Rodomi pranešimai su žymėmis Klimato kaita. Rodyti visus pranešimus

LMNŠC nuotolinių gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Klimato kaita



Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras tęsia nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 
2022-12-06

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Klimato savaitė medijų ir informacinio raštingumo kontekste



Spalio 2430 dienomis Lietuvoje bus minima Klimato savaitė. Kaip gi šios dvi temos dera kartu? Kaip dezinformacija gali turėti įtakos klimato kaitai? Patirtimi dalinsis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai. 

Lietuvos nacionalinė Martyno mažvydo biblioteka. 
2022-10-21

VU mokslas be pamokslų. Klimato kaitos krizė: kaip jai ruošiamės



MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. 
Spręsti klimato kaitos problemas gali būti likę vos 5–20 metų. Jei per tiek laiko nebus imamasi veiksmų, gali pasikeisti ištisos ekosistemos, žmonės kai kuriose teritorijose nebegalės gyventi dėl ekstremalių oro sąlygų. „Nors jau vystomos technologijos, skirtos neutralizuoti išskiriamą anglies dvideginį (CO2), tačiau jos dar netaikomos plačiu mastu“, – trisdešimt pirmąjame „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas. 

Vilniaus universitetas. 
2022-04-08

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Vaikų taryba kviečia prisidėti kiekvieną kuriant Žalią Lietuvą



Šalies vaikų balsą atstovaujanti Vaikų taryba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patariamasis balsas – kviečia vaikus, šeimas, švietimo bendruomenę atkreipti didesnį dėmesį į aplinkosaugos problemas ir kiekvienam asmeniškai prisidėti kuriant Žalią Lietuvą. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 
2022-02-18

European Schoolnet. Integrating Nature-Based Solutions in Education. Gamta pagrįstų sprendimų integravimas į švietimą


Baigiamajame „Nature-Based Solutions“ projekto renginyje Sally Anderson pristato projektą „REGREEN“, kuris skatina gamtoje pagrįstus sprendimus teisingiems, ekologiškiems ir sveikiems miestų pokyčiams Europoje ir Kinijoje.

During the final event of the Nature-Based Solutions project, Sally Anderson presents her project “REGREEN”, which fosters nature-based solutions for equitable, green and healthy urban transitions in Europe and China.

Europos mokyklų tinklas.
European Schoolnet.
2022-01-24

School Education Gateway. Digital technologies for climate action in the classroom (Skaitmeninės technologijos klasėje kovai su klimato kaita)


Seminare dalyviai supažindinami su technologijų potencialu turint tikslą prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Mokytojams pateikiama skaitmeninių įrankių ir išteklių, kuriuos galima naudoti klasėje, apžvalga. Šie įrankiai ir ištekliai padės rasti kovos su klimato kaita sprendimus. 

In this webinar the participants are introduced to the potential of technology in mitigating climate change. Teachers are provided with an overview of digital tools and resources that they can use in their classroom to unlock solutions to combat climate change. 

Europos Komisijos portalas mokykloms „School Education Gateway“.
2021-12-08

Kūrybingumo mokykla. Kaip skaityti klimato istoriją?



Kūrybingumo mokyklos vaizdo įrašas apie klimatą, sukurtas Tarptautinės fizikos olimpiados, vyksiančios Vilniuje 2021 m. liepos 17–25 dienomis, proga. 
Kūrybingumo mokykla. 
2021-05-24

Vilniaus universitetas. Kaip jaunimas įsitraukia į klimato kaitos procesus?



Šioje paskaitoje VU Chemijos ir geomokslų fakulteto doc. Justinas Kažys pasakoja, kaip jaunimas įsitraukia į klimato kaitos procesus. 
Vilniaus universitetas. 
2021-04-21

TEDx Talks. Climate lessons we taught children but didn’t learn ourselves (Klimato pamokos, kurias davėme vaikams, bet patys neišmokome)



Virginijus Sinkevičius yra ES aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras. Jis išsamiai apibūdina ES žaliųjų susitarimų pastangas klimato kaitos srityje, kartu nagrinėdamas pagrindinį Europos atkūrimo plano vaidmenį formuojant mūsų ekonominės ir aplinkos būklės ateitį. Virginijus Sinkevičius pabrėžia tvarių investicijų svarbą, paaiškindamas esminę žemės ir visuomenės gerovės sąsają .

Virginijus Sinkevičius is the EU Commissioner for the Environment, Oceans and Fisheries. He elaborates on the EU Green Deal efforts towards climate change while exploring the fundamental role the European recovery plan has in shaping the future of our economical and environmental state. Virginijus Sinkevičius stresses the importance of sustainable investments by explaining the fundamental interconnection between the earth's and society's wellbeing. 

TEDx Talks. 
2021-03-10

Vystomojo bendradarbiavimo platformos pamokų ciklas. Klimato kaita



Vystomojo bendradarbiavimo platforma pristato interaktyvias internetines pamokas 5–12 klasių mokiniams. Tai pamokos apie mūsų globalų pasaulį, leidžiančios moksleiviams įgyti papildomų įdomių žinių. 
Pamoka apie klimato kaitą paliečia kiek kitokius nei įprasta klimato kaitos aspektus. Ši tema šiandien aptarinėjama dažnai, o pagrindinės jos problemos ir priežastys, ko gero, visiems gerai pažįstamos. Tačiau ši pamoka siekia atskleisti nevienodą klimato kaitos poveikį skirtingiems pasaulio regionams, t. y. ypač neproporcingai didelius jos padarinius Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje. Vis dėlto, nors valstybės šiuose regionuose kenčia labiausiai, pamoka supažindina su jų pačių pastangomis spręsti klimato kaitą – pasirodo, iš jų galime nemažai išmokti! 
 Pamoka sudaryta iš dviejų dalių: 
1) vaizdinė dalis, kurioje pristatoma šiek tiek teorinės medžiagos; 
2) praktinė užduotis, įgyvendinama grupėje. Praktinė užduotis – protmūšis apie klimato kaitą. 
Praktinę užduotį galima rasti Vystomojo bendradarbiavimo platformos svetainėje
Vystomojo bendradarbiavimo platforma. 
2020-11-30

LMNŠC nuotolinių gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Kaip mums suprasti šiuolaikinį pasaulį ir nuspėti ateitį?



Pasaulis, kuriame gyvename, atrodo mums įprastas, kasdienis, paprastas ir nesikeičiantis. Bet šis įsivaizdavimas yra toli nuo tiesos. Per naujienas nuolat kartoja, kad klimatas šyla, rūšys sparčiai nyksta, o žmonija yra pavojuje. Iš kur mes žinome visus šiuos dalykus? Tam, kad sužinotume, kad dabartinis klimatas šyla, turime žinoti, koks jis buvo prieš tai, kai žmonės pradėjo deginti iškastinį kurą. Nors tais laikais termometrų nebuvo, tačiau, temperatūrą, rūšių pokyčius, žemynų judėjimą ir visus kitus dalykus galima pamatuoti netiesiogiai, naudojantis geologiniais ir paleontologiniais metodais. Uolienos, kurios yra sudarytos iš senovinių suakmenėjusių nuosėdų, yra milžiniškas informacijos archyvas apie labai ilgą, milijardus metų apimančią Žemės planetos praeitį. Mineralų sudėtis, grūdelių forma ir dydis, uolienų raštai, izotopiniai santykiai, gausios gyvybės fosilinės liekanos – visa tai mums padeda suprasti ir atkurti senovinius, kartais ateiviškai atrodančius pasaulius. Šioje pamokoje sužinosite, kokiu būdu geologai nustato sluoksnių ir juose paslėptų fosilijų amžių. Pamatysite, kokiu būdu galima sužinoti, kaip turėtų atrodyti ekosistemos be žmogaus poveikio ir kaip jas galima efektyviau atkurti remiantis paleontologine informacija. Sužinosite, kokia yra galima mūsų planetos ateitis, priklausomai nuo to, kokiu keliu pasuks žmonija, ir nuo to, kaip į šiuos posūkius sureaguos gamta. Pristato prof. Andrej Spiridonov (Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedra). 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2020-11-18.

TED-Ed. Which bag should you use? (Kokį krepšelį turėtumėte naudoti?)



Susipažinkite su trijų rūšių krepšeliais (plastikiniu, popieriniu ir medžiaginiu) ir jų poveikiu aplinkai, kaip jie gaminami, naudojami ir utilizuojami. 
Explore the environmental impact of three types of bags— plastic, paper, and cloth— to find out how they’re made, used and disposed of. 

TED-Ed. 
2020-11-20.

TEDx Talks. Children are Ambassadors to lead the fight against Climate Change. Vaikai – kovos su klimato kaita ambasadoriai



Licypriya– devynerių metų Indijos klimato aktyvistė. Nuo šešerių metų ji rūpinasi gamtos apsauga, prisidėdama prie kovos su klimato kaita. 

Licypriya is a Nine-Years-Old Indian Climate Activists. She has been championing her cause since six-years-old to protect, preserve, and nurture our environment by fighting climate change. 

TEDx Talks. 
2020-11-10.

TED-Ed. What if there were 1 trillion more trees? (Jei medžių būtų dar vienu trilijonu daugiau?)



How can trees help in the fight against climate change? Dig into the efforts to rebuild damaged ecosystems and reduce carbon emissions. Lesson by Jean-François Bastin. 

Kaip medžiai gali padėti kovojant su klimato kaita? Susipažinkite su pastangomis atstatyti pažeistas ekosistemas ir sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Pristato Jean-François Bastin. 

 TED-Ed. 
2020-10-29.

TEDxTalks. Why COVID-19 Provides Hope For Climate Change (Kodėl COVID-19 teikia vilties kovoje su klimato kaita?)



Sean Hession explores how the environmental impact of humanity has changed during the COVID-19 crisis, and how it gives hope in the battle against climate change. 

Seanas Hessionas tyrinėja, kaip pasikeitė žmonijos poveikis aplinkai per COVID-19 krizę ir kaip tas suteikia vilties kovoje su klimato kaita. 

 TEDxTalks. 
2020-09-18.

eTwinning Europe.Teaching students to make their own documentaries (Kaip mokyti mokinius kurti dokumentinius filmus)



In Europe Schools is a one of a kind European exchange project in which students film their recent history, and research and compare themes like democracy, human rights, privacy, difficult histories, climate change and migration.

Europos mokyklos dalyvauja Europos mainų projekte, kurio metu mokiniai filmuoja naujausią istoriją ir tyrinėja bei lygina tokias temas kaip demokratija, žmogaus teisės, privatumas, sudėtingos asmeninės istorijos, klimato kaita ir migracija.

eTwinning Europe.
2020-09-11.

TED-Ed. A brief history of plastic (Trumpa plastiko istorija)



Trace the history of the invention of plastic, and how the material ushered in what became known as the plastics century. For centuries, billiard balls were made of ivory from elephant tusks. But when excessive hunting caused elephant populations to decline, they began to look for alternatives. John Wesley Hyatt took up the challenge. In five years, he invented a new material called celluloid, which would become known as the first plastic. Trace the history of the material that ushered in the “plastics century.” Directed by Sharon Colman.

Šimtmečius biliardo kamuoliukai buvo gaminami iš dramblio kaulo iš dramblių ilčių. Bet kai dėl pernelyg dažnų medžioklių dramblių populiacija sumažėjo, buvo imta ieškoti alternatyvų. John Wesley Hyatt priėmė iššūkį. Po penkerių metų jis išrado naują medžiagą, vadinamą celiuloidu, kuri taps žinoma kaip pirmasis plastikas. Susipažinkite su medžiagos, pradėjusios „plastikų amžių“, istorija. Pristato Sharon Colman.

TED-Ed.
2020-09-11.

TED-Ed.Is the weather actually becoming more extreme? (Ar orai išties tampa ekstremalūs?)



From 2016 to 2019, the world saw record-breaking heat waves, rampant wildfires, and the longest run of category 5 tropical cyclones on record. The number of extreme weather events has been increasing for the last 40 years, and current predictions suggest that trend will continue. So, is the increase in extreme weather due to random chance, or changing climate? R. Saravanan investigates. Lesson by R. Saravanan, directed by Hype CG.

2016–2019 metais pasaulyje vilnijo rekordinės karščio bangos, siautė gaisrai ir 5 kategorijos atogrąžų ciklonai. Per pastaruosius 40 metų ekstremalių oro reiškinių skaičius didėjo, o dabartinės prognozės rodo, kad ši tendencija išliks. Taigi, ar ekstremalių oro sąlygų dažnėjimas atsiranda dėl atsitiktinių procesų ar dėl besikeičiančio klimato? Pristato R. Saravanan.

TED-Ed.
2020-09-02.

VU mokslas be pamokslų. Kaip klimato kaita veikia žmonių sveikatą?



MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – nauja, originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“.

Antrajame epizode laidos vedėjas Edvardas Kubilius apie tai, kuo naujų ligų, organizmų ir virusų atsiradimas yra susijęs su klimato kaita, kalbasi su VU Medicinos fakulteto profesore Natalja Fatkulina.

Vilniaus universitetas.
2020-06-26.

European Commission. V. Sinkevičius about Biodiversity (Europos Komisija. V. Sinkevičius apie bioįvairovę)



We have been destroying nature for decades and we are now at a breaking point. We must stop damaging our land and seas and work to restore them. We need more protected areas. We need farming that is closer to nature and energy systems that do no harm. This is why we have just adopted a new Biodiversity strategy; to make sure nature thrives again.

Vaizdo įraše eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pristato bioįvairovės strategiją Europoje.
Europos Komisija.
2020-05-20.