Rodomi pranešimai su žymėmis Kūrybingumo ugdymas. Rodyti visus pranešimus
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Konferencija „STEAM kompetencijos ir kūrybiškumo ugdymas. Meno ir mokslo pasaulius integruojantys projektai“.
2023 m. gegužės 26 d įvyko Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir Dailės mokytojų asociacijos rengiama konferencija „STEAM kompetencijos ir kūrybiškumo ugdymas. Meno ir mokslo pasaulius integruojantys projektai“. Konferencijos moderatorė – menų studijos „Spalvų juokas“ direktorė Alma Bureikienė.
Šios konferencijos tikslas – skleisti sėkmingos pedagoginės praktikos pavyzdžius, ugdant kūrybiškumo pagrindus, bendradarbiavimo, bendrąsias (skaitymo, rašymo, kalbėjimo, kompiuterinio raštingumo, matematikos, gamtamokslines ir kt.) kompetencijas bei inovatyvių veiklų taikymą formaliame ir neformaliame ugdyme, kviesti pedagogus dalintis STEAM ugdymo mokslinėmis ir metodinėmis įžvalgomis, praktikomis, pamokų organizavimo idėjomis, metodais, priemonių pavyzdžiais, skatinančiais mokinių mokymosi motyvaciją, kritinį mąstymą, atskleidžiančiais pažintinius ir kūrybinius mokinių gebėjimus.
Daugiau informacijos nuorodoje.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
2023-06-14
Nacionalinė švietimo agentūra. Viešoji konsultacija dėl ikimokyklinio ugdymo programos gairių projekto
Viešoji konsultacija dėl ikimokyklinio ugdymo programos gairių projekto.
Nacionalinė švietimo agentūra
2023-05-31
Kūrybingumo mokykla. Kas dar gyvena mūsų namuose?
Kai galvojame apie namus, dažniausiai įsivaizduojame mums gerai pažįstamą aplinką: patogią lovą, mėgstamiausią fotelį, valgomąjį stalą ir prie jo vakarieniaujančius namų gyventojus bei jų svečius. Vis tik namai gali būti neįprasčiausių formų ir pavidalų – besienės ir belangės medžių lajos ar šaldytuve per ilgai užsibuvęs jogurto indelis, kartais net mes patys galime tapti mobilia gyvenviete. Laidos svečiai: menininkas Mindaugas Gapševičius; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas Aurimas Švedas; Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė-entomologė Rasa Bernotienė.
Kūrybingumo mokykla
2023-05-24
Kūrybingumo mokykla. Būti savimi kartu su kitais
Žmonės gimsta aplinkoje, kurioje gausu įvairiausių mūsų tapatybę formuojančių mitų, istorijų bei vaizdinių. Tokiu būdu tampame įvairialypėmis būtybėmis – kiekviena su savu vaizdinių ir įsitikinimų rinkiniu. Kita vertus, norėdami atrasti savo išskirtinumą, susiduriame su daugybe iššūkių, glūdinčių tiek mūsų visuomenės prigimtyje, tiek ir mūsų kalboje. Taigi ką reiškia atrasti savastį šiandienos pasaulyje? Kaip tai keičia mūsų santykius su kitais? Ir kiek mūsų tapatybėje išlaikyti pagarbą ir dėmesį kitiems?
Į šiuos klausimus atsako: menininkė Anastasija Sosunova, menininkė Agnė Jokšė, fotomenininkė Dovilė Dagienė,
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas Aurimas Švedas.
Kūrybingumo mokykla
2023-05-19
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Kinas pamokoje: žinios, kūrybiškumas ir empatija
Kino kritikė Paulina Drėgvaitė pristato kino meno specifiką, pagrindinius kino filmo analizės aspektus.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga
2023-05-19
Kūrybingumo mokykla. Kai protauja ne vien žmonės
Paskutiniu metu dirbtiniam intelektui šokus į neregėtas aukštumas, klausiame – kiek ši technologija gali būti ištobulinta? Ar dirbtinis intelektas gali pranokti žmogaus protą? O gal vertėtų pradėti nuo kito klausimo – ką, iš tiesų, žinome apie savo pačių intelektą? Ką vadiname intelektu ir kam jis būdingas? Gal tobulindami tai, ko iki galo nesuprantame, nusigręžiame nuo įvairių protingumo formų, kurios būdingos ne tik žmonėms? Ko šiuo požiūriu mus gali išmokyti gleivūnai, grybai ar paukščiai?
Laidos svečiai: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Jonas Dagys; Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė – mikologė Tatjana Arslanova; Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Mintautas Gutauskas.
Kūrybingumo mokykla
2023-05-16
Kūrybingumo mokykla. Kaip pakeisti mokyklą?
Nuviliančios naujienos – ateitis mums nežada nieko konkretaus ir stabilaus. Neapibrėžtų ir daugialypių scenarijų akivaizdoje vis dažniau susimąstome apie švietimo ir ugdymo reikšmę. Mokykloje pradedame savo pirmąją pažintį su mus supančia aplinka, žmonėmis ir gyvūnais. Čia formuojasi būsimųjų vizionierių, mąstytojų, mokslininkų ir aktyvistų asmenybės, čia išpurenama dirva pasaulio ir žmogaus santykių modeliams. Taigi, kokia bus ateities mokykla? Ko joje galima išmokti? Ir kas bus jos mokytojos ir mokytojai? Laidos svečiai: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkė Lilija Duoblienė; Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkė Sandra Kairė; Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Simonas Šabanovas.
Kūrybingumo mokykla
2023-05-15
Kūrybingumo mokykla. Žinojimas daugiau nei protu
Ko gero, intuicija – tai vienas iš nedaugelio žmogaus pranašumų dirbtinio intelekto keliamų iššūkių akivaizdoje. Vis dėlto, dažnai interpretuojama kaip analitinio mąstymo priešybė, ši alternatyvaus žinojimo forma nesulaukia tinkamo dėmesio. Kita vertus, mūsų medžiais laipiojantys giminaičiai vis dar išlaikė puikiai ištobulintą savo nuojautos instrumentą ir geba juo kliautis būtent tada, kai iškyla egzistencinės grėsmės. Taigi, kaip šiandien suprasti intuiciją? Kuo ji ypatinga menininkams, filosofams ar mokslininkams? Ir kuo čia dėtos bakterijos?
Į klausimus atsako: menininkas Robertas Narkus; menininkas skulptorius, meno pedagogas bei inžinierius Tomas Martišauskis;
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Urtė Neniškytė.
Kūrybingumo mokykla
2023-04-04
Kūrybingumo mokykla. Ar galvojate apie vandenį?
Vanduo dažnai siejamas su gyvybės pradžia ir pabaiga. Šis elementas tampa nesuskaičiuojamos galybės organizmų namais, jis keičia geografinį Žemės portretą ir net jungia dinozaurą su žmogumi. Karštligiškai bandome jį atrasti kitose Saulės sistemos planetose, tačiau vis dar nežinome kas gyvena giliausiose Žemės įdubose. O ar dažnai susimąstome apie kasdienę vandens reikšmę? Kiek jo nešiojame ne tik savyje, bet ir ant savęs? Kiek pripildytų vonių reikia pagaminti vieną gabalėlį šokolado? Ir koks vandens kaip terapeuto vaidmuo?
Apie vandens fenomeną pasakoja menininkė, tapytoja Auksė Miliukaitė; Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Simonas Šabanovas; Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas Andrėj Spiridonov.
Kūrybingumo mokykla
2023-03-27
Kūrybingumo mokykla. Menas girdėti giliau
Neretai atrodo, kad muzikinės klausos stokojančio žmogaus dainavimas skamba kaip klaida, o muzikinė raiška – tai tik apdovanotųjų reikalas, tačiau menininkė ir kompozitorė Lina Lapelytė siūlo įsiklausyti į ne tik klausą. Intonavimo stoką ji sugretina su dilgėlėmis, kuriose gausiai slypi naudingųjų savybių. Inspiruoti menininkės svarstome apie prislopintų balsų reikšmę istoriniame kontekste. Kodėl dažnai unikalumas nutildomas – tarsi būtų mėginama išrauti dilgėlę? Ir ką mums kužda augalai bei kaip niūniuoja pupos?
Laidos svečiai: menininkė, kompozitorė Lina Lapelytė;Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto mokslininkas Simonas Šabanovas;
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas Aurimas Švedas.
Kūrybingumo mokykla
2023-03-20
Kūrybingumo mokykla. Kaip gyventi kartu?
Venecijos kanalų dugne augančios jūržolės galėtų būti puikus patiekalas ant mūsų stalo. Vis dėlto, iš rytų atkeliavę augalai siūlo mainus, kurių negalima įgyvendinti. Šį procesą seka Venecijos bienalėje Lietuvą atstovavęs menininkas Robertas Narkus. Jo įkvėpti svarstome apie simbiozę – mokėjimą gyventi ir būti kartu. Šio bendrabūvio gausu įvairiausiose gamtinėse sistemose. Kaip ir kodėl vyksta nebylūs susitarimai tarp žuvų ir koralų, grybų ir augalų. Kaip jie sugyvena – vykdo simbiozę? Ir kaip šiam procesui padeda arba trukdo žmogus?
Laidos svečiai: menininkas Robertas Narkus; menininkė, architektė Aistė Ambrazevičiūtė; Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė entomologė Rasa Bernotienė; Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslininkas ekologas Alius Ulevičius; Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė mikologė Tatjana Arslanova.
Kūrybingumo mokykla
2023-03-13
Kūrybingumo mokykla. Žmogus ir kiti gyvūnai
Ilgus metus žmogus gamtą regėjo kaip savo naudos ir dominavimo sferą. Norėdamas išryškinti savąją svarbą, homo sapiens pats save įvardijo ypatingu gyvūnu.Šiandien palengva imama suvokti, kad ir kiti gyvūnai gali būti ne menkiau svarbūs. Ir ne tik dėl to, kokius vaidmenis jie užima ekosistemų pusiausvyroje. Dažnu atveju gyvūnai slepia niuansuotą pasaulį, kurį dar menkai pažįstame. Jie turi jausmus, sąmonę, jaučia skausmą ir įvairias emocijas. Galbūt todėl šiandien gyvūnų teisės ir aplikodairos etika įgauna vis svarbesnį vaidmenį. Tačiau ar tikrai gerai suprantame kitus gyvūnus? Ar jau išmokome jų nepaversti žmogiško pasaulio padarais? Ir kokie pavojai iškyla, kai mėginame pernelyg artimai su jais susibičiuliauti arba pernelyg karštligiškai juos apsaugoti?
Laidos svečiai: menininkė Aurelija Maknytė; Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto mokslininkas, filosofas Mintautas Gutauskas; Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto mokslininkė, filosofė Renata Bikauskaitė.
Kūrybingumo mokykla
2023-03-06
Kūrybingumo mokykla. Ar bus ateityje vietos ir mums?
Dar nuo pradinuko suolo mūsų klausinėja – kaip atrodys ateitis. Kasdien mėginame nuspėti, koks bus oras ar draugų reakcija nusikirpus plaukus. Žinios mirga ekonominio augimo ar elektros kainų prognozėmis. Kiek rečiau susimąstome – kokį priverstinį pokytį išgyvens Kinijos gyventojai prasidėjus Amazonės miškų dykumėjimo procesui. Arba – kaip ateityje keisis mokyklos samprata bei funkcija. Daugeliu atveju atsakymų nesuteiks net ilgamečiai ir jautrūs apmąstymai. Tad, jeigu ateitį valdo neapibrėžtumas, gal ją gali paaiškinti atsitiktinumų teorija?
Laidos aiškiaregiai: menininkas Robertas Narkus; Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas Andrej Spiridonov;
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkė Lilija Duoblienė.
Kūrybingumo mokykla
2023-02-27
Kūrybingumo mokykla. Tūkstančiai Gajos vardų
Planeta, kurią vadiname savo namais, šiandien grasina potvyniais, sausromis, išnykimu ir katastrofomis. Ji nepaiso mūsų ateities planų ir neatsižvelgia į žmogiškuosius interesus. Ji elgiasi kaip Gaja – kerštinga Žemės deivė. Tuo pačiu graikų mitologijos vardu įkūnijama ir mokslinė teorija, kurią dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pasiūlė ir ištobulino britų chemikas Jamesas Lovelockas ir amerikiečių mikrobiologė Lynn Margulis. Jie mūsų planetą suvokė kaip savireguliacinę sistemą – tarpusavyje susijusių ryšių tinklą, kurio dėka bendradarbiauja gyvoji ir negyvoji gamta. Taigi, kas šiandien yra Gaja? Pykčio ir atpildo trokštanti galia, ar gyvybės balansą palaikančios planetos vardas?
Laidos svečiai: muzikos kūrėjas, poetas, publicistas Žygimantas Kudirka; Vilniaus universiteto, Geomokslų instituto mokslininkas, geomokslininkas Andrej Spiridonov.
Studijų draugas: Vilniaus universitetas.
Kūrybingumo mokykla
2023-02-22
TEDx Talks. Can artificial intelligence be creative? (Ar dirbtinis intelektas gali būti kūrybingas?)
Sparti dirbtinio intelekto pažanga kuria nuostabos ir baimės derinį. Kokios yra dabartinės dirbtinio intelekto galimybės ir ribos?
Tarptautinės Prahos mokyklos 11 klasės mokinys Ahaanas yra kilęs iš Indijos ir laikomas kompiuterių mokslo, matematikos ir gamtos mokslų vunderkindu. Ši kalba buvo pasakyta TEDx renginyje, naudojant TED konferencijos formatą, bet savarankiškai organizuotą vietos bendruomenės.
Rapid advances in AI are inspiring a mix of wonder and fear. What are its current capabilities and limits?
An 11th grade student at the International School of Prague, Ahaan comes from India and is considered a prodigy in computer science, maths and science. This talk was given at a TEDx event using the TED conference format but independently organized by a local communit.
TEDx Talks
2023-02-01
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. STEAM – integruotas mokymosi būdas
STEAM ugdymo būdas padeda pažadinti vaikų smalsumą, kūrybiškumą, sudomina inžineriniu, gamtamoksliniu ugdymu, formuoja kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus. Lietuvoje jau veikia 7 regioniniai STEAM atviros prieigos centrai. Jie įsikūrę Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. STEAM atviros prieigos centras – tai modernių technologijų centras, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, sudaromos sąlygos mokiniams pamokų metu ar po jų atlikti tyrimus, konstruoti, modeliuoti ir susipažinti su mokslo inovacijomis, kūrybiškai sprendžiant iškilusias problemas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2023-01-20
New EdTech Classroom. Which 21st Century Skills Are YOU Teaching? (Kokių XXI amžiaus įgūdžių mokote?)
Kokie XXI amžiaus įgūdžiai dar neugdomi jūsų klasėje ir kaip galite pradėti juos ugdyti?
0:00 XXI amžiaus įgūdžiai
0:14 Kritinis mąstymas
2:27 Kūrybiškumas
5:18 Bendradarbiavimas
7:28 Bendravimas
Which 21st century skills haven’t found their way into your classroom just yet AND how you can start teaching them!
0:00 21st century skills
0:14 Critical thinking
2:27 Creativity
5:18 Collaboration
7:28 Communication
New EdTech Classroom
2022-09-28
Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Anastasia Sosunova. Priklausymo istorijos
Vizualaus meno kūrėjos Anastasios Sosunovos videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Kodėl mes priklausome būriui kitų žmonių ir kas mus jungia? Gal jau rytoj galėtumėm sukurti savo naują tautą, kalbą ir bendruomenę? Leidžiamės tyrinėti ir kurti priklausymo istorijas kartu su vizualaus meno kūrėja Anastasia Sosunova.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kūrybingumo mokykla
2022-02-18
Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Tomas Martišauskis. Išradimų anatomija
Inžinieriaus bei skulptoriaus Tomo Martišauskio videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Kas, jei mes turime visai ne 5 jusles, o visas 6 – t.y. mums paklūsta dar ir intuicija? Kaip naudotis šiuo 6-ojo pojūčio instrumentu nagrinėjame su meno inžinieriumi Tomu Martišauskiu.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kūrybingumo mokykla.
2022-02-18
Aštuntoji diena. Medijų raštingumo geriausia mokytis per praktiką
Suvokti, kaip kuriamos žinios, ypač svarbu šiais laikais, kai vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų. „Virtualiame pasaulyje žinios yra konstruojamos. Svarbu suprasti, kad už parašyto teksto ar įdomaus įrašo socialinėse medijose visada yra žmogus, kuris tą informaciją suminkė“, - kalba Lietuvos žurnalistikos centro direktorė Džina Donauskaitė. Tačiau kaip geriausia mokyti moksleivius medijų raštingumo? D. Donauskaitė yra įsitikinusi, kad pats efektyviausias mokymasis vyksta kuriant patiems: „Per savo patirtį žmogus supranta, kaip dirba didžioji žiniasklaida. Pavyzdžiui, atsiranda supratimas, kaip rinkti informaciją, kas yra svarbu – juk ne viską žurnalistai deda į savo tekstą, videoreportažą ar tinklalaidę“. Būtent todėl ji skatina mokyklas nepamiršti senos geros tradicijos – kurti mokyklų laikraščius. Tinklalaidėje „Vizijos“ keliame aktualius klausimus apie žiniasklaidą. Jie svarbūs ne tik jauniesiems žurnalistams, bet ir visiems, kuriuos domina medijų virtuvė. Kaip atsirinkti temas, kad jos būtų aktualios bendruomenei? Kaip parašyti intriguojančią, bet ne pigaus populiarumo siekiančią antraštę? Kaip ir kiek pasirengti interviu? Galiausiai – ar privalu duoti pašnekovui skaityti ir taisyti parašytą tekstą? Kalbino Ginta Gaivenytė.
Aštuntoji diena.
2021-11-24
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
