raštingumą, kuris programoje suprantamas kaip įgytas gebėjimas matematiškai samprotauti, mąstyti ir taikyti įgytas kompetencijas sprendžiant įvairias realias, aktualias ir mokiniams suprantamas problemas. Dalyviai: mokslininkai, matematikos mokytojai, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai, tėvai, aktyvūs piliečiai. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
Nacionalinė švietimo agentūra. 
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-11-04

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Tarptautinei romų kalbos dienai



Lapkričio 5-ąją švenčiame tarptautinę romų kalbos dieną. Su antropologėmis Vilniaus kolegijos lektore Aušra Simoniukštyte ir Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorante Agnieška Avin kalbėjomės apie tai, kokius naratyvus apie mūsų kaimynų romų kalbą ir kultūrą reikėtų pirmiausia išskirti. Agnieška teigia, kad net ir naratyvas, jog romai yra mūsų kaimynai jau penkis šimtus metų, kurie yra išsaugoję savo unikalią kalbą, ne visada pasiekia mūsų socialinę ir valstybinę sąmonę. Pokalbio metu išryškėjo, kad švietimo sistemai būtinos specialios priemonės integruoti romų vaikus į Lietuvos mokyklas. Jie mokytis ateina iš romų kalbos aplinkos, nemokėdami kitų kalbų, neretai iš atskirtį patiriančių šeimų, todėl jiems reikia ypatingo dėmesio, kad saugiai ir noriai įsitrauktų į švietimo procesus. Kalbame apie karo pabėgėliams, migrantams, iš užsienio grįžusiems vaikams būtiną pagalbą įsijungiant į Lietuvos mokyklų bendruomenes, bet apie romų vaikams numatomas tikslines priemones ir įrankius neteko girdėti. Bet yra ir gerų žinių: pernai Romų visuomenės centro ir VšĮ „Padėk pritapti“ kartu su Nacionaline biblioteka sukurtas Lietuvos romų sakytinės kalbos archyvas sukėlė didelį tyrėjų ir studentų susidomėjimą. Susidomėjimo geografija pasiekė net JAV. Primename, kad archyvo idėja gimė Kalbos klube plius. Kalbos klubo plius autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-11-04

Mokslo sriuba. Fizika prie kavos. Interviu su fiziku prof. Michio Kaku



„Mokslo sriuba“ pristato išskirtinį interviu su šiuolaikinės fizikos pasaulio ikona, futuristu ir mokslo populiarintoju, bestselerių autoriumi, stygų teorijos bendrakūrėju ir visko teorijos tyrinėtoju, Niujorko universiteto profesoriumi Michio Kaku. Pasak profesoriaus Michio Kaku, dabar žinomus visatos dėsnius – beveik visko teoriją – galima užrašyti ant vieno popieriaus lapo. Vienoje eilutėje yra Einšteino bendrasis reliatyvumo principas, o po to dar kelios eilutės, skirtos standartiniam modeliui. Problema, kad šios dvi teorijos nepalaiko viena kitos bei yra grindžiamos skirtingais principais ir matematika.Todėl jam ir rūpi rasti metaforinę bambagyslę tarp mūsų kūdikiškos visatos, kai ji gimė iš galimai daugialypės visatos, bei parašyti subalansuotą pasakojimą apie fizikų bendruomenės siekį įrodyti Stygų teoriją. Ir taip išspręsti problemą: netvarkingą reliatyvumo teoriją susieti su netobulu subatominių dalelių standartiniu modeliu į vieną elegantišką Visko teoriją. 

Interviu paėmė vedėja, fizikė teoretikė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. 

Mokslo sriuba. 
2022-11-03

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m vizijos, realijos, atmintys“



Nacionalinėje bibliotekoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Renginyje bus apmąstomas Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpis (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmuo jame. Konferencijoje dalyvauja įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio (JAV, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos) atminties, mokslo ir studijų institucijų. Konferencijos garbės svečias – Islandijos politikas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hannibalssonas. Jam einant Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, jo šalis pirmoji 1991 m. pripažino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valstybingumą. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-11-03

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija. Tvenkinio vandens savybių nustatymas



8-9 klasėms skirtoje pamokoje „Tvenkinio vandens savybių nustatymas“ tiriamas vandens užterštumas, naudojantis bioindikatoriais ir vertinant vandens savybes: spalvą, pH ir nitratų kiekį. Šią vaizdo pamoką galima naudoti ir chemijos pamokose. 

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija 
2022-11-03

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija. Žmogaus poveikis gamtai



8 klasei skirtoje pamokoje „Žmogaus poveikis gamtai“ kalbama apie anglies dioksidą aplinkoje, šiltnamio reiškinį, globalinį atšilimą ir rūgščius lietus. Šią vaizdo pamoką galima naudoti ir 5-8 klasių geografijos, chemijos, gamtos ir žmogaus pamokose. 

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija 
2022-11-03

Žinių radijas. „Tėvystė praktiškai“. Kaip bendrauti su paaugliais?



Žinių radijo laidoje „Tėvystė praktiškai“ diskutuoja Renata Cikanaitė ir psichoterapeutė, dviejų paauglių mama Aurelija Mulier.

Žinių radijas. 
2022-10-31