Nacionalinė švietimo agentūra. Q&A EGZAMINAI



Gegužės 26 d. vyko tiesioginė klausimų / atsakymų sesija, skirta aptarti artėjančius egzaminus. Jos metu abiturientai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-05-31

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Ugdymo turinio atnaujinimas. Kas vyksta?



Susitikimas „Ugdymo turinio atnaujinimas. Kas vyksta?“ Nacionalinė švietimo agentūra. 2022-05-31

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Viešoji diskusija „Ugdymo turinio atnaujinimas: kaip keičiasi mokinių pasiekimų vertinimas?“



Gegužės 30 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko viešoji konsultacija-diskusija „Ugdymo turinio atnaujinimas: kaip keičiasi mokinių pasiekimų vertinimas?“. Numatoma, mokinių pasiekimai būtų nuosekliai vertinami 4, 8, 10/II gimnazijos klasėse, teikiant mokiniams grįžtamąją informaciją bei reikalingą mokymosi pagalbą. Keistųsi vidurinio ugdymo sąranga, sudarant mokiniams platesnes dalykų pasirinkimo galimybes bei jų gilesnį mokymąsi. III ir IV gimnazijos klasėse siūloma rengti tarpinius mokinių pasiekimų patikrinimus, kurie taptų brandos egzaminų dalimi. Ketinama atsisakyti mokyklinių brandos egzaminų, vertinant visus brandos egzaminus centralizuotai. Keistųsi reikalavimai ir vidurinio išsilavinimo įgijimui. 

Per konsultaciją-diskusiją siūlomus ugdymo turinio ir mokinių pasiekimų vertinimo pokyčius pristatė viceministras Ramūnas Skaudžius ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė, Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorė, Vilniaus Senvagės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, chemijos mokytoja metodininkė Daiva Lebendnikaitė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus, „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja ir programų vadovė Eglė Pranckūnienė. Renginį moderavo Simonas Šabanovas. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija 
2022-05-31

0 komentarai (-ų):

Vytauto Didžiojo universitetas. Ką veikia menotyrininkas? Meno kritikė, tyrėja ir parodų kuratorė Linara Dovydaitytė



Įdomu, ką veikia menotyrininkas? Įvairius menotyrininko profesijos aspektus atskleisti padės žinomi šios srities profesionalai. Pirmoji - menotyrininkė, #VDUMF Menotyros programų absolventė, o šiuo metu Menų fakulteto dėstytoja, meno kritikė, tyrėja ir parodų kuratorė Linara Dovydaityte. 

Vytauto Didžiojo universitetas 
2022-05-23

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. XVI edukologijos forumas „Mokymasis už klasės ribų: ugdymą praturtinančios erdvės – kur slypi sėkmė?“



XVI edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“ tema „Mokymasis už klasės ribų: ugdymą praturtinančios erdvės – kur slypi sėkmė?“ Forumą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) kartu su Vytauto Didžiojo universitetu. Forume taip pat bus pristatomi EDUATOM projekto rezultatai. Kviečiame forume dalyvauti tyrėjus, doktorantus, mokyklų vadovus, mokyklų, taip pat auštųjų mokyklų, neformaliojo švietimo, savivaldybių švietimo padalinių ir regioninių mokytojų švietimo centrų, švietimo profsąjungų, nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs švietimo politikos ir ugdymo pokyčiai, švietimo tyrimų ir švietimo praktikos kokybės klausimai. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija 
2022-05-27

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Bibliotekos transformacijos XXI amžiuje ir kalba



Gegužės mėnesį, kai švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kalbos klubo svečias – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius profesorius Renaldas Gudauskas. Kalbėta apie tai, kokios strateginės transformacijos vyksta šiuolaikinėje bibliotekoje ir kaip jos susijusios su kalbos kontekstais visuomenėje. Bibliotekos savaiminė misija yra būti kalbos namais, nes joje kaupiami ir rašytiniai, ir skaitmeniniai kalbos ištekliai. Biblioteka saugo kalbos paveldą (rankraščius, senąją literatūrą, dokumentus) ir fiksuoja dabartinį kalbos būvį (be knygų, bibliotekoje kaupiami įvairūs skaitmeniniai ištekliai). 

Bet ne tik! Biblioteka saugo atmintį apie istorines kalbos peripetijas, todėl pokalbyje buvo paliesti įvairių laikotarpių cenzūros ir žodžio laisvės klausimai. 

Moderni, visuomenės švietimo, telkimo, edukavimo ir konsolidavimo procesuose dalyvaujanti biblioteka visuomeninę misiją atlieka operatyviai vertindama kalbos vaidmens pokyčius XXI amžiuje, todėl profesionaliai reaguojama į kalbai kaip sociokultūriniam fenomenui priskiriamas problemas: neapykantos raišką, propagandos mechanizmus ir pan. 

Ir dar labai svarbu, kad biblioteka – tai vieta, kur mezgasi tarpkultūrinis ir tapkalbinis dialogas. Aktualizuoti ukrainiečių-lietuvių kalbų santykiai – to puikus įrodymas.

Kalbos klubo autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2022-05-27

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl mokymuisi palankios aplinkos kūrimo. Mokinio galių stiprinimas



Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl mokymuisi palankios aplinkos kūrimo. Mokinio galių stiprinimas“. Tai antroji viešoji konsultacija, skirta supažindinti su 2021 m. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Mokymuisi palankios aplinkos kūrimas: mokyklos bendruomenę įgalinančių veiksnių paieška“ rezultatais, dalytis įžvalgomis, kaip naudoti (taikyti) tyrimo duomenis ir rekomendacijas praktikoje. Renginio metu kalbama apie mokinio galių stiprinimą. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-05-26

0 komentarai (-ų):

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Filmų terapija darbe su vaikais ir paaugliais



Vis daugiau specialistų ieško unikalių darbo su jaunais žmonėmis, turinčiais emocijų, elgesio sunkumų ar tiesiog patiriantiems sudėtingą laikotarpį, būdų. Vienas iš tokių būdų yra filmų terapija, priskiriama prie ekspresyvios terapijos. Filmų terapijos seansus gali rengti psichologai, socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai ir bet kuris iš mūsų, tereikia žinoti vos keletą taisyklių. Ši terapijos forma tampa vis populiaresnė dėl paprasto jos organizavimo ir kartu didelio poveikio emocinei sveikatai. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 
2022-05-25

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės sveikinimas Paskutinio skambučio šventės proga



Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sveikina Lietuvos abiturientus Paskutinio skmbučio šventės proga. LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2022-05-24

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvių kalbos ir literatūros (5–10 kl.) bendrosios programos pristatymas



Pristatomas atnaujintas pagrindinio ugdymo turinys (kalbos ir literatūros dalys), pasiekimų raida bei numatomi išorinio vertinimo pokyčiai. Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projektas paskelbtas švietimo portale Emokykla.lt Nacionalinė švietimo agentūra. 2022-05-24

0 komentarai (-ų):

VU mokslas be pamokslų. Kas totalitariniam režimui padeda išlikti?



MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. 

„Informacijos ir nuosavybės kontrolė bei žmogaus atribojimas nuo galimybės tą nuosavybę gausinti yra svarbūs įrankiai siekiant totalitarinės visuomenės, kuri yra totalitarinio režimo būtina atrama“, – Vilniaus universiteto tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pabrėžia Istorijos fakulteto doc. Nerijus Šepetys. Pasak jo, Rusijoje ir Kinijoje šiuo metu dedama labai daug retotalitarizacijos pastangų, tačiau jiems trūksta intelektualinio susitelkimo į žmogaus pajungimą sistemai. O didžiausia klaida buvo padaryta pradėjus karą su išore (Ukraina) tokiu metu, kai dar nebuvo baigtas žmonių ruošimas režimo įsitvirtinimui šalies viduje, todėl anksčiau ar vėliau vidinis Rusijos sprogimas įvyks, nes rusai dar nepaversti visiškomis marionetėmis. 

Vilniaus universitetas. 
2022-05-23

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Trauminėms patirtims pasirengusios mokyklos: rūpestis karo paveiktais vaikais



Nuotolinių mokymų tikslas padėti mokytojams tobulinti gebėjimus rūpintis vaikais, turėjusiais ypač neigiamų patirčių, tokių kaip karas Ukrainoje. Lektorė Maura Reap (JAV) pateikia rekomendacijas, kaip sukurti saugią mokymosi aplinką ir kaip ją panaudoti plėtojant atsparumą bei stiprinant socialinius ryšius. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 
2022-05-20

0 komentarai (-ų):

Atviras Seimas. Konferencija „Įtraukusis kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymas: Europos patirtis“



Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras bendradarbiaudamas su HIPEN (The European Network for Professionals working with People with Hearing Impairments.) organizavo konferenciją „Mokinių su klausos sutrikimais įtraukusis ugdymas: Europos šalių patirtis“, skirtą švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams bei kitiems suinteresuotiems mokyklos bendruomenės nariams, savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistams, atsakingiems už įtrauktį, aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studentams, besidomintiems mokinių su klausos sutrikimais ugdymu. 

Konferencijos tikslas – susipažinti su Europos šalyse įsitvirtinusiais bei kuriamais mokinių su klausos sutrikimais įtrauktiems modeliais, praktiniais kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų įtrauktiems aspektais. 

Atviras Seimas. 
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. 
2022-05-18

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Ar kalba gali būti idėjų šaltinis?



Kalbos filosofas Johnas Langshaw Austinas savo knygoje „How To Do Things With Words“ atkreipė dėmesį į tai, kad kalba sukuria realius veiksmus ir jų pasekmes. Tai buvo pavadinta kalbos performatyvumu. Vėliau teoriją plėtojo filosofė Juditha Butler, kuri parodė, kaip kalba sukuria socialinius reiškinius, keičiančius realybę, pavyzdžiui, socialinė lytis yra kalbos performatyvumo rezultatas.

Jolanta Zabarskaitė mano, kad kalbą galima transformuoti ir į materialius dalykus. Kalba realiai kuria daiktus ir sėkmingus verslus. Pavyzdžiui, kvepalai yra ne kas kita, kaip semantikos – žodžių – teksto – istorijos išraiška. Geriausia tai suvokti per konkrečius pavyzdžius, todėl Kalbos klubo pašnekovas – kvapų menininkas, aktorius, poetas Aistis Mickevičius. 

Kuriant kvapą, nuo ko viskas prasideda? Nuo emocijos? Racionalios minties? Istorijos? Ar veikia tiesiog kalba: asociacijos, semantiniai ryšiai, metaforos? Kas pirmesnis – kvapas ar jo pavadinimas? Kiek prasminga mokytis kalbos kūrybiškumo ir apskritai lingvistinio mąstymo kūryboje ir versle? Kalbos klubo autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2022-05-19

0 komentarai (-ų):

Bernardinai.lt. Nematerialus kultūros paveldas. Delmonai



Mažosios Lietuvos vertybė delmonas – gausiai dekoruotas tekstilinis krepšelis – buvo praktinę funkciją atliekanti lietuvininkės kostiumo dalis. Į delmoną darbuojantis namuose ir išeinant iš namų įsidėdavo reikalingus smulkius daiktus: raktus, peiliuką, pinigėlius, šukas. Delmonas buvo ir viena puošniausių kostiumo detalių – kruopščiai išsiuvinėta įvairiaspalviais siūlais ir stiklo karoliukais, pažymėta prasminiu tekstu, data, inicialais. 

Klaipėdietė Irena Ungaro – viena iš tų retai sutinkamų delmonų siuvinėjimo meistrių, perėmusi šią tradiciją iš savo prosenelės Evos Kuršaitis. Jos delmoną, puoštą gotikinėmis raidėmis, ji yra atkūrusi. Siūti ir siuvinėti I. Ungaro yra išmokusi iš savo lietuvininkės močiutės siuvėjos Onos Vytienės. „Rankdarbiai ir delmonų siuvinėjimas mane išmokė kantrybės ir ugdyti skonį. Kartu tai nusiraminimo ir išraiškos būdas. Savęs be adatos aš jau nebeįsivaizduoju. Tai kaip meditacija. Aš ir moterims sakau: imate audinio skiautę, spalvotų siūlų ir darganą rudens ar žiemos vakarą sėdate ir siuvinėjate. Ir prasideda kelionė į save“, – sako I. Ungaro. 

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Jurgita Jačėnaitė. 

Bernardinai.lt. 
2022-05-19

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Edtech: informatikos mokomojo dalyko modulio studijų programų pristatymas



Aukštosios mokyklos pristatė informatikos mokomojo dalyko modulio studijų programas. Baigę šias studijas pedagogai įgyja informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę, kuri patvirtinama aukštosios mokyklos išduodamu studijų pažymėjimu. Taip pat trumpai pristatysime planuojamų vykdyti informatikos mokomojo dalyko modulio ir informatikos magistrantūros studijų organizacinę dalį. Pedagogai bus kviečiami rinktis studijuoti vieną iš šių dviejų studijų formų. Studijos finansuojamos projekto lėšomis. 
Daugiau informacijos teikiama el. paštu rita.baskiene@nsa.smm.lt. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-05-18

0 komentarai (-ų):

Vytauto Didžiojo universitetas. Matuokis profesiją: ką veikia VDU absolventai. Pokalbis su pabėgimo kambario įkūrėja Evelina Bendoraitiene



Susipažinkite su VDU ekonomikos studijų programos absolvente Evelina Bendoraitiene. Evelina yra baigusi magistro ir doktorantūros studijas bei šiuo metu dirba VDU dėstytoja Ekonomikos ir vadybos fakultete. Evelina didžiuojasi būdama mokslo pasaulio žmogumi, bet tuo pačiu labai džiaugiasi galėdama išnaudoti savo kūrybinį potencialą kurdama pabėgimo kambarius ir taip įprasminti neišsipildžiusias vaikystės svajones kitose srityse. 

Pokalbių ciklas „Matuokis profesiją: ką veikia VDU absolventai“ – unikali galimybė kiekvienam susipažinti su profesionalia karjera įvairiose srityse. Su VDU absolventais kalbamės apie jų darbą, karjerą, profesinių svajonių siekimą, sunkius sprendimus bei gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. 

Vytauto Didžiojo universitetas. 
2022-05-18

0 komentarai (-ų):

Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai: dr. Meilutės Ramonienės paskaita „Tarmės XXI amžiuje. Ar jos nepaseno?“



Ar tarmės vis dar vertinamos? Kokia jų dabartinė situacija Lietuvoje, ir kas tarmių laukia ateityje? Apie visa tai ir dar daugiau ‒ šioje prof. dr. Meilutės Ramonienės „Lituanistikos atradimų“ pamokoje. 

Vilniaus universitetas. 
2022-05-17

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Skaitmeninės kompetencijos įsivertinimo įrankio „SELFIE for TEACHERS“ naudojimas praktiškai



II mokymų dalis „Skaitmeninės kompetencijos įsivertinimo įrankio „SELFIE for TEACHERS“ naudojimas praktiškai“. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, vykdydamas iniciatyvą „DigCompEdu“ (https://ec.europa.eu/jrc/en/digcompedu), sukūrė visiems bendrojo ugdymo mokytojams skirtą savirefleksijos įrankį „SELFIE for TEACHERS“ – kaip priemonę įsivertinti ir apmąstyti skaitmeninių technologijų naudojimą savo profesinėje praktikoje. 

Išskirtos šešios sritys, kuriose mokytojai, naudodamiesi įrankiu „SELFIE for TEACHERS“, gali įsivertinti savo skaitmeninę kompetenciją: 
  • Profesionalus bendravimas ir bendradarbiavimas. 
  • Asmeninis mokymasis ir tobulėjimas. 
  • Skaitmeninių išteklių paieška ir kūrimas. 
  • Mokymo ir mokymosi praktika. 
  • Mokinių vertinimas. 
  • Mokinių skaitmeninių kompetencijų plėtimas. 

Įrankiu „SELFIE for TEACHERS“ mokytojai gali naudotis individualiai arba grupėmis – įsivertinti skaitmeninę kompetenciją ir nustatyti sritis, kuriose reikėtų tobulintis. Gavę įsivertinimo duomenis, mokytojai skatinami parengti savo profesinių gebėjimų tobulinimo konkrečiose srityse strategiją. „SELFIE for TEACHERS“ parengtas remiantis anksčiau sukurtu visos mokyklos skaitmeniniam planavimui skirtu SELFIE įrankiu. Pagrindinis šių abiejų įrankių tikslas – padėti mokykloms stiprinti skaitmeninę kompetenciją. 

Visus 2021 metus įrankis „SELFIE for TEACHERS“ buvo išbandomas keturiose šalyse: Estijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Portugalijoje. Įrankio išbandymą Lietuvoje vykdė Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (www.liks.lt), dirbo Vilniaus universiteto mokslininkai prof. Valentina Dagienė ir dr. Gabrielė Stupurienė, talkino Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktorius dr. Vaino Brazdeikis. 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-05-17

0 komentarai (-ų):

TED-ED. The biggest mistakes in mapmaking history (Didžiausios klaidos žemėlapių kūrimo istorijoje)



Tūkstančius metų žmonės kūrė ir funkcinius žemėlapius, žinomas kaip kosmografijas, iliustruojančias žemę ir jos padėtį kosmose, dažnai įtraukiant žvaigždynus, dievus ir mitines vietas. Šie žemėlapiai buvo skirti pavaizduoti pasaulio geografiją, tačiau nebūtinai buvo naudingi navigacijai ir juose buvo keletas akivaizdžių klaidų. Kayla Wolf dalijasi didžiausiomis žemėlapių kūrimo klaidomis. 

For thousands of years, people made both functional maps and what are known as cosmographies, illustrating the earth and its position in the cosmos, often including constellations, gods, and mythic locations. These maps were meant to depict the world's geography, but weren't necessarily useful for navigation and contained some glaring mistakes. Kayla Wolf shares mapmaking’s biggest blunders. 

TED-Ed. 
2022-05-16

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Konferencija, skirta Romo Kalantos jubiliejiniams metams (1972-2022)



Gegužės 13 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru organizuoja mokslinę konferenciją „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972–2022)“. 

Renginys skirtas tiek akademinei bendruomenei, tiek ir plačiajai visuomenei. Konferencijoje bus aptariami įvairūs neginkluoto pasipriešinimo, pilietinio atsparumo ir pasiryžimo ginti gimtąją šalį aspektai. Profesionalūs istorikai ir archyvų specialistai įvairiais rakursais nagrinės Romo Kalantos pasiaukojimą ir tuo metu kilusius masinius protestus. 

Politikos mokslų ir sociologijos ekspertai pateiks analitines pastabas, žvelgdami iš dabarties pozicijų. Apie sovietinės okupacijos metais patirtus išgyvenimus pasakos rezistencijos dalyviai, meno ir kultūros atstovai. Mokslinė konferencija rengiama siekiant viešinti ir populiarinti patriotiškumo, garbingo atstovavimo Lietuvai ir krašto gynybos idėjas. Vėliau bus įgyvendinamas bendras leidybinis projektas, remiantis konferencijoje skaitytais pranešimais paskelbti moksliniai straipsniai ir medžiaga. 

Renginio partneris Lietuvos Respublikos Seimas. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-05-16

0 komentarai (-ų):

Bernardinai.lt. Dingusi Lietuvos istorija. Alytaus štetlas



Kviečiame pasivaikščioti po senuosius štetlus – miestus bei miestelius, kuriuose iki Holokausto gyveno gausios, aktyvios ir novatoriškos žydų bendruomenės. Šių štetlų pagrindinės aikštės ir centrinės gatvės, jose stovintys namai ar išlikę atminties ženklai šiandien mums primena apie persipinančią Lietuvos žydų ir vietos lietuvių, lenkų, rusų bei kitų tautinių grupių kasdienybę XIX a. pab.–XX a. pr. Žydų kultūros paveldas Lietuvoje per pastaruosius metus išgyveno savotišką renesansą – daugybė senųjų pastatų buvo restauruoti ir pritaikyti kultūrinėms erdvėms, atsivėrė ir litvakų kultūrą įprasminantys memorialai. Tai naujas žvilgsnis į tokį artimą, bet iki šiol mažai pažintą vietos žydų paveldą. 

Pirmoji mūsų stotelė Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Kai kurių istorikų nuomone, pirmieji žydai Alytuje galėjo apsigyventi dar XV a. Tačiau tai patvirtinančių faktų kol kas nerasta. Kartu su istoriku ir Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininku Vilmantu Dunderiu pristatome turtingą išlikusį Alytaus miesto žydų kultūros paveldo palikimą. 

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius. 

Bernardinai.lt. 
2022-05-13

0 komentarai (-ų):

Atviras Seimas. Konferencija „Sporto įtaka vaikų gerovei. Šiaurietiška patirtis“



Konferencija yra skirta pristatyti geriausią Šiaurės šalių praktiką, kaip organizuotas vaikų sportas įtakoja vaikų gerovę, sėkmingai apsaugo vaikus nuo ankstyvo rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo. Šiaurės šalyse sporto užsiėmimus sporto klubuose lanko apie 90% vaikų, o Lietuvoje mažiau negu 30%. Atskleidžiama, kaip vaikų sportas Šiaurės šalyse efektyviai stiprina šeimas ir bendruomenes, skatina savanorystę, kuria visuomenės socialinį kapitalą. Savanorių tėvų aktyvus dalyvavimas vaikų sporte labai motyvuoja daugiau sportuoti vaikus ir jų tėvus. 

Masinis vaikų sportas bendruomenėse šiuo metu yra ypatingai svarbus ir dėl žalingo pandemijos poveikio vaikų sveikatai, viršsvorio, pažeistų socialinių ryšių ir padidėjusios priklausomybės nuo ekranų. Konferencijoje bus kalbama apie tai: kokią naudą vaikams ir visuomenei sukuria vaikų sportas; kaip užtikrinti, kad visi vaikai būtų, kiek įmanoma, sveikesni, nes tai yra vienas iš tikslų, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje; kaip užtikrinti saugią ir draugišką aplinką vaikų sporte; koks turėtų būti bendradarbiavimas tarp valstybės, sporto klubų, NVO ir kitų suinteresuotų grupių. 

Konferencijos metu VšĮ futbolo klubas „Ataka“ ir tėvai savanoriai pristatys pirmąjį Lietuvoje vaikų sporto projektą pagal Šiaurės šalių pavyzdį „Bendruomenės sporto lyderių ugdymas“. Projekto partneriai iš Šiaurės šalių pristatys savo daugiametę veiklą ir jos poveikį vaikams, tėvams, bendruomenėms. Projektą remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Diskusijos metu Lietuvos politikai ir sporto atstovai diskutuos, kokia kryptimi turėtų vystytis vaikų sportas, kokia Šiaurės šalių patirtis būtų naudinga Lietuvai, kokios priemonės sudarytų sąlygas sportuoti daugiau vaikų, didintų jų gerovę ir kt. Šiaurės šalys yra pripažintos kaip geriausias regionas pasaulyje auginti vaikus ir, remiantis ambicinga Nordic Vision programa, 2030 m. regionas bus tvariausias ir labiausiai socialiai integruotas pasaulyje. Mes turime puikią galimybę pasinaudoti geriausia Šiaurės šalių patirtimi kuriant Lietuvos vaikų gerovę ir ateitį. 

Atviras Seimas. 
2022-05-12

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Laisvės žiežirbos: 1972 metų gegužės įvykiai Kaune



Nuo 2002 m. gegužės 14-ąją minime Pilietinio pasipriešinimo dieną. Kas paskatino Lietuvos įstatymų leidėjus šią datą įtraukti į Atmintinų dienų sąrašą? Kas buvo Romas Kalanta? Kas dėjosi Kaune 1972 m. gegužės 14-19 d.? Kokį įpareigojimą mums paliko radikalią pasipriešinimo formą pasirinkęs R. Kalanta? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite dr. Ilonos Strumickienės atvirojoje pamokoje „Laisvės žiežirbos: 1972 metų gegužės įvykiai Kaune“. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-05-12

0 komentarai (-ų):

New EdTech Classroom. 5 Useful Google Features for Teachers (5 naudingos „Google“ funkcijos mokytojams)



Šiame vaizdo įraše „Google for Education“, „National Geographic“ sertifikuotas pedagogas Sam Kary pristato 5 naudingas „Google“ funkcijas mokytojams. 

New EdTech Classroom. 
2022-05-11

0 komentarai (-ų):

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. „Sveikata.lt“ laidoje: kokią žalą organizmui daro elektroninės cigaretės?



Apie rūkymo sukeliamą žalą yra girdėję visi, tačiau kasmet ši priklausomybė vis tiek nusineša apie šešis milijonus gyvybių. Laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, kokią žalą mūsų organizmui daro paskutiniu metu išpopuliarėjusios elektroninės cigaretės. 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. 
2022-05-10

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. VUŠA informatikos magistrantūros studijų programa „Informacinių technologijų valdymas“



Projekto „EdTech“ galimybės pedagogams, norintiems 2022–2023 m. m. įgyti informatikos mokslų magistro laipsnį arba informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę.

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-05-10

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. VDU informatikos magistrantūros studijų programa „Taikomoji informatika“



Projekto „EdTech“ galimybės pedagogams, norintiems 2022–2023 m. m. įgyti informatikos mokslų magistro laipsnį arba informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę.

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-05-10

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. VU informatikos magistrantūros studijų programa „Taikomosios informacijos sistemos“



Projekto „EdTech“ galimybės pedagogams, norintiems 2022–2023 m. m. įgyti informatikos mokslų magistro laipsnį arba informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę.

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-05-10

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. KTU informatikos magistrantūros studijų programa „Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos“



Projekto „EdTech“ galimybės pedagogams, norintiems 2022–2023 m. m. įgyti informatikos mokslų magistro laipsnį arba informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę.

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-05-10

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Projekto „EdTech“ galimybės pedagogams



Projekto „EdTech“ galimybės pedagogams, norintiems 2022–2023 m. m. įgyti informatikos mokslų magistro laipsnį arba informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę. Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“ (toliau – projektas), finansuojamą iš Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės finansinės paramos bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kartu su projekto partneriais – pedagogus rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis – Kauno technologijos universitetu (KTU), Vilniaus kolegija (VK), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus universitetu (VU) ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VU ŠA) – numato vykdyti informatikos magistrantūros ir informatikos mokomojo dalyko modulio studijas.

Daugiau informacijos teikiama el. paštu rita.baskiene@nsa.smm.lt 

Nacionalinė švietimo agentūra. 
2022-05-10

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įtampa mano kūne – kaip sau padėti?



Pamoka skirta pradinių klasių moksleiviams. Lektorė padės vaikams suprasti, kokie pojūčiai kūne signalizuoja apie patiriamą įtampą, paaiškins, kodėl kūno drebėjimas mums yra naudingas, ir praves žaismingus pratimus, padėsiančius įtampą sumažinti. Pamoką veda integruotos kūno ir judesio terapijos edukatorė ir praktikė Aina Pakeltė. 

Kviečiame mokytojus paleisti šį įrašą per pamoką ir lektorės nurodytose vietose jį sustabdyti, kad galėtumėte su mokiniais padiskutuoti skaidrėse nurodytais klausimais. Įrašo trukmė (25 min.) subalansuota pamokos trukmei (20 minučių liks pokalbiams). 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-05-10

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Diskusija-konsultacija „Pedagoginės psichologinės pagalbos teikimas“



Šalies mokyklos rengiasi didžiuliam pokyčiui – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų visavertei įtraukčiai. Plėtojant įtraukties procesus švietime svarbus vaidmuo tenka pedagoginės psichologinės pagalbos teikimui. Gegužės 9 d. 10.00 val. Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia atvirą diskusiją-konsultaciją šia tema ir kviečia joje dalyvauti pedagogus, švietimo pagalbos specialistus, ugdymo įstaigų vadovus, savivaldybių atstovus. Renginyje aptariami planuojami pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelio pakeitimai, tariamasi dėl šios pagalbos stiprinimo. 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija 
2022-05-09

0 komentarai (-ų):

Atviras Seimas. Diskusija „Mokytojų skaitmeninio raštingumo įgūdžiai popandeminiame pasaulyje“



Gegužės 6 d., penktadienį, Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyko Seimo narių, Vyriausybės atstovų ir ekspertų diskusija „Mokytojų skaitmeninio raštingumo įgūdžiai popandeminiame pasaulyje“. Renginį moderavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas ir „EdTech Lithuania“ asociacijos vadovas Šarūnas Dignaitis. 

„Metavisata, kriptovaliutos, dėl automatizavimo nykstančios darbo vietos – pasaulis keičiasi, mokyklos taip pat. Informacinės technologijos turi tapti trečia kalba klasėse, tam turime užtikrinti, kad mokytojai turėtų reikalingus įgūdžius. Pandemija parodė, kiek daug ir kaip greit gali pasikeisti situacija, ir kokie „kieti“ yra mokytojai. Ieškome būdų, kad įgytus įgūdžius dar sustiprintume, kad augintume kartą, pasirengusią geriausiai save realizuoti besikeičiančioje aplinkoje“, – sako Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas.
 
Diskusijos dalyviai dalijosi įžvalgomis apie mokytojų skaitmeninio raštingumo įgūdžius: kaip jie keitėsi per pandemiją, su kokiais iššūkiais susidurta, kaip iššūkiai buvo įveikti ir kokių rezultatų pasiekta. Aptarta, kaip mokytojai priima kompiuteriniais žaidimais paremtą mokymąsi ir kt. klausimus. 

Atviras Seimas. 
2022-05-09

0 komentarai (-ų):

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kaip bendrauti su traumą patyrusiu vaiku ir padėti jam geriau jaustis?



Patirtos traumos daro įtaką smegenų veiklai ir atsispindi vaikų elgesyje. Šioje pamokoje daugiau sužinosite apie smegenyse vykstančius pokyčius ir gausite praktinių patarimų, kurie padės vaikui pasijausti geriau. Lektorė supažindina su juntamo saugumo sąvoka, ryšio kūrimo, įgalinimo principais ir savireguliacijos įgūdžiais. Pabaigoje taip pat pateikia naudingų nuorodų, norintiems toliau gilintis į šią temą. Šią mokytojams skirtą paskaitą veda vaikų ir paauglių psichiatrė Monika Misevičė, kuri yra TBRI® (Pasitikėjimu grįstų santykių intervencijos) praktikė, VU doktorantė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-05-06

0 komentarai (-ų):

VU mokslas be pamokslų. Genocido psichologija: iš kur kyla nežmoniškas žiaurumas



MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. 

Ukrainos politologai sako, kad Rusija jų šalies nelaiko tokia valstybe, kuri turi teisę egzistuoti, atskirai nuo Rusijos. Po Bučos žudynių panašu, kad jie ir pačių ukrainiečių nelaiko žmonėmis, kuriuos reikėtų suprasti, gailėtis ar apskritai leisti jiems gyventi. Buča buvo ta vieta, kurioje buvo parodytas baisus, nežmoniškas elgesys ir šių įvykių kontekste dažnai diskutuojama, ar tai, kas vyko ten galima vadinti genocidu. Iš kur kyla toks nežmoniškas žiaurumas, kas nulemia tokį žmonių elgesį Vilniaus universiteto tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja kolektyvinių traumų tyrėja, psichologė prof. Danutė Gailienė. 

Vilniaus universitetas. 
2022-05-05

0 komentarai (-ų):

LMNŠC nuotolinių gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Kaip miške gyvena vilkas ir kaip jį rasti (Baltijos vilkas)



Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų. 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 
2022-05-05

0 komentarai (-ų):

Nacionalinė švietimo agentūra. Edukacinių technologijų centro (EdTech) atidarymas



Džiaugiamės galėdami pakviesti švietimo bendruomenę, socialinius, verslo partnerius ir visus #EdTech smalsuolius į nuotolinį Edukacinių technologijų centro atidarymą! 
KAS YRA EDTECH CENTRAS? Edukacinių technologijų (EdTech) centro veikla apims inovacijų kultūros švietime plėtrą, kokybiškų skaitmeninių sprendimų bei skaitmeninių mokymo priemonių kūrimą ir diegimą švietimo įstaigose, pedagogų skaitmeninių kompetencijų stiprinimą. Tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo projekto „Skaitmeninės švietimo transformacijos („EdTech“)“ dalis.

Nacionalinė švietimo agentūra 
2022-05-04

0 komentarai (-ų):

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Filmas „Ievos Simonaitytės būties ženklai Vanaguose“ (2022)



2022-ieji – rašytojos Ievos Simonaitytės metai. Ta proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejus sukūrė filmą „Ievos Simonaitytės būties ženklai Vanaguose“. Juo siekta įamžinti žymiausios Mažosios Lietuvos kūrėjos autobiografinėje knygoje „..o buvo taip“ ir romane „Aukštujų Šimonių likimas“ išaukštintą Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčią bei kunigus, savo didingu skambesiu rašytoją įkvėpusius bažnyčios varpus bei vargonus. Beje, prie pastarojo instrumento sutvarkymo rašytoja pati yra prisidėjusi. 

Simboliška, kad kelionėje po Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčią, kurioje konfirmuota I. Simonaitytė, žiūrovą lydi kun. Remigijus Šemeklis, 2022 metais pažymintis savo tarnystės šioje vietoje dvidešimtmetį. Taip pat dalyvauja parapijos pirmininkas Manfrydas Sprogys ir šišioniškis Helmutas Lotužis, įgarsinęs teksto ištrauką I. Simonaitytės gimtąja tarme. Už senųjų vargonų skambėjimą dėkojame vargonininkei Irenai Šemeklienei. Bažnyčios grožį ir filmo turinio emocijas žiūrovams parengė bei sumontavo Valdas Ramanauskas. O tiems, kuriems I. Simonaitytės vardas nėra gerai žinomas, pažintinį įvadą į jos gyvenimą ir kūrybą filme nubrėš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Klaipėdos viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos bei Klaipėdos universiteto bibliotekos darbuotojai, tyrinėjantys rašytojos palikimą bei garbūs šišioniškiai, „savo kauluose“ nešiojantys krašto istorijos atgarsius... 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. 
2022-05-04

0 komentarai (-ų):

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Aurimos Dilienės knygos „Gyvenimas su vaikais“ pristatymas



Kviečiame žiūrėti Prancūzijoje gyvenančios vaikų ligų gydytojos, psichiatrės, šeimų konsultantės, septynių vaikų mamos Aurimos Dilienės knygos „Gyvenimas su vaikais“ pristatymą. 

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. 
2022-05-03

0 komentarai (-ų):

Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai: prof. Bonifaco Stundžios paskaita



„Mano jaunystės laikais Lietuvą pasaulyje garsino šokėjai Česlovas Norvaiša ir Jūratė Norvaišienė. Vilniaus skelbimų stenduose kone kasmet būdavo reklamuojama jų šokių programa. Atkreipiau dėmesį į nevienodą šokėjų pavardės daugiskaitos formą: vienais metais „Šoka Česlovas ir Jūratė Norvaišos“, kitais – „Šoka Česlovas ir Jūratė Norvaišai“. Kilo noras pasigilinti, iš kur toks dvejopumas. Besigilinant paaiškėjo įdomiausių kalbos istorijos paslapčių, menančių ir žilą senovę, ir naujesnius lietuvių kalbos raidos tarpsnius.“ 
Įdomi šios istorijos pabaiga? Kviečiame pasiklausyti LITUANISTIKOS ATRADIMŲ pamokos kartu su profesoriumi Bonifacu Stundžia – nebejojame, kad po jos į kalbą imsite žvelgti visai kitaip. 

Vilniaus universitetas. 
2022-05-03

0 komentarai (-ų):

VU Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba almanachas #4 - Apie Adomo Mickevičiaus poeziją ir romantikus-psichoanalitikus



Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinei – 200! 1822-aisiais Vilniuje, pasirodė debiutinė Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinė, mūsų literatūros istorijoje žyminti romantinės poezijos pradžią. Šia proga į laidą pasikvietėme fakulteto profesorę, Lietuvių literatūros katedros vedėją Brigitą Speičytę, gerai žinomą XIX a. Lietuvos literatūros tyrinėtoją. Kalbėjomės apie patį Mickevičių ir jo kūrybą, apie poezijos knygelės inovatyvumą ir reikšmę, studijų bičiulius filomatus, apie šmėklas, vaiduoklius ir gyvus numirėlius bei, žinoma, apie tai, kaip šiandien galime skaityti ir interpretuoti Mickevičiaus kūrybą. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus. 

VU Filologijos fakulteto tinklalaidė. 
2022-05-02

0 komentarai (-ų):

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kaip pilietinė visuomenė turi išmokti atpažinti pavojus remiantis istorine patirtimi?



Teigiama, jog labai dažnai tarptautinėje politikoje priimami sprendimai neįvertina istorijos pamokų ir todėl susidaro įspūdis, jog kartojame praeities klaidas. Nuolat girdime teiginius apie naują Miuncheno suokalbį, Molotovo-Ribentropo paktą ar atsinaujinusį Šaltąjį karą. Istoriją išmanyti yra labai svarbu, tačiau tuo pačiu turime suprasti, jog ji nesikartoja ir todėl turime būti labai atsargūs su istorinių analogijų taikymu. Perdėtas dabarties įvykių aiškinimas remiantis istorija gali nuvesti prie piktnaudžiavimo ja ir tuo pačiu vesti prie klaidinančio šių dienų situacijos vertinimo. Paskaitą veda VU TSPMI docentas dr. Deividas Šlekys. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
2022-05-02

0 komentarai (-ų):

Lietuvių k. ir literatūros mokytojų sąjunga. Doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaita apie literatūros ir šiuolaikinių muzikinių žanrų sintezę



Paskaitoje analizuojami Jono Aisčio eilėraščiai, dzūkų psichodelinis rokas, Žemaitės kt. autorių kūriniai. Parodoma, kaip literatūros pamokoje plėsti kultūrinę kompetenciją įsisąmoninant klasikos ryšius su šiuolaikiniais kultūros tekstais. 

Lietuvių k. ir literatūros mokytojų sąjunga. 
2022-05-02

0 komentarai (-ų):