Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ką svarbu žinoti dešimtokams apie brandos egzamino pokyčius?
Tiesioginė konsultacija dešimtokams, kurioje pristatyta svarbiausia informacija, padėsianti mokiniams lengviau apsispręsti dėl pasirinkimų, numatomi pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų pakeitimai, atsakyta į mokinių ir mokytojų klausimus.
Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/ka-tures-pasirinkti-desimtokai-ir-kokia-itaka-pasirinkimai-tures-busimiems-brandos-egzaminams/
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2023-02-28
Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos
Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, XI (XI) dalis. Nacionalinė švietimo agentūra 2023-02-24
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Lietuvių ir anglų kalbų santykiai visuomenėje
„Kalbos klube“ tai antras pokalbis su Milda Matulaityte-Feldhausen, komunikacijos specialiste, autore, publiciste, „Žinių radijo“ laidų kūrėja, jautriai ir giliai tyrinėjančia mūsų kasdienybę. Ankstesniame pokalbyje, skirtame karui ir kalbai, aptarėme, kad tebeturime dar daug sovietinio palikimo – mums visiškai nerėžia ausies rusų kalba, kuria komunikuoja karo pabėgėliai. Kasdienėse situacijose nejaučiame poreikio pagarbiai, bet tvirtai parodyti, kad ilgesniam laikui čia apsistoję ukrainiečiai turėtų išmokti bent šnekamąja kalba bendrauti lietuviškai. Mes nesusimąstydami pereiname į rusų kalbą šnekėdami su jais ir ekonominiais emigrantais iš Rytų. O kaip kasdienybėje vertiname anglų kalbą?
„Lietuvių kalbos dienų“ proga norėjosi atsitraukti nuo karo išprovokuoto klausimo, kokia rusų kalbos vieta mūsų socialinėje sąmonėje, ir grįžti prie klausimo, ne vienus metus keliančio aistras: kokia yra ir kokia turėtų būti anglų kalbos vieta mūsų gyvenimuose. Viešojoje erdvėje aktyviai veikia du naratyvai: anglų kalba kenkia lietuvių kalbai ir anglų kalba „išgelbės“ Lietuvos vakarietiškumą. Kokios Mildos Matulaitytės-Feldhausen įžvalgos?
Kalbame apie keltiną lietuvių „kalbos prestižą“. Bet juk tai įmanoma tik kalbą lyginant su kuo nors (kalba, tarme), kas neturi arba yra aukštesnio prestižo. Gal pasąmonėje lyginame lietuvių ir anglų kalbą?
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
2023-02-28
Kūrybingumo mokykla. Ar bus ateityje vietos ir mums?
Dar nuo pradinuko suolo mūsų klausinėja – kaip atrodys ateitis. Kasdien mėginame nuspėti, koks bus oras ar draugų reakcija nusikirpus plaukus. Žinios mirga ekonominio augimo ar elektros kainų prognozėmis. Kiek rečiau susimąstome – kokį priverstinį pokytį išgyvens Kinijos gyventojai prasidėjus Amazonės miškų dykumėjimo procesui. Arba – kaip ateityje keisis mokyklos samprata bei funkcija. Daugeliu atveju atsakymų nesuteiks net ilgamečiai ir jautrūs apmąstymai. Tad, jeigu ateitį valdo neapibrėžtumas, gal ją gali paaiškinti atsitiktinumų teorija?
Laidos aiškiaregiai: menininkas Robertas Narkus; Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas Andrej Spiridonov;
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkė Lilija Duoblienė.
Kūrybingumo mokykla
2023-02-27
Tinklalaidė „Prie kavos po pamokos“. Pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ramūnu Skaudžiumi
Šios dienos pašnekovas prie kavos po pamokos su Jurgita Jaruševičiene – švietimo, mokslo ir sporto viceministras ir naujienų portalo lrytas.lt rengiamo projekto „Lietuvos mokytojas 2023“ vertinimo komisijos narys Ramūnas Skaudžius. Pokalbio metu su R. Skaudžiumi diskutuota apie numatomus pakeitimus mokykloje, švietimo sistemos tobulinimą, matematinių žinių stiprinimą, jų svarbą tolimesnei mokinio ateičiai bei bendrą visuomenės požiūrį į mokinių vertinimus.
Tinklalaidė „Prie kavos po pamokos“
2023-02-27
Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos
Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, XI (X) dalis.
Nacionalinė švietimo agentūra
2023-02-27
European School Education Platform. Education Talks: Empowering education through cooperation with local comunities (Švietimo pokalbiai: Švietimo įgalinimas bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis)
Xavier Prats Monné, specialusis „Teach For All“ patarėjas, dalijasi savo įžvalgomis apie mokyklos ir bendruomenės partnerystę, įskaitant iššūkius, su kuriais mokykla gali susidurti šiame kontekste, ir kolektyvinės lyderystės ugdymą.
Xavier Prats Monné, special adviser at ‘Teach For All’, shares his views on school-community partnerships, including challenges school can face in this context and developing collective leadership.
Europos mokyklų švietimo platforma
European School Education Platform
2023-02-24
Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai. Kanados lietuvių pasirinkimas: lietuvių kalba – noro ir pareigos kalba
Ar mūsų tapatybė yra pastovi? Atsakymas – nebūtinai, ji gali ir kisti. Kalba gali būti vienas iš tapatybės ženklų, bet per žmogaus gyvenimą ir santykis su kalba, net jei ji yra gimtoji, taip pat gali kisti. Pavyzdžiui, kai žmogus dėl kokių nors priežasčių išvyksta gyventi į kitą šalį, jo gimtoji kalba susiduria su tos valstybės kalba. Abi šios kalbos to žmogaus kasdienybėje pradeda savotiškai konkuruoti. Be to, gali kilti ir klausimas, kas aš noriu būti? Naujos valstybės gyventojas ar savo šaknų šalies žmogus? Plačiau ir kalbame apie tai, kokius sprendimus, susijusius su lietuvių kalba ir lietuvio tapatybe, priėmė po Antrojo pasaulinio karo į Kanadą išvykę gyventi lietuviai. Kas jiems buvo ir liko svarbu.
Vilniaus universitetas
2023-02-23
Nacionalinė švietimo agentūra. Humanistinės vertybės švietime
Vienas iš šiuolaikinio švietimo tikslų yra asmens ugdymas. Dvasinis ir moralinis ugdymas yra organizuotas, tikslingas procesas. Humanistinės vertybės yra neatsiejama švietimo turinio dalis. Vertybės turi būti struktūrizuotos, didaktiškai pertvarkytos, nes mokytojas priima jas kaip asmeninės vertės sistemą, kurią perteikia ugdymo procese.
Diskusijoje dalyvauja:
Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė,
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos, Kazimiero Simonavičiaus universiteto, Socialinių mokslų kolegijos lektorius Mantautas Ruzas,
Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktorius Kęstutis Subačius.
Moderuoja Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė Asta Turskienė.
Nacionalinė švietimo agentūra
2023-02-23
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Vaiko nepriežiūra – viena iš smurto formų
Agnė Marčiukaitienė pristato vaiko nepriežiūros formas.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
2023-02-22
Kūrybingumo mokykla. Tūkstančiai Gajos vardų
Planeta, kurią vadiname savo namais, šiandien grasina potvyniais, sausromis, išnykimu ir katastrofomis. Ji nepaiso mūsų ateities planų ir neatsižvelgia į žmogiškuosius interesus. Ji elgiasi kaip Gaja – kerštinga Žemės deivė. Tuo pačiu graikų mitologijos vardu įkūnijama ir mokslinė teorija, kurią dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pasiūlė ir ištobulino britų chemikas Jamesas Lovelockas ir amerikiečių mikrobiologė Lynn Margulis. Jie mūsų planetą suvokė kaip savireguliacinę sistemą – tarpusavyje susijusių ryšių tinklą, kurio dėka bendradarbiauja gyvoji ir negyvoji gamta. Taigi, kas šiandien yra Gaja? Pykčio ir atpildo trokštanti galia, ar gyvybės balansą palaikančios planetos vardas?
Laidos svečiai: muzikos kūrėjas, poetas, publicistas Žygimantas Kudirka; Vilniaus universiteto, Geomokslų instituto mokslininkas, geomokslininkas Andrej Spiridonov.
Studijų draugas: Vilniaus universitetas.
Kūrybingumo mokykla
2023-02-22
Bernardinai.lt. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos
Vilniaus 700 metų sukakties proga Ukraina padovanojo parodą, kurioje pristatomi 33 tapybos šedevrai, atkeliavę iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos – dviejų pagrindinių padalinių, įsikūrusių Potockių ir Lozinskio rūmuose.
Šie paveikslai yra kertiniai nuolatinių ekspozicijų eksponatai, europinės dailės šedevrai ir neįtikėtina dovana iš karo siaubiamos šalies.
Tarptautinė paroda, veikianti Valdovų rūmuose, vadinasi „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“.
Ramiais taikos metais, kai kultūros paveldui niekas negresia, tokia kolekcija nebūtų išvežta iš Lvivo, nes muziejų salės liktų pustuštės. Maskolijos agresijos sąlygomis tokios parodos surengimas Lietuvoje yra ir bandymas apsaugoti bendrą europinį paveldą nuo potencialių raketų antpuolių grėsmių, ir išskirtinė Lvivo dovana Vilniui, mininčiam jubiliejų.
Šioje parodoje eksponuojami svarbiausi ir neabejotinai vertingiausi dailės eksponatai net iš 18 padalinių-muziejų turinčios Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos. Tarp 33 pristatomų XV–XX a. dailės darbų bus galima išvysti Sebastiano Ricci kūrinį „Hagara dykumoje“, Jano Matejko „Dailininko vaikų portretą“, Henryko Siemiradzkio paveikslą „Kristus ir samarietė“, Leonardo da Vinci, Peterio Paulio Rubenso, Jano Brueghelio Vyresniojo dirbtuvių kūrinių.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius.
Bernardinai.lt
2023-02-21
Švietimo mainų paramos fondas. Kuo pasižymi kokybiškas Erasmus+ projektas?
Vaizdo įraše aptariamos kokybiško Erasmus+ projekto charakteristikos.
Švietimo mainų paramos fondas
2023-02-20
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Modernios lietuviškos abėcėlės mįslės
Lietuvos Nepriklausomybės dienos proga „Kalbos klube“ prof. dr. Jolanta Zabarskaitė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. dr. Antanas Smetona aiškinosi, kada nusistovėjo moderni, Lietuvos valstybėje iki šiol vartojama abėcėlė. Jos įtvirtinimu laikomi 1901 metai, kai ji buvo pateikta Petro Kriaušaičio „Lietuviškos kalbos gramatikoje“, tačiau beveik tokią, kokia yra dabar, Vincas Kudirka pateikė dešimtmečiu anksčiau savo „Statrašos ramščiuose“ (1890).
Nuo dabartinio raidyno Kudirkos abėcėlė skyrėsi tik dviem raidėmis: dar nebuvo ū ir jau nebebuvo ł. Tai kas buvo šiuolaikinės abėcėlės autorius? Kudirka? Jablonskis? O gal Kriaušaitis? Kas jis toks? (Žinantieji Lietuvos kultūros istoriją – nesišypsokite, tai provokacija).
Ar lietuviška abėcėlė XX amžiuje buvo pakliuvusi į emocines visuomenės bangas, panašias į tas, kokios buvo kilusios dėl trijų raidžių XXI amžiuje? Juk 1933 metais garbūs kalbininkai planavo panaikinti nosines raides.
„Kalbos klube“ jau kalbėta, kad abėcėlę galima skaityti kaip kultūros ženklus. Iš šio pokalbio aiškėja, kad tai ir labai svarbus politinis įrankis.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2023-02-20
Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos
Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, XI (VII) dalis.
Nacionalinė švietimo agentūra
2023-02-20
Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Socialinio ugdymo programa „Jaunas ir pilietiškas“. Kaip padėti skurstantiems?
Kaip pagelbėti sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusiam draugui: duoti pinigų, paskatinti prašyti pašalpos, o gal duoti galimybę užsidirbti? Tai pirmas integruoto socialinio ugdymo programos „Jaunas ir pilietiškas“ 5–8 kl. moksleiviams filmukas. Programą sudaro 12 pamokų. Kiekvienoje temoje teorinę dalį pristatys trumpi filmukai, kurių herojai padės lengviau suprasti pateiktą informaciją. Tad šį kartą kviečiame pasižiūrėti filmuką iš temos apie skurdą. Interaktyvus vadovėlis „Jaunas ir pilietiškas“ yra nemokamas ir pasiekiamas emapamokos.lt platformoje.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas
2023-02-15
VU mokslas be pamokslų. Neapykanta: kodėl nekenčiame?
MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“.
Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su psichologe dr. Dovile Baryse aptariama neapykantos tema. Kokius jausmus mums kelia pandemija, karas, kodėl nekenčiame, kuo neapykanta skiriasi nuo kitų emocijų, pavyzdžiui, pykčio ar paniekos ir kiek laiko ji trunka.
Vilniaus universitetas
2023-02-15
Tinklalaidė „Prie kavos po pamokos“. Apie Vasario 16-ąją – istorijos mokytojas Pranas Remigijus Jaruševičius
Istorikas ir mokosi.lt istorijos mokytojas Pranas Remigijus Jaruševičius pristato trumpas įžvalgas apie Vasario 16-ąją.
Tinklalaidė „Prie kavos po pamokos“
2023-02-14
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pirmosios meilės iššūkiai paaugliams ir jų tėvams
Gaila Matulytė aptaria pirmosios meilės iššūkius paaugliams ir jų tėvams.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
2023-02-14
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pildyk savo svajones – rinkis iš 150 profesinėse mokyklose siūlomų profesijų!
Žiemos priėmimas į profesinio mokymo įstaigas – vasario 1–12 d. Daugiau informacijos: www.igykprofesija.lt.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2023-02-13
European School Education Platform. Education Talks: Language Diversity in the Classroom (Švietimo pokalbiai: kalbų įvairovė klasėje)
Dr. Jamesas Cumminsas, Toronto universiteto Ontarijo švietimo studijų instituto (OISE) profesorius emeritas, šiame interviu dalijasi savo nuomone apie tapatybės kalbą ir pagalbą negimtakalbiams klasėje. Vaizdo įrašas subtitruotas 29 kalbomis.
Dr. James Cummins, a Professor Emeritus at the Ontario Institute for Studies in Education (OISE) of the University of Toronto, shares in this interview his views on identity language and supporting non-native speakers in the classroom. The video is subtitled in 29 languages.
Europos mokyklų švietimo platforma
European School Education Platform
2023-02-13
Ryšių reguliavimo tarnyba. Saugesnio interneto diena 2023
Vasario 7 dieną jau 20 kartą minima „Saugesnio interneto diena“. Ši diena įvairiais renginiais pažymima visame pasaulyje, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinant saugesnį, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Daugiau informacijos: https://www.draugiskasinternetas.lt/
Renginio organizatorius – Ryšių reguliavimo tarnyba.
Partneriai: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, asociacija „Langas į ateitį“ ir VšĮ „Vaikų linija“.
Ryšių reguliavimo tarnyba
2023-02-09
Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos
Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, XI (VI) dalis.
Nacionalinė švietimo agentūra
2023-02-07
A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Adomo Mickevičiaus pėdomis. Gyvenimas Kaune
Trečiasis vaizdo epizodas pasakoja apie Adomo Mickevičiaus gyvenimą Kaune. 1819 m. baigęs Vilniaus universitetą, poetas paskiriamas mokytojauti į Kauno apskrities mokyklą. Dėstė literatūrą, poetiką, retoriką, gramatiką, senovės ir visuotinę istoriją, moralės mokslą, gamtos ir politinę teisę, buvo mokyklos bibliotekos vedėju. Gyvenimas nedideliame, 4000 gyventojų turinčiame, mieste slėgė, todėl A. Mickevičius stengėsi išlaikyti ryšius su Vilniuje likusiais draugais, susirašinėjo su jais, važinėjo į Filomatų susirinkimus. Būtent šiuo laikotarpiu poetą aplanko ir didžioji viso gyvenimo meilė – jis susipažįsta su Marija Vereščak.
Apie poeto gyvenimą Kaune vaizdo įraše pasakoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojai – istorikas, vyresnysis bibliotekininkas-tyrėjas Eduardas Budrys ir istorikas, vyresnysis bibliografas Linas Janulevičius.
A. Mickevičiaus viešoji biblioteka
2023-02-07
Švietimo mainų paramos fondas. Kokias galimybes suteikia Erasmus+ projektai bendrojo ugdymo srityje?
Vaizdo įraše pristatomos galimybės, kurias suteikia Erasmus+ projektai bendrojo ugdymo srityje.
Švietimo mainų paramos fondas
2023-02-07
Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos
Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, XI (V) dalis.
Nacionalinė švietimo agentūra
2023-02-03
VU mokslas be pamokslų. Mikroplastiko žala: kaip nuo jos apsisaugoti?
MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“.
Naujausiame „Mokslas be pamokslų“ epizode su Gyvybės mokslų centro profesore, biomedicinos srities eksperte Egle Lastauskiene kalbamės apie mikroplastiką, jo daromą žalą ir kaip nuo jos apsisaugoti.
Vilniaus universitetas
2023-02-01
TEDx Talks. Can artificial intelligence be creative? (Ar dirbtinis intelektas gali būti kūrybingas?)
Sparti dirbtinio intelekto pažanga kuria nuostabos ir baimės derinį. Kokios yra dabartinės dirbtinio intelekto galimybės ir ribos?
Tarptautinės Prahos mokyklos 11 klasės mokinys Ahaanas yra kilęs iš Indijos ir laikomas kompiuterių mokslo, matematikos ir gamtos mokslų vunderkindu. Ši kalba buvo pasakyta TEDx renginyje, naudojant TED konferencijos formatą, bet savarankiškai organizuotą vietos bendruomenės.
Rapid advances in AI are inspiring a mix of wonder and fear. What are its current capabilities and limits?
An 11th grade student at the International School of Prague, Ahaan comes from India and is considered a prodigy in computer science, maths and science. This talk was given at a TEDx event using the TED conference format but independently organized by a local communit.
TEDx Talks
2023-02-01
Swedbank Lietuvoje. Vytenio Šimkaus paskaita „Iš kur atsiranda pinigai?“
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus savo paskaitoje aptaria pinigų istoriją, jų tipus, kalba apie tai, kas pinigams suteikia vertę. Ekspertas taip pat papasakoja, kaip valstybė spausdina, o bankai sukuria pinigus bei kas riboja pinigų leidybą.
Swedbank Lietuvoje
2023-02-01
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
0 komentarai (-ų):