Bernardinai.lt. Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai

10:33 0

Lietuvoje nuo karo pradėta bėgti jau 1914-ųjų rugpjūčio mėnesį. Prasidėjus karo veiksmams Vokietijos ir carinės Rusijos pasienyje, atkreipiamas dėmesys į Lietuvos gyventojams gresiančią naštą. Karas palietė Lietuvos gyventojų ir valstybės kūrimosi istoriją. Pirmieji karo pabėgėliai atsiranda jau 1914 m. vasaros pabaigoje ir rudenį. Jų daugumą sudaro tie gyventojai, kuriuos caro valdžia evakuoja iš pafrontės zonos.

Tuo metu caro kariuomenėje kyla šnipų manijos banga, vietiniai gyventojai pradedami įtarinėti tariamai padedantys kaizerinei Vokietijai ir jos kariuomenei, todėl pirmaisiais taikiniais tampa Rusijos imperijoje gyvenantys vokiečiai, kurių dalis gyvena ir Lietuvoje. Kita gyventojų grupė, kuri iš karto patiria carines represijas, – žydai, gyvenantys Suvalkų gubernijoje, pasienio zonoje. Jie masiškai iškeliami, stumiami gilyn į Rusijos teritoriją. Beveik pusė milijono gyventojų ketverius metus buvo pasitraukę iš Lietuvos teritorijos. Tų žmonių karo patirtis tęsėsi nuo 1914-ųjų iki 1922-ųjų, kai mūsų valdžia oficialiai nutraukė pabėgėlių grąžinimo procesą.

Pasitraukę Lietuvos gyventojai ketverius, penkerius, o kartais ir šešerius karo bei pokario metus praleido ne tėvynėje. Jie pasitraukė iš carinės Rusijos imperijos, o sugrįžo į visiškai naują, nepriklausomą Lietuvą, kurioje vyravo jau visai kitokia politinė santvarka. Įdomu, kokios buvo pasitraukusiųjų karo patirtys, ką jie veikė per tuos metus svetur, kaip jų grįžimas prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo, kas nutiko tų žmonių tapatybėms – juk jie turėjo prisitaikyti ir atrasti save kaip naujosios Lietuvos piliečius.

Istorikas dr. Tomas Balkelis siūlo įdomų naratyvą: Rusijoje Lietuvos gyventojai į naujų pokario valstybių kūrimą įsitraukė daug anksčiau nei tie, kurie pasiliko savo tėvynėje. Čia 1917-ųjų vasarį įvyksta didžiulė politinė pertvarka, žlunga carinė imperija, kare dalyvauja liberalioji laikinosios vyriausybės vadovų Rusija. Save tuo metu vadinę karo tremtiniais, žmonės su masinės politizacijos procesu susidūrė daug anksčiau nei Lietuvos gyventojai, okupuoti vokiečių, nes po 1917 m. revoliucijos Rusijoje buvo galima atvirai diskutuoti apie Lietuvos ir kitų valstybių būsimus likimus.

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Domantas Kaminskas, Martynas Stankevičius, Ugnė Gavelytė.

Bernardinai.lt.

2022-11-30