Bernadinai.lt. Daugiaetninės 1940-ųjų tremtys



Lietuvos kultūros lauke gausu tremties istorijos pasakojimų pavyzdžių, neretai apgobtų romantizmo migla. Iš kartos į kartą perduotas ir šių pasakojimų suformuotas aukos vaidmuo skatina šią istorijos dalį žymėti kaip tik lietuviams skaudžią patirtį. Tačiau tarp tremtinių liudijimų pasigirsta ir kitoms etninėms grupėms priklausančių žmonių istorijų. 

„Iš tikrųjų labai dažnai pamirštama, kad 1940-ųjų tremtys buvo daugiaetninės“, – sako kultūros istorikė, vyresnioji mokslo darbuotoja Lietuvos kultūros tyrimų institute Violeta Davoliūtė. Kultūrologė skatina pažvelgti plačiau, nes šiame periode gausu daugiaetninių, daugiakrypčių tremties patirčių: „Iš tiesų buvo ištremta apie 18 proc. lenkų, apie 9 proc. žydų, 2 proc. netgi rusų, likusieji buvo lietuviai. Bet žiūrint į etninių mažumų sudėtį tai yra gana ženkli dalis.“ 

Į klausimą, kodėl dažnai tai pamirštame, V. Davoliūtė atsako manydama, kad šias tremčių patirtis užgožė ištremtųjų po Antrojo pasaulinio karo atsiminimų publikavimų banga, padėjusi pagrindą naujos atminties institucijoms. Jos tam tikrą atminties pasakojimą vėliau įtraukė ir į kitas atminties struktūras: vadovėlius, mokyklų programas ir t. t. Tačiau 1940-ųjų tremtinių atsiminimai, pasakojimai, nuotraukos, dokumentai yra daug labiau išsibarstę. Kultūrologė pastebi, kad žydų tremtinių atmintis tik fragmentais pradeda sugrįžti į lietuvišką kontekstą, publikuoti atsiminimai pastebimi apie 2000-uosius – gerokai vėliau negu pokario tremtinių bangos liudijimai. 

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Ugnė Gavelytė. 

Bernadinai.lt. 
2022-10-31

0 komentarai (-ų):