Rodomi pranešimai su žymėmis Kritinio mąstymo ugdymas. Rodyti visus pranešimus
Renkuosi mokyti. Kam reikalingas medijų raštingumas?
Kviečiame klausyti naujausio „O čia pažymiui šitas?“ epizodo, kurio tema - „Kam reikalingas medijų raštingumas?“. Šiame epizode Ieva Lebedytė, chemijos, matematikos ir muzikos mokytoja, „Renkuosi mokyti!“ alumnė kalbina Viktor Denisenko, rašytoją, VU dėstytoją, mokslininką, propagandos ekspertą bei Povilą Šklėrių, rašytoją, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos medijų mokytoją, „Renkuosi mokyti!“ programos alumną. Epizode kalbama apie tai kas yra medijų raštingumas, kaip jo mokoma mokykloje, kuo medijų raštingumas svarbus, su kokiais iššūkiais šioje temoje susiduria tiek mokiniai, tiek mokytojai bei kaip didinti medijų raštingumą.
Šis epizodas buvo sukurtas bendradarbiaujant su Vokietijos ambasada Vilniuje ir skirtas stiprinti mokinių bei mokytojų pilietinį atsparumą ir kritinį mąstymą.
Projektas „Renkuosi mokyti“
2023-06-19
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Knygos „Atsargiai – propaganda“ pristatymas
„Šiandien daug kalbama apie propagandą. Viešojoje erdvėje aiškinama, kaip atpažinti propagandą, kokiais kanalais ji dažniausiai skleidžiama, kaip geriausiai kovoti su propaganda. Atsakyti į šiuos klausimus svarbu. Kita vertus, pirminis klausimas, kuris turėtų būti keliamas, – kodėl egzistuoja propaganda? Kodėl komunikacijoje propagandos technikos ir metodikos yra tokios gajos? Atsakę į šį pamatinį klausimą, geriau suprasime propagandos prigimtį, taps aiškesni jos veikimo principai“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius savo monografijoje „Atsargiai – propaganda“.
Knygoje sisteminiu ir tarpdisciplininiu požiūriu nagrinėjama propaganda. Siekiama nustatyti ir aptarti propagandos sklaidos procesą ir pagrindinius jo veikėjus. Analizės objektas – svarbiausi propagandą skleidžiant dalyvaujantys veikėjai, jų vaidmuo ir įtaka medijoms ir visuomenei. Plačiame kontekste pažvelgiama į propagandą ir masinės komunikacijos vaidmenį.
Siekiama sistemingai parodyti, kodėl yra propaganda, kas lemia jos įtakingumą, aptarti svarbiausius propagandos apibrėžimus ir formas, pristatyti pagrindinius propagandos proceso veikėjus ir aplinkybes, kuriomis propaganda skleidžiama. Pažvelgti, kaip ir kodėl propaganda užkariauja informacinę erdvę. Galiausiai, visa tai padaryti platesniame masinės komunikacijos priemonių ir socialinių tinklų kontekste.
Knygą išleido Vilniaus universiteto leidykla.
Su leidiniu kviečia susipažinti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras.
Knygos autorių doc. dr. Mantą Martišių kalbina Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji tyrėja Silvija Stankevičiūtė.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
2022-10-03
New EdTech Classroom. Which 21st Century Skills Are YOU Teaching? (Kokių XXI amžiaus įgūdžių mokote?)
Kokie XXI amžiaus įgūdžiai dar neugdomi jūsų klasėje ir kaip galite pradėti juos ugdyti?
0:00 XXI amžiaus įgūdžiai
0:14 Kritinis mąstymas
2:27 Kūrybiškumas
5:18 Bendradarbiavimas
7:28 Bendravimas
Which 21st century skills haven’t found their way into your classroom just yet AND how you can start teaching them!
0:00 21st century skills
0:14 Critical thinking
2:27 Creativity
5:18 Collaboration
7:28 Communication
New EdTech Classroom
2022-09-28
Edukacijos forumas „Kritinis mąstymas aukštojo mokslo studijose: kam ir kodėl?“
VIII Edukacijos forumo „Kritinis mąstymas aukštojo mokslo studijose: kam ir kodėl?“ vaizdo įrašas. Forume kviečiami dalyvauti ugdymo mokslų atstovai, tyrėjai, aukštųjų mokyklų, darbdavių, studentų atstovai, švietimo ir mokslo politikos kūrėjai, visi, suinteresuoti kritinio mąstymo ugdymu aukštajame moksle.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2021-10-01
Paroda „Mokykla 2020“. Žingsniu priekyje: programavimo kalba nuo pirmos klasės (su vertimu į gestų k.)
Nuo šio rudens 26-iose sostinės mokyklose pradinukai pradėjo mokytis informatikos ir technologinės kūrybos. 141 pedagogas bent kartą per savaitę įsipareigojo vesti pamokas, kuriose vaikai savo susidomėjimą technologijomis gali paversti praktiniais įgūdžiais. Jie mokosi įvaldyti įvairias skaitmeninės kūrybos priemones, kūrybinį programavimą ar virtualios realybės kūrimą, išbandyti ir dirbtinio intelekto kūrimo pagrindus. Be to, jie tobulina problemų sprendimo gebėjimus, ugdosi kritinį ir loginį mąstymą. Renginyje dalijamasi patirtimi ir idėjomis, kaip naujinti ugdymo turinį kitų savivaldybių mokyklose.
Lektoriai: Albertas Lakštauskas, Vilniaus miesto mero patarėjas; Monika Katkutė – Gelžinė, Informatikos ir technologinės kūrybos mokymo(si) programos mokytojams „Teachers Lead Tech“ įkūrėja; mokytojai praktikai.
Moderuoja Ignas Stanislovaitis, Nacionalinės švietimo agentūros atstovas.
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“.
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“.
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.
TED-Ed. The language of lying (Melo kalba)
Per dieną girdime nuo 10 iki 200 melagingų teiginių. Ir nors sugalvota būdų, kaip aptikti šiuos melus, stebint jų pasakotojų fiziologinius pokyčius, šie metodai pasirodė nepatikimi. Ar yra geresnis metodas? Noah Zandan naudoja keletą garsių melo pavyzdžių, iliustruodamas, kaip, naudojantis komunikacijos mokslu, analizuoti melą.
We hear anywhere from 10 to 200 lies a day. And although we’ve spent much of our history coming up with ways to detect these lies by tracking physiological changes in their tellers, these methods have proved unreliable. Is there a more direct approach? Noah Zandan uses some famous examples of lying to illustrate how we might use communications science to analyze the lies themselves.
TED-Ed.
2021-08-09
TED-Ed. Metodas, galintis „įrodyti“ beveik viską
Susipažinkite su duomenų analizės metodu, žinomu kaip p-įsilaužimas, kai duomenys klaidingai pateikiami kaip statistiškai reikšmingi.
Explore the data analysis method known as p-hacking, where data is misrepresented as statistically significant.
TED-Ed.
2021-08-06
Lyderių laikas. Knygos „Mąstymas švietimo sistemoje“ pristatymas
Mattewo Lipmano knygos „Mąstymas švietimo sistemoje" pristatymas.
Lyderių laikas.
2021-05-18
Nacionalinė švietimo agentūra. Ugdymo turinio atnaujinimo informacinis-mokomasis renginys. Susitikimas vadovėlių autoriams, turinio vertintojams ir leidyklų atstovams
Ugdymo turinio atnaujinimo viešinimo renginys, vykęs 2021 m. balandžio 7 d., kurio tema – Vaiko raidos aprašas (pristato dr. Lauryna Rakickienė, Vilniaus universitetas) ir mąstymo gebėjimų vertinimas (pristato dr. Daiva Sevalneva, Nacionalinė švietimo agentūra).
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-04-12
Paroda „Mokykla 2020“. Atradimų laboratorijos. VEX IQ robotika
Kviečiame susipažinti su VEX robotukų galimybėmis! Išmoksite valdyti virtualų robotą, susipažinsite su robotų konstravimo ir programavimo galimybėmis. Įsitikinkite, kad robotukai padeda ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, bendravimą ir bendradarbiavimą.
Lektorės: Jolita Kaupienė, Kristina Juodeikienė (Šiaulių Dainų progimnazija).
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“.
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“.
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.
Paroda „Mokykla 2020“. Žingsniu priekyje: programavimo kalba nuo pirmos klasės
Nuo šio rudens 26-iose sostinės mokyklose pradinukai pradėjo mokytis informatikos ir technologinės kūrybos. 141 pedagogas bent kartą per savaitę įsipareigojo vesti pamokas, kuriose vaikai savo susidomėjimą technologijomis gali paversti praktiniais įgūdžiais. Jie mokosi įvaldyti įvairias skaitmeninės kūrybos priemones, kūrybinį programavimą ar virtualios realybės kūrimą, išbandyti ir dirbtinio intelekto kūrimo pagrindus. Be to, jie tobulina problemų sprendimo gebėjimus, ugdosi kritinį ir loginį mąstymą. Renginyje dalijamasi patirtimi ir idėjomis, kaip naujinti ugdymo turinį kitų savivaldybių mokyklose.
Lektoriai: Albertas Lakštauskas, Vilniaus miesto mero patarėjas; Monika Katkutė – Gelžinė, Informatikos ir technologinės kūrybos mokymo(si) programos mokytojams „Teachers Lead Tech“ įkūrėja; mokytojai praktikai.
Moderuoja Ignas Stanislovaitis, Nacionalinės švietimo agentūros atstovas.
Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“.
Nacionalinė švietimo agentūra. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“.
2020 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius.
TED-Ed. Can you outsmart a troll? (Kaip pergudrauti trolį?)
Išnagrinėkite trolių strategijas ir sužinokite, kaip pradedamos dezinformacijos kampanijos ir kaip jas sustabdyti.
Explore the strategies employed by trolls and learn how disinformation campaigns are launched— and how to stop them.
TED-Ed.
2020-11-04
TEDx Talks.The Power of School Debating (Debatų mokykloje galia)
Debating has the unique power to bring people together to discuss important past, present and future issues in our world. In this talk South African high school student, Brendan Craven, introduces the world of schools debating.
Debatai turi unikalią galią suburti žmones aptarti svarbias praeities, dabarties ir ateities problemas pasaulyje. Šioje kalboje Pietų Afrikos vidurinės mokyklos moksleivis Brendanas Cravenas supažindina su debatų metodu mokykloje.
TEDx Talks.
2020-10-13.
Microsoft Global Learning. Creativity and Critical Thinking during Remote Learning (Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas nuotolinio mokymo metu)
Day 4 was all about STEM. We saw how teachers around the world are using MakeCode, Hacking STEM, and Minecraft: Education Edition to support creativity and critical thinking during remote learning through the eyes of our student hosts.
Ketvirtoji „Microsoft Global Learning“ savaitės diena, skirta kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymui nuotolinio mokymo metu.
Microsoft Education.
2020-09-15.
VU mokslas be pamokslų. Kaip klimato kaita veikia žmonių sveikatą?
MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – nauja, originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“.
Antrajame epizode laidos vedėjas Edvardas Kubilius apie tai, kuo naujų ligų, organizmų ir virusų atsiradimas yra susijęs su klimato kaita, kalbasi su VU Medicinos fakulteto profesore Natalja Fatkulina.
Vilniaus universitetas.
2020-06-26.
VU mokslas be pamokslų. Klimato kaita: koks blogiausias scenarijus gali išsipildyti?
MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – nauja, originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. Pirmajame epizode laidos vedėjas Edvardas Kubilius apie pasaulyje vykstančią klimato kaitą kalbasi su VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininku, klimatologu Justinu Kilpiu.
Vilniaus universitetas.
2020-06-15.
„Prisijungusi Lietuva“. Pokalbis „Kritiškai (ne) mąstau“
Didėjant skaitmeninių naujienų įtakai yra labai svarbu suvaldyti mus pasiekiančius informacijos srautus ir gebėti atskirti kas tikra, o kas ne. Viena iš didžiausių šių laikų problemų internete yra melagienos (ang. Fake news) – jomis yra naudojamasi siekiant manipuliuoti mases. Tam, kad galėtume atsirinkti informaciją mums reikalingas kritinis mąstymas. Jis mums padeda adekvačiai įvertinti informacijos gausą ir mąstyti savarankiškai. Šiame pokalbyje sužinosime kas yra tos melagienos, kaip netapti medijų įkaitais, ir kaip jas naudingai išnaudoti savo tikslams.
Pokalbio dalyviai: KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas dr. Nerijus Čepulis ir žurnalistas, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius.
Projektas „Prisijungusi Lietuva“
2020-03-26
Kokią visuomenę norime turėti: mąstančią ar paklusnią?
Žinių radijo laidoje „Nesuklaidinami“ diskutuoja Aurimas Perednis bei VU Komunikacijos fakulteto dėstytoja ir Žurnalistikos centro vadovė dr. Džina Donauskaitė ir Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis.
Žinių radijas.
2017 m. gruodžio 27 d., Vilnius.
Mokomasis filmas „Kaip tiriamoji veikla skatina mąstyti?“
Mokomasis filmas pristato įdomią temą — kaip tiriamoji veikla skatina mąstyti. Sėkmingas temos įgyvendinimo pavyzdys — Jaunųjų geografų mokyklos praktinio pažinimo stovykla Anykščiuose. Jaunųjų geografų mokyklos vadovė Genovaitė Kynė kartu su geografe, kraštovaizdžio specialiste dr. Giedre Godiene ir Vilniaus universiteto doktorantu, geologu Simonu Saarmann, parengė įvairias sritis apimantį ekskursijos planą ir užduotis, kurios padėtų mokiniams lavinti mąstymą. Pažinti pasaulį ir jo dėsnius yra ne tik įdomu -- tai būtina kasdieniame gyvenime. Ieškodami sprendimų, atsakymų į įvairius probleminius klausimus, turime išmokti aktyviai stebėti, jungti, lyginti, interpretuoti įvairių dalykų žinias. Tiriamoji veikla padeda ugdytis šiuos gebėjimus ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Išėję už mokyklos chemijos ar fizikos, matematikos ar geografijos kabinetų durų atsiduriame erdvėje, kurioje visa yra susiję. Tiriamoji veikla ir keliami probleminiai klausimai atskleidžia kelis požiūrius į tą patį objektą ir leidžia mokiniams formuotis savo nuomonę. Geriau pritaikome tas žinias, kurios susijusios su mūsų asmenine patirtimi. Kiekviena vietovė, objektas, asmuo yra mokytojas -- tik mokėkime juos prakalbinti.
Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.
Mokomasis filmas „Kaip ugdyti kritinį mąstymą?“
Kritinis mąstymas -- tai viena svarbiausių bazinių kompetencijų, vertinamų šiuolaikinėje visuomenėje. Praktikoje tai reiškiasi gebėjimu priimti ir patikrinti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti pagrįstus sprendimus, pateikti argumentus. Kritinį mąstymą galima ir būtina ugdyti bei lavinti, tačiau nedaugelis galėtų drąsiai atsakyti, kaip tai daryti. Taip pat egzistuoja daugybė su kritiniu mąstymu susijusių klaidingų nuostatų.
Mokomojo filmo tikslas -- aiškiai ir nuosekliai paaiškinti, kas yra ir kas nėra kritinis mąstymas. Paaiškinti, kodėl toks gebėjimas svarbus žmogaus gyvenime, kam jis reikalingas. Suteikti rekomendacijų, kaip mokytojas galėtų kritinio mąstymo gebėjimą ugdyti savyje, bei kaip galėtų skatinti kritinio mąstymo apraiškas savo mokiniuose pamokų metu.
Mokomojo filmo metodinę medžiagą rengė ir vertino Šiuolaikinių didaktikų centro vadovė Daiva Penkauskienė, jai talkino ekspertė Raimonda Jarienė.
Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
