TED. What tech companies know about your kids? (Ką IT įmonės žino apie jūsų vaikus?)



The digital platforms you and your family use every day – from online games to education apps and medical portals – may be collecting and selling your children's data, says anthropologist Veronica Barassi. Sharing her eye-opening research, Barassi urges parents to look twice at digital terms and conditions instead of blindly accepting them – and to demand protections that ensure their kids' data doesn't skew their future.

Skaitmeninės platformos, kurias Jūs ir Jūsų šeima naudoja kiekvieną dieną - nuo internetinių žaidimų iki švietimo programų ir medicinos portalų - gali rinkti ir parduoti jūsų vaikų duomenis, sako antropologė Veronica Barassi. Dalydamasi tyrinėjimų rezultatais, Barassi ragina tėvus darkart pažvelgti į skaitmenines sąlygas ir, užuot jas aklai priėmus, reikalauti vaikų duomenų apsaugos priemonių.

TED.
2020-07-03.

0 komentarai (-ų):

TED-Ed. How do our brains process speech? (Kaip smegenys apdoroja kalbą?)



The average 20-year-old knows between 27,000 and 52,000 different words. Spoken out loud, most of these words last less than a second. With every word, the brain has a quick decision to make: which of those thousands of options matches the signal? And about 98% of the time, the brain chooses the correct word. How is this possible? Gareth Gaskell digs into the complexities of speech comprehension.

Eilinis dvidešimtmetis žino nuo 27 000 iki 52 000 skirtingų žodžių. Ištarti garsiai, dauguma šių žodžių skamba mažiau nei sekundę. Kiekvieno žodžio atveju smegenys greitai priima sprendimą: kuris iš tų tūkstančių variantų atitinka signalą? Apie 98% smegenys pasirenka teisingą žodį. Kaip tas įmanoma? Garetho Gaskelio analizė.

TED-Ed.
2020-07-23.

0 komentarai (-ų):

„Mokysiu“ tinklalaidė. Mokytojo stuburas: tvirtas ar lankstus?



Ar sutiktumėte, kad mokytojo profesijoje kūrybos yra tiek pat, kiek mene? O su tuo, kad mokytojas – tikras lyderis, einantis kartu su savo mokiniais? Šiandien daug kalbama apie tai, kad mokytojas turi būti ir savo auklėtinių draugas, kartu spėti bėgti su įvairiausiomis naujovėmis, tačiau turėti mokinių pagarbą bei autoritetą. Ar tai – įmanoma? Koks šiandien turi būti mokytojo stuburas: tvirtas ar lankstus? Apie visa tai – „Mokysiu“ tinklalaidėje Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoją Indrę Šadvilaitę bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje dirbantį Igną Jurčiukonį kalbina žavioji Rasa Jusionytė.

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
200-07-23.

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. COVID-19 naratyvo analizė iš kalbinės ir psichologinės perspektyvos



Kaip žadėta Kalbos klubo klausytojams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiama COVID-19 naratyvo analizė. Šį kartą naratyvas aptariamas ir iš psichologinės pusės. Primename, kad kiekvienas reiškinys šiuolaikinėje sociokultūrinėje aplinkoje turi savo naratyvą (naratyvus). Naratyvo atsiradimui didelę, nors kartais ir neįvertinamą reikšmę turi kalba: vartojama leksika, semantinės konstrukcijos, tropai, stilistinės priemonės. Žodžių semantika gali būti „klastinga“, nes prasmės formavimo mechanizmuose veikia sudėtingas reiškinys – žodžio sąvoka ir reikšmės asociacijos sukuria implikacijas, darančias įtaką reiškinio vertinimui. Ar leksinės implikacijos daro poveikį psichologiniam žmogaus būviui? Akademinio Lietuvių kalbos žodyno duomenimis panika semantiniais ryšiais yra susijusi su tokiais žodžiais kaip išgyvenimas, išgyventi, liga, ligonis, mirti, mirtis, mirusysis, numirėlis, lavonas, išgąstis, gąsdinti, išsigąsti, baimė, bijoti, jaudulys, jaudintis, grėsti, grėsmė, grėsminga, grėsmingai, pavojus, pavojinga, pavojingai, nelaimė, nelaimingas, nelaimingai ir t. t. Ar neatsakingas šių žodžių vartojimas galėjo turėti padarinių visuomenės psichinei sveikatai pandemijos metu? Jei žodžiai nesąmoningai ir / arba pusiau sąmoningai daro poveikį žmogaus psichinei būklei, tai galima juos paversti galinga manipuliacine jėga. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Kaip psichologai vertina posakį žodis žeidžia, žodis gydo? Apie tai kalbamės su psichologe ir rašytoja Genovaite Petroniene.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2020-07-23.

0 komentarai (-ų):

Metodinis-informacinis filmas „Kitoks vaikas“



Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą ,,Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ (Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001) bei siekdama suteikti metodinę-informacinę pagalbą pedagogams ir specialistams, dirbantiems su klasės įvairove, parengė du filmus, kurių paskirtis, metodinė ir informacinė pagalba mokytojams, dirbantiems su klasės įvairove, ugdymo turinio pritaikymo galimybės bei ugdymo programos individualizavimas dirbant su įvairių ugdymo(si) poreikių turinčiais vaikais, tolerancijos kitokiems ugdymo galimybių apžvalga.

Metodinių-informacinių filmų „Autizmas – ne nuosprendis“ ir „Kitoks vaikas“ idėja – identifikuoti sunkumus, su kuriais susiduria mokytojai kasdieninėje veikloje, ugdydami autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, atskleisti kompleksines negalias turinčių vaikų ugdymo ypatumus. Filmuose atskleidžiami autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų intelektualiniai gebėjimai, ugdymo(-si) galimybės, kurios sudaro prielaidą integracijai į visuomenę ir darbo rinką, pateikiami ekspertų komentarai bei rekomendacijos. Pristatomi konkretūs darbo su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais metodai bei pavyzdžiai.

Nacionalinė švietimo agentūra.
2020-05-30.

0 komentarai (-ų):

Metodinis-informacinis filmas „Autizmas – ne nuosprendis“



Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ (Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001) bei siekdama suteikti metodinę-informacinę pagalbą pedagogams ir specialistams, dirbantiems su klasės įvairove, parengė du filmus, kurių paskirtis, metodinė ir informacinė pagalba mokytojams, dirbantiems su klasės įvairove, ugdymo turinio pritaikymo galimybės bei ugdymo programos individualizavimas dirbant su įvairių ugdymo(si) poreikių turinčiais vaikais, tolerancijos kitokiems ugdymo galimybių apžvalga.

Metodinių-informacinių filmų „Autizmas – ne nuosprendis“ ir „Kitoks vaikas“ idėja – identifikuoti sunkumus, su kuriais susiduria mokytojai kasdieninėje veikloje, ugdydami autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, atskleisti kompleksines negalias turinčių vaikų ugdymo ypatumus. Filmuose atskleidžiami autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų intelektualiniai gebėjimai, ugdymo(-si) galimybės, kurios sudaro prielaidą integracijai į visuomenę ir darbo rinką, pateikiami ekspertų komentarai bei rekomendacijos. Pristatomi konkretūs darbo su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais metodai bei pavyzdžiai.

Nacionalinė švietimo agentūra.
2020-05-30.

0 komentarai (-ų):

Teacher's Tech. Class Notebook in Microsoft Teams (Klasės darbas naudojant „Microsoft Teams“)



In this video tutorial, I will show you how to use OneNote Class Notebook in Microsoft Teams. Onenote Class Notebook is a great way to send out content to your students. In this tutorial, I will show you how to create a Class Notebook in Microsoft Teams, how to manage your Class Notebook by creating sections and pages. Quickly distribute content to your students in a collaboration space, content library, or individual students or groups.

Šiame vaizdo įraše „Google for Education“ sertifikuotas pedagogas Jamie Keet demonstruoja, kaip organizuoti darbą klasėje naudojantis „Microsoft Teams“.

Teacher's Tech.
2020-07-21

0 komentarai (-ų):

TED-Ed. What is a coronavirus? (Kas yra koronavirusas?)



Dig into the science of coronaviruses and find out how they cause diseases such as SARS, MERS, and COVID-19.
Pasinerkite į koronavirusų mokslą ir sužinokite, kaip jie sukelia tokias ligas kaip SARS, MERS ir COVID-19.

TED-Ed.
2020-07-21.

0 komentarai (-ų):

Why We Must Take a Strategic Approach to Technology Integration? (Kodėl turime rinktis strateginį požiūrį į informacinių technologijų integraciją?)



In this video, Sam Kary of The New EdTech Classroom argues why we must take a strategic approach to technology integration in order to meet the extraordinary challenges of our current moment in education.

Šiame vaizdo įraše „Google for Education“, „National Geographic“ sertifikuotas pedagogas Sam Kary argumentuoja, kodėl turime pasirinkti strateginį požiūrį į technologijų integraciją, kad galėtume įveikti nepaprastus iššūkius, susijusius su dabartine švietimo sistema.

New EdTech Classroom.
2020-07-20.

0 komentarai (-ų):

E. skautų TV. Paklausiausios informacinių technologijų profesijos



E. skautų TV parengė filmuką apie pačias paklausiausias 2020 metų IT specialybes.

Projektas „Prisijungusi Lietuva“.
2020-07-20.

0 komentarai (-ų):

European Schoolnet. IBSE at Home Webinar. (Tyrimais grįstas ugdymas namuose)



On 6 July, organised jointly with Scientix and STEM Alliance under the STEM Online Days 2020, the Amgen Teach Project offered the online webinar "IBSE at home" with interactive sessions and moments for sharing practices. The aim of the webinar was to deepen student interest and achievement in science by strengthening the ability of life science secondary school teachers to use Inquiry-Based Science Education teaching strategies in the classroom.

„Amgen Teach“ projektas pristato internetinio seminaro „Tyrimais grįstas ugdymas namuose“ (angl. „IBSE at home“) vaizdo įrašą ir medžiagą su interaktyviomis sesijomis ir praktinėmis veiklomis.


European Schoolnet.
Europos mokyklų tinklo akademija.
2020-07-09.

0 komentarai (-ų):

VU mokslas be pamokslų. Kaip klimato kaita veikia žmonių sveikatą?



MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – nauja, originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“.

Antrajame epizode laidos vedėjas Edvardas Kubilius apie tai, kuo naujų ligų, organizmų ir virusų atsiradimas yra susijęs su klimato kaita, kalbasi su VU Medicinos fakulteto profesore Natalja Fatkulina.

Vilniaus universitetas.
2020-06-26.

0 komentarai (-ų):

TED-Ed. What do all languages have in common? (Ką visos kalbos turi bendra?)



Language is endlessly variable. Each of us can come up with an infinite number of sentences in our native language, and we’re able to do so from an early age— almost as soon as we start to communicate in sentences. How is this possible? In the early 1950s, Noam Chomsky proposed a theory that the key to this versatility was grammar. Cameron Morin details Chomsky's theory of universal grammar.

Kalba yra be galo kintama. Kiekvienas iš mūsų gali sugalvoti begalinį sakinį gimtąja kalba, ir mes tą galime padaryti nuo ankstyvo amžiaus - beveik iškart, kai tik pradedame bendrauti sakiniais. Kaip tas yra įmanoma? 5-ojo dešimtmečio pradžioje Noamas Chomsky pasiūlė teoriją, kad šio universalumo raktas yra gramatika. Cameronas Morinas detalizuoja Chomskio visuotinės gramatikos teoriją.

TED-Ed.
2020-06-29.

0 komentarai (-ų):

Tech Tools for Interactive Remote Teaching Webinar (Įrankiai interaktyviam nuotolinio mokymo internetiniam seminarui)



Tech tools for interactive remote teaching webinar with Sam Kary of The New EdTech Classroom. In this webinar, Sam shows different strategies for how to make remote teaching more interactive and engaging for students.

Šiame vaizdo įraše „Google for Education“, „National Geographic“ sertifikuotas pedagogas Sam Kary pristato pagrindinius techninius įrankius, kurie bus naudingi organizuojant interaktyvius nuotolinio mokymo internetinius seminarus.

New EdTech Classroom.
2020-05-13.

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Covido19 naratyvo analizė iš kalbinės ir sociologinės perspektyvos: ar kalba veikia visuomenę?



Kaip žadėta Kalbos klubo klausytojams, naujuose pokalbiuose tęsiama Covido19 naratyvo analizė. Kokius naratyvą(us), susiformavusius karantino metu, mato sociologas dr. Liutauras Labanauskas? Ar naratyvo(ų) atsiradimui turėjo įtakos kalbinė raiška: leksika, metaforos, gramatinės formos, sintaksė? Kaip apskritai iš sociologinių tyrimų perspektyvos atrodo kalbos įtaka visuomenei? Mes puikiai žinome, kas yra sociolingvistika. Jos kryptis – tyrimai, kuriais siekiama sužinoti, kaip visuomenė keičia kalbą. O gal apverskime šią problematiką ir pamąstykime, kaip kalba keičia visuomenę? Įvairiose socialinėse aplinkose komunikuojant pasirenkami skirtingi komunikavimo kodai. Ar jie daro įtaką visuomenės raidai, vertybėms, prioritetams? O posovietnis autoritarinis mąstymas jau nebeatsispindi mūsų kalboje? Galbūt tam tikros posovietinį, nekritišką, nelaisvą mąstymą implikuojančios leksikos, gramatikos, sintaksės klišės vis dar veikia mums nežinant? Apie tai ir dar daugiau pokalbyje su sociologu dr. Liutauru Labanausku.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2020-07-09.

0 komentarai (-ų):

TED-Ed. What would happen if every human suddenly disappeared? (Kas nutiktų, jei staiga dingtų visi žmonės?)



Human beings are everywhere. With settlements on every continent, we can be found in the most isolated corners of Earth’s jungles, oceans and tundras. Our impact is so profound, most scientists believe humanity has left a permanent mark on Earth’s geological record. So what would happen if suddenly, every human on Earth disappeared? Dan Kwartler investigates.

Žmonių yra visur. Turėdami gyvenviečių kiekviename žemyne, mus galima rasti atokiausiuose Žemės džiunglių, vandenynų ir tundrų kampuose. Mūsų poveikis yra toks didelis, dauguma mokslininkų mano, kad žmonija paliko nuolatinį ženklą Žemės geologiniuose sluoksniuose. Taigi, kas nutiktų, jei staiga dingtų visi žmonės Žemėje? Dano Kwartlerio analizė.

TED-Ed.
2020-07-16

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Perskaityk knygą apie draugystę: pristato Virgis Šidlauskas



Šių metų akcijos „Vasara su knyga“ šūkis – „Skaitymas mus jungia!“, kuriuo vadovaudamiesi vaizdo įrašu mes sujungiame rašytoją su skaitytoju – kviečiame juos rekomenduoti Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistų atrinktas ir pačių autorių pamėgtas knygas iššūkiui! Knygas apie draugystę rekomenduoja Virgis Šidlauskas.

Virgis Šidlauskas – knygų vaikams autorius, parašęs apie stebuklingus berniuko Ulfo nuotykius – pirma serijos knyga „Ulfas ir stebuklinga barzda“ buvo nominuota 2017 metų „Metų knygos rinkimų“ knygų vaikams kategorijoje. Autorius yra parašęs ir knygą apie draugystę jaunesniems vaikams – „Ugnikalniukas ieško draugų“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2020-07-15.

0 komentarai (-ų):

TED-Ed. The greatest mathematician that never lived (Žymiausias matematikas, kuris niekada neegzistavo)



When Nicolas Bourbaki applied to the American Mathematical Society in the 1950s, he was already one of the most influential mathematicians of his time. He’d published articles in international journals and his textbooks were required reading. Yet his application was firmly rejected for one simple reason: Nicolas Bourbaki did not exist. How is that possible? Pratik Aghor digs into the mystery.

Kai Nicolas Bourbaki 1950-aisiais pateikė prašymą Amerikos matematikų draugijai, jis jau buvo vienas įtakingiausių savo meto matematikų. Jis publikavo straipsnius tarptautiniuose žurnaluose, jo vadovėlius reikėjo perskaityti. Tačiau jo paraiška buvo griežtai atmesta dėl vienos paprastos priežasties: Nicolas Bourbaki neegzistavo. Kaip tas gali būti įmanoma? Pratikas Aghoras gilinasi į šią paslaptį.

TED-Ed.
2020-07-06.

0 komentarai (-ų):

„Prisijungusi Lietuva“. E. skautų TV. Ar žinai, kaip pasirinkti profesiją, tinkamą ateityje?



Visi klausia, kuo būsi, o tu dar nežinai? Pateikiame tau 3 patarimus, nuo ko pradėti, renkantis svajonių profesiją.

Projektas „Prisijungusi Lietuva“.
2020-07-15.

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Perskaityk knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių: pristato Ilona Ežerinytė



Šių metų akcijos „Vasara su knyga“ šūkis – „Skaitymas mus jungia!“, kuriuo vadovaudamiesi vaizdo įrašu mes sujungiame rašytoją su skaitytoju – kviečiame juos rekomenduoti Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistų atrinktas ir pačių autorių pamėgtas knygas iššūkiui!
Šiaurės šalių autorių knygas rekomenduoja Ilona Ežerinytė. Ilona Ežerinytė – knygų vaikams ir paaugliams autorė, parašiusi ne vieną įvertintą ir įvairiomis literatūros premijomis apdovanotą knygą. Autorės knygos paaugliams „Verksnių klubas“ ir „Skiriama Rivai“ „Metų knygos rinkimuose“ skaitytojų buvo išrinktos kaip geriausios knygos paaugliams.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2020-07-08.

0 komentarai (-ų):

Hacking Future Skills: Computer Science Education (Ateities įgūdžių ugdymo iššūkiai: informatika mokykloje)



European Schoolnet, the STEM Alliance, and Microsoft organised the "Hacking Future Skills: Computer Science Education" virtual event that was held on 25th June 2020. The goal of the event was to explore the current situation of Computing Education in Europe and explore different approaches, reforms and initiatives aiming to equip the future generation with the skills they need.

„European Schoolnet“, STEM aljansas ir „Microsoft“ organizavo virtualų renginį „Hacking Future Skills: Computer Science Education“, kurio tikslas buvo ištirti dabartinę kompiuterinio švietimo situaciją Europoje ir įvairius metodus, reformas bei iniciatyvas, kuriomis siekiama suteikti ateities kartai reikiamų įgūdžių.

European Schoolnet.
Europos mokyklų tinklo akademija.
2020-06-26.

0 komentarai (-ų):

5 Tips to Prepare for Blended Learning (5 patarimai, kaip pasirengti mišriajam ugdymui)



Five tips to prepare for implementing a blended learning plan. Many school districts are currently planning for a combination of in-person and remote instruction.
Here are Sam's suggestions for how educators can get ready.
Tip #1: Set up a well-organized learning management system
Tip #2: Prepare to flip your classroom
Tip #3: Create interactive synchronous lessons
Tip #4: Focus on lesson design
Tip #5: Teach foundational technology skills

Šiame vaizdo įraše „Google for Education“, „National Geographic“ sertifikuotas pedagogas Sam Kary pristato pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti, norint pasirengti mišriajam ugdymui.

New EdTech Classroom.
2020-07-09.

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Perskaityk knygą apie gamtą: pristato Selemonas Paltanavičius



Šių metų akcijos „Vasara su knyga“ šūkis – „Skaitymas mus jungia!“, kuriuo vadovaudamiesi vaizdo įrašu mes sujungiame rašytoją su skaitytoju – kviečiame juos rekomenduoti Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistų atrinktas ir pačių autorių pamėgtas knygas iššūkiui! Knygas apie gamtą rekomenduoja Selemonas Paltanavičius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2020-07-01.

0 komentarai (-ų):

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Perskaityk knygą, kurios pavadinime yra skaičius: pristato Paulius Norvila



Šių metų akcijos „Vasara su knyga“ šūkis – „Skaitymas mus jungia!“, kuriuo vadovaudamiesi vaizdo įrašu mes sujungiame rašytoją su skaitytoju – kviečiame juos rekomenduoti Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistų atrinktas ir pačių autorių pamėgtas knygas iššūkiui! Knygas, kurių pavadinime yra skaičius rekomenduoja Paulius Norvila.
Paulius Norvila – rašytojas, kurio pirma knyga vaikams apie kiškio rašytojo nuotykius „Stryk pastrykt!“ buvo nominuota 2019 metų „Metų knygos rinkimų“ knygų vaikams kategorijoje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2020-06-23

0 komentarai (-ų):

Projekto „Media Lab for Bridging Cross-Border Gaps“ gerosios patirties sklaidos konferencija



Konferencijoje dalyvavo švietimo politikos formuotojai, mokytojai ir medijų raštingumo tematika susidomėję specialistai, dirbantys jaunimo švietimo srityje. Tarptautinės konferencijos tikslas – pristatyti projekto „Media Lab“ metu sukurtą metodinę medžiagą, skirtą medijų raštingumui plėtoti. Projekto „Media Lab“ organizuotame tarptautiniame renginyje dalyvavo projekto partnerių atstovaujamų šalių – Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Kipro, Graikijos ir Šiaurės Makedonijos – universitetų mokslininkai ir žurnalistai, pedagogai. Jie pasidalijo patirtimi medijų edukacijos srityje, kuri tampa ypač aktuali nuotolinio mokymo(si) kontekste. „Erasmus+“ projektas „Media Lab“ yra Europos Sąjungos finansuojamas projektas, kurio tikslas – padėti sukurti inovatyvius medijų raštingumo ugdymo įrankius, atrasti priemones ir būdus jaunimo medijų raštingumo lygiui kelti.
Projektą koordinuoja Nacionalinė švietimo agentūra.

Nacionalinė švietimo agentūra.
2020-07-08.

0 komentarai (-ų):