Žinių radijas. „Tėvystė praktiškai“. Kaip bendrauti su paaugliais?

Žinių radijo laidoje „Tėvystė praktiškai“ diskutuoja Renata Cikanaitė ir psichoterapeutė, dviejų paauglių mama Aurelija Mulier.

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Klimato savaitė medijų ir informacinio raštingumo kontekste

Spalio 24–30 dienomis Lietuvoje bus minima Klimato savaitė. Kaip gi šios dvi temos dera kartu? Kaip dezinformacija gali turėti įtakos klimato kaitai? Patirtimi dalinsis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai. 

Bernadinai.lt. Daugiaetninės 1940-ųjų tremtys

Lietuvos kultūros lauke gausu tremties istorijos pasakojimų pavyzdžių, neretai apgobtų romantizmo migla. Iš kartos į kartą perduotas ir šių pasakojimų suformuotas aukos vaidmuo skatina šią istorijos dalį žymėti kaip tik lietuviams skaudžią patirtį. Tačiau tarp tremtinių liudijimų pasigirsta ir kitoms etninėms grupėms priklausančių žmonių istorijų. 

Atviras Seimas. Tarptautinis forumas „Geresnis mokyklų valdymas - geresnė jaunimo psichikos sveikata?“

Forumo metu aptartas jaunimo psichikos sveikatos paslaugų grandinės kompleksinis tyrimas, kurį Europos Komisijos užsakymu atliko Pasaulio banko biurokratijos baboratorija drauge su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA).Į forumą kviečiami: Europos Komisijos, EBPO, akademinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atviras Seimas 2022-10-28

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. XVIII edukacijos forumas „Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ateitis“

XVIII edukacijos forumas „Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ateitis. Kuo kliausimės: skaičiuote ar vaizduote?“ 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kaip mus paveikia dezinformacija ir kaip jai atsispirti?

Kokie psichologiniai veiksniai daro įtaką informacijos vertinimui, kodėl žmonės pasitiki arba nepasitiki medijomis ir kaip tai susiję su klaidingos informacijos dalijimusi? 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė Kalba kalba #24. Apie vertėjų dosnumą su Carmen Caro Dugo

Svečiuose lankėsi VU Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docentė, vertėja Carmen Caro Dugo. Kalbėjomės apie tai, kas lemia vertėjo sprendimą rinktis vieną ar kitą kūrinį, kaip ir kodėl ispaniškai suskambėjo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Kristijono Donelaičio „Metai“, kokius įspūdžius šių klasikinių lietuviškų tekstų vertimai palieka ispanakalbiams skaitytojams. 

Aštuntoji diena. Rugilė Audenienė: „Haiku moko ne tik save išreikšti, o pamatyti“

„Haiku rašymas – tai kelionė, ir išorinė, ir vidinė“, - tvirtina rašytoja Rugilė Audenienė. Senovės Japonijos haiku meistrai daug keliavo. Jie buvo kaip žurnalistai, haiku forma rengiantys reportažus. Tarsi fotografuojantys akimirkas. Ir sugebantys taip išreikšti visą esmę. Kalbina Ginta Gaivenytė. 

VU mokslas be pamokslų. Kodėl mums rūpi, ką apie mus galvoja kiti?

MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. 

Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai. Doc. dr. Aistės Kučinskienės paskaita „Sprogimai XX a. 3 dešimtmečio lietuvių poezijoje“

XX a. pradžioje svarbiausią vietą lietuvių poezijoje užima pomaironinės kartos neoromantikai ir simbolistai. O štai trečiuoju dešimtmečiu nuskamba: „Šalin saldūs, tarp poėtų lūpų nudilę, posmai! Šalin gražumynai!“, „Šalin romantikas!“ Naujų gūsių į lietuvių poetinę tradiciją įpūsti bando ne kas kitas, o pirmasis avangardinis sąjūdis „Keturi vėjai“. Pamokoje pakalbėsime, kas sprogsta avangardo poezijoje, ir aiškinsimės, kodėl avangardistų eilėse kelnės ir granatos svarbesnės negu akys ir žvaigždės. 

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Dr. M. Martišiaus knygos „Atsargiai – propaganda“ pristatymas

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docento, daktaro Manto Martišiaus knyga „Atsargiai – propaganda“. Renginį moderuoja žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė. Šis renginys yra Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės programos dalis. Lietuvos viešosios bibliotekos kviečia gyventojus spalio 24-31 dienomis minėti Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę (angl. Global Media and Information Literacy Week). Vienuoliktą kartą minimos Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės šūkis šiemet yra „Kuriant pasitikėjimą, būtinas medijų ir informacinis raštingumas“. MIR savaitės tikslas – padėti suprasti medijų ir informacinio raštingumo svarbą ir reikšmę mūsų visų, kaip piliečių gyvenime, paskatinti pasitikrinti savo MIR žinias, elgesį ir gilinti raštingumą. Veiklas orientuojant suaugusiųjų auditorijai, organizatoriai siekia, kad Medijų ir informacinis raštingumas taptų įrankiu pilietinės visuomenės telkimui, įgalinimui, piliečių tapatumo jausmo stiprinimui, sąmoningumo didinimui. A.Mickevičiaus viešoji biblioteka 2022-10-26

Nacionalinė švietimo agentūra. Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos

Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VII (V dalis).

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Ar esame atsakingi informacijos vartotojai?

Kai esame užversti informacijos srautais, turime sekti įvairiausias naujienas, naudotis gausa įrenginių - vargina daugybę iš mūsų. Atsijungti nuo viso to gali būti labai sunku. Kita vertus, būti tokiame sraute taip pat ne išeitis. Publikuoti tyrimai rodo, kad jauname amžiuje socialinių tinklų naudojimas tiesiogiai susijęs su depresija. Gebėjimas būti sąmoningu kalbant apie vartojimo įpročius ir medijų raštingumo įgūdžiai gali padėti sumažinti neigiamą informacijos gausos įtaką. Turime prisiimti atsakomybę už tai, ką, kur ir kada vartojame. Renginio diskusija skirta informacijos pertekliui mūsų gyvenimuose. 

Bernardinai.lt. Bari Egizas – vienintelis dailininkas, priklausęs karaimų inteligentijai

Vilnius kaip vienas ryškiausių kultūrinių sąveikų centrų liudija įvairialypę, daugiasluoksnę istoriją. Čia kūrėsi ir karaimai, o XX a. pradžioje šios tautos kultūrinė veikla Vilniuje itin suaktyvėjo. Vienas tokių pavyzdžių – mažai kam girdėtas dailininkas Bari Egizas. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės atidarymas

Kodėl medijų ir informacinis raštingumas yra svarbus? Renginyje aptarsime kas iki šiol yra padaryta šioje srityje ir ką svarbaus turime padaryti, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus. Svečiai diskutuos apie globaliai reikšmingus aspektus, kurie susiję su MIR plėtote ne tik Lietuvoje, Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Šiandieniniame kontekste ypač svarbu kalbėti apie tai, kaip globalių problemų (dezinformacijos, manipuliacijų pliūpsnių) sprendimus inicijuoja tarptautinės organizacijos ir kaip šios iniciatyvos įgyvendinamos lokaliai. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kodėl svarbi vaiko nuomonė

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl skaitmeninių technologijų diegimo

Viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl skaitmeninių technologijų diegimo, jų panaudojimo ugdymo turiniui įgyvendinti, mokytojų mokymuisi“. Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl skaitmeninių technologijų diegimo, jų panaudojimo ugdymo turiniui įgyvendinti, mokytojų mokymuisi“. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos

Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VII (IV dalis). 

VU TSPMI. Dr. Deivido Šlekio paskaita „Modernios vakarietiškos karybos gimimas XVII a. karuose“

Šiuo metu vykstant karui Ukrainoje, viena labiausiai aptarinėjamų temų yra Rusijos kariuomenės negebėjimas/nemokėjimas taikyti modernios karybos principų. Paskaitos metu dėstytojas kalbėjo apie tai, kaip XVII a. karų metu gimė modernios karybos principai, kurių nesilaikant sunku tikėtis pergalės kovos lauke. 

Paramos vaikams centras. Konferencija „Psichologinis atsparumas: kaip stiprinti ir apsaugoti vaikus“

Žinių radijas. Ar vaikų skirstymas į humanitarus ir tiksliukus – jau yra pasenęs?

Ar tikrai yra vaikų, kuriems matematiniai uždaviniai neįveikiami dėl polinkio į meninius ar socialinius mokslus? Kaip sudominti moksleivius pamokomis, kurioms, rodos, trūksta gabumų? Atsako Kembridžo universiteto neuromokslininkė Roma Šiugždaitė.Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.Laidą veda Tomas Loiba.

Vrublevskių biblioteka. Paskaita „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę“

Lietuvos žemėje karaimai kaip savita bendruomenė žinoma nuo XIV a. pabaigos. Šių laikų karaimai yra visiškai integravęsi į modernios Lietuvos visuomenę, tačiau karaimų bendruomenė čia yra labai negausi – vos apie 200 žmonių. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant mažo žmonių skaičiaus, kultūriniai karaimų savitumai, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas, religija yra ne tik gyvi, bet ir funkcionuoja. Šių ypatumų visuma – stiprus Lietuvos karaimų kultūros pamatas, sudarantis ir karaimiškos tapatybės esmę. 

Vrublevskių biblioteka. Vaizdo pasakojimas „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“

Prieš 130 metų, 1892 metų rugpjūčio 23 dieną Latvijoje, Mintaujoje (dabar – Jelgava) gimė Konstantinas Jablonskis – teisininkas, istorikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Jo asmeninė biblioteka šiandien saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Šios gražios sukakties proga bibliotekoje 2022 m. liepos 11 – rugsėjo 19 d. veikia paroda „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“. Apie memorialiniame akademiko K. Jablonskio fonde saugomą biblioteką vaizdo siužete pasakoja viena iš parodos rengėjų – Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Konferencija „Psichologinio smurto prieš vaikus atpažinimo bei pagalbos teikimo iššūkiai“

Išgirdus smurto sąvoką, dažnas ją susieja su fizinio skausmo sukėlimu, tačiau nesusimąsto, kad žodžiu sužeisti galima daug skaudžiau. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, jog nuo psichologinio smurto – dažnai sunkiai atpažįstamo ir sudėtingai įrodomo – neretai nukenčia vaikai. Apie nelengvus emocinius išgyvenimus vaikui sukeliančio elgesio problematiką kalbėta vaiko gerovės srityje dirbančius specialistus subūrusioje konferencijoje „Psichologinio smurto prieš vaikus atpažinimo bei pagalbos teikimo iššūkiai“. 

Žinių radijas. „Tėvystė praktiškai“. Kas atsakingas už bendravimo kultūros kūrimą tarp mokyklos ir tėvų?

Žinių radijo laidoje „Tėvystė praktiškai“ diskutuoja Renata Cikanaitė ir edukologė, švietimo praktikė ir konsultantė, „Family Lab Academy“ įkūrėja Jovita Starkutė. Žinių radijas. 2022-10-18

Nacionalinė švietimo agentūra. Užsienio ekspertų konsultacijos

Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VII (III dalis). 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Kalba ir žurnalistai: nematomo fronto kariai arba leksinių implikacijų mechanizmai

Karas išryškino, kad informacija, esant labai jautriai vertybinei, moralinei ir net egzistencinei situacijai, turi būti pateikiama labai atsakingai. Karas parodė ir ypatingą kalbinės raiškos vaidmenį komunikuojant santykį su agresija. Tiesmukai pamatėme, kaip stipriai žiniasklaidoje veikia semantinis reiškinys, vadinamas leksinėmis implikacijomis. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Metų mokytojų apdovanojimai

Tarptautinės mokytojų dienos proga Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apdovanoti Metų mokytojai, įteikta Meilės Lukšienės premija ir Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija. Mokytojus sveikino Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Švietimo mainų paramos fondas. Partnerysčių projektų įgyvendinimo ypatumai

Švietimo mainų paramos fondas 

Nacionalinė švietimo agentūra. Geografijos ugdymo turinio įgyvendinimo galimybės

Nuotolinis susitikimas „Geografijos ugdymo turinio įgyvendinimo galimybės“. Renginio tikslas: aptarti atnaujintų bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijų panaudojimo galimybes 2022–2023 m.m. Nacionalinė švietimo agentūra. 2022-10-14

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijos laureatė Gailutė Urbonaitė-Narkevičienė

2022 m. spalio 5 d. Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija įteikta Gailutei Urbonaitei-Narkevičienei, Bostono lituanistinės mokyklos vadovei. Ji yra aktyvi ir gerai žinoma ne tik JAV, bet ir pasaulio lietuvių bendruomenės narė, daug nusipelniusi lietuvių kalbos mokymui ir populiarinimui. Bostono lituanistinei mokyklai, antrai pagal senumą pasaulio lituanistinei mokyklai, įkurtai 1949 m., vadovauti pradėjo 2000 m. Mokinių skaičius per tą laiką padvigubėjo, atsirado suaugusiųjų grupės, mokykloje susibūrė „Knygų klubas“, „Mamų klubas“, etnokultūros amatų būrelis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Meilės Lukšienės premijos laureatas Ąžuolas Jašinskas

2022 m. Meilės Lukšienės premijos laureatas – Ąžuolas Jašinskas, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas. Puikiai bendrauja su vaikais, su tėvais, nuolat domisi švietimo naujovėmis. Pamokas paįvairina šiuolaikinėmis technologijomis, kurias puikiai išmano, taiko motyvacinę programą ClassDojo, kitus motyvacinius metodus, nuosekliai ugdančius mokinių gebėjimą mokytis, vertinti asmeninius pasiekimus, atsakingai planuoti. Jo mokiniai pelno lietuvių kalbos, matematikos, IT konkursų apdovanojimus, dalyvauja olimpiadose, edukacinėse pamokose. 

LMA Vrublevskių biblioteka. Paskaita „Vilko vaikai: „Jei ne Lietuva manęs nebūtų“

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu Lietuvą pasiekė visuotinė migracija iš Rytų Prūsijos. Lietuvos vaidmuo Rytprūsių krašto vokiečių istorijoje pokario metais buvo itin svarbus – šalis tapo prieglobsčiu tūkstančiams išbadėjusių ir nuo mirties besivaduojančių vaikų. Tačiau kalbėti apie savo likimus totalitaristinių diktatūrų aukos išdrįso tik po daugiau nei penkiasdešimties metų tylos. LMA Vrublevskių bibliotekoje viešą paskaitą „Vilko vaikai: „jei ne Lietuva, manęs jau nebūtų“ skaitė Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Metų mokytoja Aleksandra Žvirblytė

2022 m. spalio 5 d. Metų mokytojo premija įteikta Aleksandrai Žvirblytei, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorei, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Fortepijono skyriaus mokytojai ekspertei. Per ilgus metus sukaupta metodinė ir praktinė patirtis bei speciali metodika leidžia mokytojai maksimaliai atskleisti kiekvieno vaiko individualumą bei geriausias savybes. Ji daugiau nei 20 metų bendradarbiauja su Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, globoja ir ugdo talentingus vaikus su negalia. Yra įvaldžiusi pažangią metodiką, leidžiančią sėkmingai ugdyti vaikus su negalia, visoje Lietuvoje veda jiems edukacinius seminarus, prisideda prie jaunų neįgaliųjų muzikos atlikėjų konkurso-festivalio „Perliukai“, tarptautinio neįgaliųjų festivalio „Spalvų muzika“. Mokytoja yra parengusi edukacinių projektų, vienas iš jų – „Kelias į Parnasą“, kurio metu profesionalūs specialistai iš Lietuvos ir užsienio dalijosi vertinga pedagogine patirtimi, vedė interaktyvius seminarus Lietuvos jaunimui, taip pat ir socialinę atskirtį patiriantiems neįgaliesiems, globos namų auklėtiniams. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Metų mokytoja Joana Tevelytė

2022 m. spalio 5 d. Metų mokytojo premija įteikta Joanai Tėvelytei, Kauno lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ dailės mokytojai. Mokytoja internete yra pateikusi su vaikais kurtų animacinių filmų, autorinių pasakų, įvairių lipdymo ir žaidimo metodikų pavyzdinių pamokų. Vaikų kūrybą ji pristato įvairiuose projektuose, tarptautinėje „eTwinning“ platformoje. Mokytoja sėkmingai taiko įtraukiojo ugdymo principus, taip pat parengė ir taiko meno terapijos programas. Ji dirba pagal savo sukurtą programą, kuri skirta ugdyti vaikus, turinčius kalbos ir komunikacijos sutrikimų. 

Švietimo mainų paramos fondas. Erasmus+ partnerysčių projekto (KA220) administravimo receptas

Švietimo mainų paramos fondas. 2022-10-11

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Loretos Tamulaitienės knygos „Paraščių vaikai“ pristatymas

Tai knyga apie mažuosius kovotojus. Tuos, kurie susiduria su gyvenimo tikrove, kokios daugeliui iš mūsų neteko patirti. Šioje kovoje išlieka vienas kitas, atkakliausias. Kovojama dėl dėmesio, meilės, o kartais ir dėl išlikimo. Norint kovotojus suvaldyti, jiems padėti, ieškoma vis naujų būdų, o jie išradingai apeina šias pastangas. Knygoje pasakojama apie vaikus, gyvenančius socialiai jautriose šeimose, stokojančius socialinių įgūdžių, užaugusius be meilės, be išugdytos atsakomybės, nesugebančius planuoti savo gyvenimo. Tokių žmonių – ištisos kartos. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Metų mokytoja Auksė Pukinskienė

2022 m. spalio 5 d. Metų mokytojo premija įteikta Auksei Pukinskienei, Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai ekspertei. Mokytoja veda atviras integruotas pamokas netradicinėse aplinkose – muziejuose, išvykose, teatruose. Jos mokiniai – respublikinių konkursų, Kauno miesto Jaunųjų filologų konkurso laureatai, komandinių respublikinių protmūšių, edukacinių projektų dalyviai. Yra parengusi skaitmenines lietuvių kalbos ir literatūros užduotis mokiniams, skaitmeninius kalbos kultūros, lietuvių kalbos ir literatūros testus, ji taip pat yra ir vadovėlių, kitų mokomųjų leidinių autorė. Veda autorinius seminarus Lietuvos mokytojams, yra parengusi skaitmenines lietuvių kalbos užduotis pagal atnaujinto ugdymo turinio programą. Mokytoja yra kasmet progimnazijoje organizuojamos respublikinės mokinių, mokytojų ir bibliotekininkų konferencijos bei kūrybinių dirbtuvių „Knyga mūsų pasaulyje“, lietuvių kalbos olimpiados ir kitų renginių koordinatorė. Vadovauja aktyviai veikiančiam, biblioterapijos principais pagrįstam „Knygių klubui“. 

Bernardinai.lt. Mindaugas Nefas: „Istorija užtrunka ateiti į žmonių gyvenimus“

Nors Lietuva nuo seno žinoma kaip tolerantiškas, daugybę kultūrų ir tautų priėmęs kraštas, XIX a. Europoje išplitusio nacionalizmo įtaką galima pajusti ir šiandien. Kartkartėmis sušmėžuojantys „savų“ ir „svetimų“ įvaizdžiai – svarbus istorijos pėdsakas. Istorikas Mindaugas Nefas pasakoja apie lietuvių santykį su tautinėmis mažumomis Lietuvos šaulių sąjungos istorijos kontekste. Bernardinai.lt 2022-10-10

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Metų mokytoja Valerija Liaudanskienė

2022 m. spalio 5 d. Metų mokytojo premija įteikta Valerijai Liaudanskienei, Vilniaus „Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotojai ugdymui, logopedei ekspertei. Valerija Liaudanskienė yra daug nusipelniusi, rengdama metodines priemones ir rekomendacijas, kaip ugdyti didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turinčius vaikus, ji taip pat yra sukūrusi kvalifikacijos tobulinimo programą. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Metų mokytoja Irma Krivickienė

2022 m. spalio 5 d. Metų mokytojo premija įteikta Irmai Krivickienei, Kėdainių šviesiosios gimnazijos chemijos mokytojai metodininkei. Mokytoja per pamokas naudoja aktyviuosius ir inovatyvius mokymo metodus, o ypatingų gabumų turinčius mokinius skatina kurdama specialius ugdymo būdus. Ugdydama gabius mokinius ji bendradarbiauja su Vilnius Tech, KTU, VDU, kitais socialiniais partneriais. Jos mokiniai pelno apdovanojimus tarptautinėse ir respublikinėse olimpiadose, o iš šių metų Baltijos šalių chemijos olimpiados jos auklėtinis grįžo su aukso medaliu. Savo patirtimi dalijasi vesdama praktinius seminarus Lietuvos mokytojams, yra įvairių darbo, studijų ir kūrybinių grupių narė. 

Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Skaitome lietuvišką abėcėlę kaip istorijos ir kultūros ženklus

„Kalbos klubas“ pradeda naują sezoną. Viena iš jo temų – raštas kaip kultūros artefaktas ir istorijos ženklas, kurį reikia mokėti šifruoti. Pokalbių ciklą pradedamas nuo lietuviškos abėcėlės istorijos. Su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentu dr. Antanu Smetona kalbamės, kokios asmenybės kaltos dėl rašybos taisyklių gausos. Aptariame, kada iš lietuviškos abėcėlės buvo išmesta w ir kodėl jos sugrąžinimą tikrai būtų palaiminęs Vincas Kudirka. Prieiname prie išvados, kad lietuviškos abėcėlės raidės su diakritikais gali papasakoti apie istorinius, kultūrinius, politinius procesus, asmenybes ir... kuriozus. Kviečiame klausytis. „Kalbos klubo“ autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Chemijos ugdymo turinio įgyvendinimo galimybės

Nuotolinis susitikimas „Chemijos ugdymo turinio įgyvendinimo galimybės“. Renginio tikslas: aptarti atnaujintų chemijos bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijų panaudojimo galimybes 2022–2023 m. m. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos (VII dalis)

Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų konsultacijos, VII dalis. Nacionalinė švietimo agentūra 2022-10-06

VU tinklalaidė „Mokslas be pamokslų“. Mokykla ruošia egzaminams ar gyvenimui?

MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. 

Žinių radijas. „Ekskursija su Gabija“. Koks buvo poeto Justino Marcinkevičiaus Vilnius?

Žinių radijo laidoje „Ekskursija su Gabija“ Gabija Lunevičiūtė ir Justino Marcinkevičiaus anūkė, humanitarinių mokslų daktarė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Seminaras lituanistams, dėstantiems 5–6 klasėse

Seminarą „Interneto svetainė „Lietuvių kalba 5-6 klasėse“ veda Virginija Navickienė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Mokymo priemonių sklaidos skyriaus metodininkė. 

Nacionalinė švietimo agentūra. Su Tarptautine mokytojų diena!

Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės sveikinimas Tarptautinės mokytojų dienos proga. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė Kalba kalba #24. Kodėl su „lengva“ kalba nėra lengva?

Lengvai suprantama (arba lengva) kalba – bendrinės kalbos atmaina, kurioje kalbinė raiška supaprastinama tiek, kad rašytiniai ar sakytiniai tekstai būtų lengvai skaitomi ir suprantami intelekto ar mokymosi negalią turintiems žmonėms. Naujausioje tinklalaidės laidoje kartu su Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros instituto tyrėja Justina Bružaite-Liseckiene diskutavome apie tai, kas yra ir kam reikalinga lengvai suprantama kalba. Pašnekovė pasidalijo, su kokiais sunkumais susiduriama adaptuojant tekstus pagal lengvai suprantamos kalbos gaires ir ko iš jų pasimokyti galėtų „įprastų“ tekstų kūrėjai. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė. 

Mickevičiaus viešoji biblioteka. Edukacija „Apie vieną siuvinėjimo dygsnį“

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos dailininkė Kristina Karvelytė pristato virtualią edukaciją „Apie vieną labai paprastą siuvinėjimo dygsnį“. Kristina: „Dabar daug kalbama apie tvarumą. Tvarumas man – tai buvimas darnoje, tiek su aplinka, tiek su savimi. Šį jausmą atrandu per rankų darbą, paprastumą, per ryšį su gamta. Įkvėpimo ieškau knygose apie unikalias technologijas ir kūrybines patirtis. Tęsiant tvarumo temą bibliotekoje sukūriau edukaciją. Dalinuosi virtualiu vaizdu, tačiau norėsiu pakviesti ir į gyvus užsiėmimus“.