Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Penkta pamoka „F. Schubert“
Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.
Penktojoje pamokoje žymus muzikologas Viktoras Gerulaitis pristato romantiko Franzo Schuberto kūrybą, dėmesį telkdamas į jo dainą „Mirtis ir mergelė“ bei to paties pavadinimo Styginių kvartetą Nr. 14 d-moll ir į mirties temą romantizmo epochos muzikoje.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
2022-02-22
VU TSPMI Lietuvai ir pasauliui. Galių sklaida: mūsų vaidmuo skaitmeninėje geopolitikoje
Galia yra viena iš pamatinių sąvokų politikoje. Politikos mokslininkus domina du dalykai – kaip galia yra apibrėžiama ir kokį poveikį ji daro. Visgi, išaugęs technologijų vartojimas keičia supratimą kas yra galia, kas ją turi, kaip ji gali būti panaudojama ir kokią įtaką ji turi. Kaip besikeičianti galios sklaida veikia valstybes ir jų santykius su visuomene? Kaip keičiasi galia? Kokie yra galios šaltiniai? Apie visa tai – doc. dr. Margaritos Šešelgytės paskaitoje „Galių sklaida: mūsų vaidmuo skaitmeninėje geopolitikoje“.
---
Doc. dr. Margarita Šešelgytė nuo 2019 m. užima VU TSPMI direktorės pareigas. Pagrindinės jos mokslinių interesų sritys apima saugumo studijas, užsienio politiką ir tarptautinius santykius. Yra paskelbusi mokslinių straipsnių Lietuvos narystės NATO, hibridinių grėsmių, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos, transatlantinių santykių ir kitomis temomis.
---
Vienas iš VU TSPMI 30-tojo gimtadienio tikslų – prisidėti prie visuomenės edukacijos stiprinimo ir sukurti vertę, kuri liktų ateities kartoms. 30-ojo gimtadienio proga VU TSPMI Lietuvos moksleiviams ir visuomenei dovanoja 10 atviros prieigos pamokų, skirtų pilietinio ugdymo stiprinimui.
30-ties minučių trukmės paskaitose VU TSPMI politologai ir politologės pristatys aktualiausias temas, skirtas tarptautinės politikos, socialinių problemų, globalių iššūkių adresavimui ir nagrinėjimui.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
2022-02-22
Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Dovilė Dagienė. Šviesa ir laikas
Fotografės Dovilės Dagienės videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Laikas dar niekad nebuvo toks suvaldomas, kaip atsiradus fotografijai. Bet ar tai tik fikcija, ar realus žmogiškas užmojis? Pasinerkime į šviesos ir laiko patyrimą kartu su fotografe Dovile Dagiene. Kūrybingumo mokykla 2022-02-21
Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai: lekt. Agnės Zolubienės paskaita „Kas parašė Šekspyrą... lietuviškai?“
Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto nuotolinių pamokų ciklas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų mokytojams „Lituanistikos atradimai“. Šis pamokų ciklas skirtas supažindinti su naujausiomis lituanistinių tyrimų tendencijomis, atverti platesnius lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros akiračius. Nuotolines pamokas mokiniams veda VU Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studijų programos dėstytojai.
Ar gilindamiesi į Viljamo Šekspyro sonetų motyvus, meninę raišką, eilėdarą, kada nors susimąstome, kad anglų literatūros klasiką skaitome lietuviškai? Ar susimąstome, kieno žodžius iš tikrųjų nagrinėjame — paties Viljamo Šekspyro? O gal Aleksio Churgino, Sigito Gedos, Alfonso Šešplaukio-Tyruolio, Tautvydos Marcinkevičiūtės? Ar mums svarbu tai žinoti ir kodėl? Įsijunk pamoką ir sužinok!
Pamoką skaito Agnė Zolubienė, moderuoja doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė.
Vilniaus universitetas.
2022-02-21
Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Anastasia Sosunova. Priklausymo istorijos
Vizualaus meno kūrėjos Anastasios Sosunovos videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Kodėl mes priklausome būriui kitų žmonių ir kas mus jungia? Gal jau rytoj galėtumėm sukurti savo naują tautą, kalbą ir bendruomenę? Leidžiamės tyrinėti ir kurti priklausymo istorijas kartu su vizualaus meno kūrėja Anastasia Sosunova.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kūrybingumo mokykla
2022-02-18
Kūrybingumo mokykla. Projektas „Menininkai kaip mokslininkai“. Tomas Martišauskis. Išradimų anatomija
Inžinieriaus bei skulptoriaus Tomo Martišauskio videopamoka projektui „Menininkai kaip mokslininkai“. Kas, jei mes turime visai ne 5 jusles, o visas 6 – t.y. mums paklūsta dar ir intuicija? Kaip naudotis šiuo 6-ojo pojūčio instrumentu nagrinėjame su meno inžinieriumi Tomu Martišauskiu.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kūrybingumo mokykla.
2022-02-18
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Vaikų taryba kviečia prisidėti kiekvieną kuriant Žalią Lietuvą
Šalies vaikų balsą atstovaujanti Vaikų taryba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patariamasis balsas – kviečia vaikus, šeimas, švietimo bendruomenę atkreipti didesnį dėmesį į aplinkosaugos problemas ir kiekvienam asmeniškai prisidėti kuriant Žalią Lietuvą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
2022-02-18
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Lietuvių kalba iš ateities įžvalgų perspektyvos
Vienas iš pirmųjų Lietuvoje ateities įžvalgų (angl. foresight) mokslinę ir akademinę kryptį pradėjęs prof. dr. Arūnas Augustinaitis šioje srityje aktyviai dirba iki šiol. Valstybinio strateginės analizės centro (STRATA) parengtuose „Lietuvos ateities projektavimo iššūkiuose“ ateities įžvalgos apibrėžiamos kaip „struktūrizuotas ir aiškus daugelio ateičių tyrinėjimas, siekiant informuoti sprendimų priėmėjus. Jos padeda suprasti galimas dabarties tendencijų pasekmes ateityje, aptikti naujus pokyčių signalus ir nustatyti jų galimą tolesnę raidą. Įžvalgos padeda susiformuoti sisteminiam supratimui, generuoja tikėtinus ir nuoseklius ateities vaizdus, pradedant alternatyviais scenarijais (normatyviniais ar žvalgomaisiais) ir baigiant vizijų konstravimu. Viena iš esminių ateities įžvalgų nuostatų yra ta, kad ateities negalima numatyti (angl. the future cannot be predicted), bet ji gali būti aktyviai kuriama.“ „Kalbos klube“ Arūno Augustinaičio klausėme, kokią ateitį turėtume sukurti lietuvių kalbai, kokių žingsnių padaryti ir ar esama tam reikalingo potencialo. Požiūris iš ateities įžvalgų perspektyvos suponuoja esminius kalbos politikos, švietimo, tyrimų, technologijų pokyčius.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2022-02-17
LR krašto apsaugos ministerija. Kuo svarbi vėliava valstybei ir jos žmonėms?
Vasario 16-osios proga pasakojame apie 1-ojo atskiro lietuvių karių bataliono Vitebske vėliavą ir raidą iki trispalvės.
LR krašto apsaugos ministerija.
2022-02-17
Tinklalaidė „Seimo dažnis“. Pokalbis su politologu L. Kojala ir istorike L. Lesauskaite apie demokratiją
„Seimo dažnio“ tinklalaidėje pokalbis su politologu Linu Kojala ir istorike Luka Lesauskaite apie demokratiją, jos suvokimą skirtingose pasaulio valstybėse, supratimą tarpukario ir šiandieninėje Lietuvoje bei priežastis, lemiančias esamus skirtumus.
Atviras Seimas.
2022-02-17
LR krašto apsaugos ministerija. Švenčiame Valstybės atkūrimo dieną
Vasario 16 dieną minimos 104-osios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės. Diena, kai dvidešimt Lietuvos Tarybos narių 1918 m. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės nutarimą, žymintį Lietuvos išsivadavimą iš carinės Rusijos imperijos. Valstybės atkūrimo dienos proga kariai ir kariniai vienetai dalyvauja šiai šventei paminėti skirtuose renginiuose visoje Lietuvoje.
LR krašto apsaugos ministerija.
2022-02-17
Aštuntoji diena. Kiek pašaukimų turi žmogus?
Kino režisierę ir pedagogę Dagnę Gumbrevičiūtę kalbina Ginta Gaivenytė.
Jeigu Dagnė Gumbrevičiūtė galėtų, ji mielai pasirinktų vieną veiklos sritį ir liktų joje visą savo gyvenimą. Tačiau kino režisierė dabar jau žino, kad gyvenimas yra panašus į kino filmus: jei viskas klojasi gerai, bet trūksta įdomumo, būtini pokyčiai.
Kadaise iš scenografijos studijų perėjusi į kino režisūrą ji sušuko: „Tai mano pašaukimas“. Ir net nustebo, kad po kiek laiko viduje vėl ėmė kažkas graužti. Tuomet įvyko netikėtas posūkis: ji nustojo kurti filmus ir ėmė mokyti pradinukus Melkio mokykloje.
Aštuntoji diena.
2022-02-15
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Lingvografika arba tikroji jausmaženklių istorija
Liudas Truikys gebėjo genialiai išreikšti muziką vaizdu. Jo menas paskatino Jolantą Zabarskaitę Kalbos klube pasvarstyti, kaip viena komunikacijos raiškos forma transformuojama į kitą, nors jos funkcijos išlieka nepakitusios. Nes XXI amžiuje populiarėja reiškinys, kai viena pagrindinių kalbos funkcijų – komunikuoti – realizuojama nebe garsu ar raštu, bet vaizdu.
Daugėja žmonių, kurie mobiliaisiais įrenginiais susirašinėja naudodami jausmaženklius ir kitas piktogramas. Populiarėja lingvografikos priemonėmis pateiktos mokslinių straipsnių santraukos. Kalbinį tekstą lingvografika pakeičia moderniuose CV.
Kas tai per reiškinys ir kodėl jis įsigali visose šiuolaikinio gyvenimo srityse? Net karantino dienoraštį šio Kalbos klubo svečias profesorius Remigijus Venckus rašė ne dėliodamas žodį prie žodžio, bet naudodamas lingvografikos priemones.
Kuo lingvografika skiriasi nuo infografikos? Kaip šių raiškų išmokti, kad komunikuotume efektyviai ir, kas be ko, efektingai?
O kaip vaizdu kalbėti apie jausmus, nes jausmų papasakojimas taip pat priklauso kalbos sričiai? Gal kūno atvaizdas gali būti kalbinė priemonė?
Į šiuos ir kitus klausimus atsako R. Venckus – menininkas, menų profesorius, dėstantis dizaino, komunikacijos ir audiovizualinių medijų disciplinas ir rengiantis savo kūrybos parodas.
Paskutinis klausimas yra provokuojantis: jei taip ir toliau, tai gal komunikacija raštu visai išnyks? Ką atsakė profesorius?
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
2022-02-15
Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie istorijos valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė
NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus.
Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti.
Šįkart NŠA darbuotojos Nijolė Selvestravičiūtė Grybovienė ir Renata Petkevičienė apžvelgia istorijos 2021 metų egzaminų statistiką. Išsami 2021 m. istorijos valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/10/2021_IST_st_analize.pdf
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-14
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Doc. habil. dr. Vaido Šeferio paskaita „Donelaitis moksleiviams“
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje.
Rašytojų įamžinimas yra siejamas su romantizmo epocha, kurioje rašytojas buvo suvokiamas kaip tautos dvasią įkūnijantis genijus. Ilgainiui rašytojų įamžinimas nebeteko savo ankstesnės svarbos, keitėsi jo formos ir siekiai, tačiau ir šiandien miestų aikštėse rasime tautinių klasikų paminklų, jų atvaizdai žvelgia iš nacionalinių valiutų banknotų, o jų vardais vadinamos gatvės ir net kalnų viršūnės.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2022-02-14
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Ketvirta pamoka „Kontrabosas“
Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.
Ketvirtojoje pamokoje pristatomas didžiausias styginių instrumentų narys – kontrabosas, apie kurį pasakoja Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kontrabosininkas Rokas Stunžėnas. Pasak jo, didesnis už kontrabosą yra tik oktabosas, kuris nėra dažnai naudojamas bei su kuriuo nėra pirštais spaudžiamos stygos.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
2022-02-14
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Dr. Dainiaus Vaitiekūno paskaita „Išliekamoji poezijos vertė: Nijolė Miliauskaitė“
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje.
Rašytojų įamžinimas yra siejamas su romantizmo epocha, kurioje rašytojas buvo suvokiamas kaip tautos dvasią įkūnijantis genijus. Ilgainiui rašytojų įamžinimas nebeteko savo ankstesnės svarbos, keitėsi jo formos ir siekiai, tačiau ir šiandien miestų aikštėse rasime tautinių klasikų paminklų, jų atvaizdai žvelgia iš nacionalinių valiutų banknotų, o jų vardais vadinamos gatvės ir net kalnų viršūnės.
Edukacinėje paskaitoje kviečiama pasvarstyti apie poetės Nijolės Miliauskaitės (1950–2002) kūrybos išliekamąją vertę ir jos aktualumą. Siekiama paskatinti mokinius skaityti jos „tylią“, „neornamentuotą“ poeziją, nes poetės atminimui svarbus jauno skaitytojo išgyvenamas ryšys su jos kūryba. Svarstomi būdai, kaip skaityti šią „sudėtingo paprastumo“ (Rimvydas Šilbajoris) poeziją, kuri suteikia naujų reikšmės atspalvių ir vertės, atidumo kasdieninėje kalboje kai kada devalvuotiems žodžiams.
Paskaitą parengė literatūrologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2022-02-10
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Paslaptingos nakties gyventojos – Lietuvos pelėdų įvairovė
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2022-02-11
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Trečia pamoka „Violončelė“
Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.
Trečioji pamoka skirta violončelei, apie ją žiniomis dalinasi G. Rūkas ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro violončelininkas Domas Jakštas. Pamokos pradžioje skamba J. Haydno Koncertas violončelei ir orkestrui C-dur, Nr. 1, išryškinant meistrišką violončelės perpratimą klasicizmo epochoje.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
2022-02-10
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba #14. Kaip ir kiek žodžių mokame? Su Laura Vilkaite-Lozdiene
Naujausioje laidoje kalbamės su VU Filologijos fakulteto dėstytoja Laura Vilkaite-Lozdiene apie jos psicholingvistinius tyrimus bei nemažiau įdomų studijų kelią Lietuvoje ir Anglijoje. Tas kas yra ir nėra psicholingvistika, kuo skiriasi gimtosios ir svetimosios kalbos tyrimai, ką apie kalbą gali pasakyti akių judesių įrašymo technika ir kas yra mentalinis leksikonas. Taip pat klausiame, kodėl reikėtų matuoti žmogaus mokamų žodžių kiekį, kaip tai nustatyti ir ar daugiau yra geriau.
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.
2022-02-10
Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie fizikos valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė
NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus.
Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti.
Šįkart NŠA darbuotojos Saulė Vingelienė ir Jolanta Pauliukienė apžvelgia fizikos 2021 metų egzaminų statistiką.
Išsami 2021 m. fizikos valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/10/2021_FIZ_st_ana-red.pdf
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-10
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Paukščiai – geriausi klimato kaitos indikatoriai
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų.
Jei medžiui būtų per karšta ir jis galėtų pabėgti, jis tai tikrai padarytų, tačiau medžiai, augalai ir daug kitų gyvybės formų negali greitai keisti savo vietos, vengdami nepalankių sąlygų. Tuo tarpu paukščiai vos per kelias valandas geba nuskristi kelis šimtus kilometrų, todėl ką jau kalbėti apie jų veisimosi ar žiemojimo arealus – jie keičiasi priklausomai nuo momentinių sąlygų. Būtent dėl gebėjimo greitai pakeisti savo koordinates ir išplisti į naujus kraštus paukščiai dažnai traktuojami kaip geriausi klimato kaitos indikatoriai. Lietuvoje taip pat turime daug pavyzdžių, kuriais paukščiais jau parodė, kad klimatas sparčiai keičiasi. Kokie jie, aptarsime šioje pamokoje.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2022-02-09
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaita „O aš esu tik Kunčinas – negirdimas, nematomas“
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje.
Rašytojų įamžinimas yra siejamas su romantizmo epocha, kurioje rašytojas buvo suvokiamas kaip tautos dvasią įkūnijantis genijus. Ilgainiui rašytojų įamžinimas nebeteko savo ankstesnės svarbos, keitėsi jo formos ir siekiai, tačiau ir šiandien miestų aikštėse rasime tautinių klasikų paminklų, jų atvaizdai žvelgia iš nacionalinių valiutų banknotų, o jų vardais vadinamos gatvės ir net kalnų viršūnės.
Edukacinę paskaitą sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis skirta bendresnei memorializacijos temai: siūloma virtualiai pasivaikščioti po tas erdves, kuriose likę rašytojo, vertėjo Jurgio Kunčino (194 –2002) ir jo romanų veikėjų įspaudai. Antroji paskaitos dalis kviečia dar kartą sugrįžti prie Jurgio Kunčino romano „Tūla“ (1993) ir pažvelgti, kaip ir kodėl kūrinyje fiksuojama laiko slinktis – iš praeities per dabartį į ateitį. Kokias istorines datas autorius „įslaptina“ romane? Ką kūrinyje minimos datos, metai sako šių dienų skaitytojui? Apie Jurgio Kunčino ir jo personažų takus bei takelius, apie šiek tiek kitokius romano „Tūla“ skaitymo ir analizės aspektus edukacinėje paskaitoje pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2022-02-09
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Lietuvos elniniai žvėrys
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų.
Šios pamokos lektorius – Romualdas Barauskas. Pamokos metu trumpai supažindinsime su visomis mūsų krašto elninių žvėrių rūšimis, kaip juos atpažinti ir atskirti, papasakosime elgsenos bei gyvensenos įdomybių. Pamoka gausiai iliustruota vaizdo įrašais iš miško.
Lektorius Romualdas Barauskas – gamtininkas, gamtos fotografas, nacionalinio laukinės gamtos fotografijų konkurso iniciatorius, įvairių knygų apie gamtą autorius, leidyklos „Lututė“ vadovas. Didžiausią savo laisvalaikio dalį praleidžia gamtoje, stebi ir fiksuoja žvėrių ir paukščių gyvenimą. Romualdas yra vienas geriausių kanopinių žvėrių ekspertų Lietuvoje.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2022-02-09
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2022-02-09
Nacionalinė švietimo agentūra. Saugesnio interneto diena' 2022
Saugesnio interneto dienos moto – kurkime geresnį internetą kartu. Visame pasaulyje ši diena pažymima įvairiais renginiais, siekiant atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinant saugesnį, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Kurti geresnį internetą kartu skatins ir Saugesnio interneto dienai skirtas socialinės reklamos vaizdo klipas.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-07
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaita „Metai su Mačerniu“
Paskaitoje pristatoma „ypatingoji karta“ (Vytauto Mačernio, Juozo Lukšos-Daumanto, Kazio Bradūno karta). Detaliai pristatomas istorinis ir kultūrinis kontekstas, aptariama minėtų rašytojų kūrybos ir veiklos svarba Lietuvos kultūrai.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga.
2022-02-07
Švietimo mainų paramos fondas. Seminaras „Lietuvos švietimo iššūkius spręskime su „Erasmus+“
Švietimo mainų paramos fondas 2022 m. vasario 2 d. organizavo nuotolinį seminarą „Lietuvos švietimo iššūkius spręskime su „Erasmus+“. COVID-19 pandemija parodė, kad galimybė mokytis yra kaip niekad svarbi užtikrinant greitą ekonomikos atsigavimą ir kartu skatinant lygias galimybes visiems. Europos piliečiams reikia įgyti daugiau žinių, įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų sparčiai besikeičiančioje, vis judesnėje, daugiakultūriškesnėje ir labiau skaitmenizuotoje visuomenėje. Norint ateityje užtikrinti tvarų Europos ekonomikos augimą ir sanglaudą, labai svarbu ugdyti įgūdžius tokiose perspektyvinėse srityse kaip kova su klimato kaita, švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, didžiųjų duomenų analizė. Programa „Erasmus+“, kuria skatinamos švietimo inovacijos ir padedama mažinti Europos žinių, įgūdžių ir gebėjimų spragas, gali labai prie to prisidėti.
Konferencijos pranešimai:
00:00:00 Pradžia. Įtraukties kultūra tvariame švietime
00:04:01 „Erasmus+“ galimybės tvariam Lietuvos švietimui. Gražina Kaklauskienė, Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja.
00:35:53 Mažiau galimybių turinčių asmenų įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės. Lina Garbenčiūtė, Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų vadovė, Vilniaus universiteto lygių galimybių koordinatorė
01:20:40 Skaitmeninių technologijų svarba įtraukiam švietimui. Prof. Dr. Airina Volungevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų direktorė
01:50:48 Partnerysčių projektų galimybės inovacijoms. Vytautas Pačiauskas, Švietimo mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas.
Švietimo mainų paramos fondas
2022-02-08
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Rašytojų įamžinimas tarpukario Lietuvoje“
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje.
Rašytojų įamžinimas yra siejamas su romantizmo epocha, kurioje rašytojas buvo suvokiamas kaip tautos dvasią įkūnijantis genijus. Ilgainiui rašytojų įamžinimas nebeteko savo ankstesnės svarbos, keitėsi jo formos ir siekiai, tačiau ir šiandien miestų aikštėse rasime tautinių klasikų paminklų, jų atvaizdai žvelgia iš nacionalinių valiutų banknotų, o jų vardais vadinamos gatvės ir net kalnų viršūnės.
Pirmoje paskaitos dalyje literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė dr. Viktorija Šeina pristato rašytojų įamžinimo reiškinį, ištakas ir tendencijas, aptaria, kaip keitėsi konkrečių rašytojų įamžinimas mainantis istoriniams laikotarpiams.
Antroje paskaitos dalyje išsamiau analizuojami kai kurie rašytojų Adomo Mickevičiaus, Vinco Kudirkos, Maironio įamžinimo projektai tarpukario Lietuvoje, taip pat keliami klausimai: kaip buvo kuriamas Maironio mauzoliejus Kaune ir kokias diskusijas jis kėlė tarpukario visuomenėje, kodėl šis projektas buvo kritikuotas ir kaip išsiskyrė paties poeto, jo valią vykdžiusio politinio elito ir kai kurių to meto inteligentų puoselėtos įamžinimo vizijos? Kaip gimė Kudirkos Naumiesčio pavadinimas, o kurie projektai tarpukario Lietuvoje nebuvo realizuoti?
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2022-02-08
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė savivaldybes kviečia dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje Duotas startas ilgametei švietimo pažangos programai „Tūkstantmečio mokyklos“.
Iki 2022 m. kovo pabaigos savivaldybės pateiks sprendimus dėl dalyvavimo pirmajame programos etape.
„Tūkstantmečio mokyklos“ – tai visos švietimo bendruomenės programa, skirta visoms savivaldybėms, visoms mokykloms ir visiems vaikams.
Jos siekis – visiems vaikams užtikrinti pačias geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kur jie gyvena, mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas.
Programa bus pritaikyta kiekvienos savivaldybės poreikiams, atlieps konkrečios savivaldybės švietimo bendruomenės lūkesčius.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2022-02-08
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Edukacinių paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Dr. Ž. Nedzinskaitės paskaita „Dvi XVII a. Lietuvos asmenybės: žodyno autorius ir Šiaurės Horacijus“
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas paskaitų ciklas „Apie rašytojų įamžinimą“. Cikle aptariama, kaip formuojami rašytojų įvaizdžiai, pristatoma jų vieta Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje.
XVII a. Lietuvos literatūra neįsivaizduojama be dviejų labai skirtingų, tačiau didelę įtaką visam kultūriniam gyvenimui dariusių asmenybių, priklausiusių Jėzaus Draugijai. Tai Konstantinas Sirvydas (1579–1631), pirmasis trijų kalbų (lenkų-lotynų-lietuvių) žodyno autorius, ir Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), visoje Europoje išgarsėjęs poezija, rašyta lotyniškai.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę šių asmenybių literatūrinis palikimas buvo iš naujo įvertintas, verstas, tyrinėtas. Jų atminimas buvo įamžintas ir įvairaus pobūdžio paminkluose. Kuo šiandien mums svarbūs K. Sirvydo ir K. Sarbievijaus darbai, kaip šios asmenybės įamžintos Lietuvoje, ar paminklai kaip nors prisideda prie Lietuvos literatūros kanono formavimo ir kaitos, lietuvių ir kitakalbės literatūros žinojimo ir supratimo? Drauge ieškoti atsakymų į šiuos ir daugiau klausimų kviečia literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Živilė Nedzinskaitė.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
2022-02-07
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Viešoji konsultacija dėl profesinio orientavimo sistemos tobulinimo
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizavo viešąją konsultaciją, kurios tikslas – tobulinti profesinio orientavimo sistemą bei nustatyti karjeros specialistų išsilavinimo ir profesinių žinių reikalavimus.
Stebėti konsultaciją kviečiami paslaugų teikėjai (aukštosios, profesinės mokyklos, privatūs teikėjai), NVO, verslo ir darbdavių, kitų institucijų ir įstaigų atstovai, dalyvaujantys profesinio orientavimo procese.
Siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems Lietuvos gyventojams gauti profesinio orientavimo paslaugas inicijuojama profesinio orientavimo pertvarka. Profesinio orientavimo reformos teisinis reglamentavimas bus įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2022-02-07
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Antra pamoka „Altas“
Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.
Antroji ciklo pamoka skirta altui. Pamoka pradedama Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliekamu J. Haydno styginių kvartetu op. 2, Nr. 1, A-dur (versija styginių orkestrui), o po kūrinio seka instrumentų meistro Gerardo Rūko pasakojimas apie altą, lyginant jį su kitais strykiniais instrumentais.
Pamoką veda orkestro altistas Mintautas Kriščiūnas.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
2022-02-07
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Pirma pamoka „Smuikas“
Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pristato pirmąją pamoką. Pirmoji orkestro pamoka skirta smuikui, apie kurį žiniomis dalijasi Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija ir kvarteto meno vadovė Dalia Kuznecovaitė.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
2022-02-04
Nacionalinė švietimo agentūra. Pokalbis apie biologijos valstybinį brandos egzaminą. 2021 m. statistinė analizė
NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus.
Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti.
Šįkart NŠA specialistės Jolanta Pauliukienė ir Margarita Purlienė apžvelgia biologijos 2021 metų egzaminų statistiką.
Išsami 2021 m. biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė: https://bit.ly/biologijosanalize2021
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-04
Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Kiek atitinka tikrovę lietuviškas frazeologizmas „kinų raštas“?
Kinų kalbos (pabrėžiame – vartojame daugiskaitą) yra ir politinė, ir kultūrinė, ir net globalizacijos aktualija.
„Kalbos klube plius“ klausiame: kiek svarbiausių kinų kalbų ir (arba) tarmių šiuo metu vartojama pasaulyje, ką reiškia sąvoka „mandarinų (pareigūnų) kalba“, kokią kinų kalbą vartoja taivaniečiai.
Lietuviai neįveikiamai sunkų dalyką vadina kinų raštu. Kada atsirado kinų rašmenys – hieroglifai piktogramos, kuo jie skiriasi nuo hieroglifų ideogramų? Ar tikrai hieroglifas „trys moterys“ reiškia triukšmą? Kiek svarbi tartis kinų kalbose, kuriose pagal tarimą keičiasi semantinė reikšmė? Kaip susikalbėti žmonėms, neturintiems muzikinės klausos? Ar kinų rašto sistema veikia jų pasaulėjautą, pasaulėkūrą ir pasaulėvoką? Ar šie lietuvių ir kinų (o ir bet kokios kultūros apskritai) pamatiniai elementai labai skiriasi?
Į šiuos ir kitus prof. dr. Jolantos Zabarskaitės klausimus atsako Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantas sinologas Balys Astrauskas.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2022-02-04
Nacionalinė švietimo agentūra. Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo galimybės pradinio ugdymo atnaujinamų bendrųjų programų projektuose
Nuotolinis susitikimas „Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) galimybės pradinio ugdymo atnaujinamų bendrųjų programų projektuose“.
Dalyviai: pradinio ugdymo mokytojai. Susitikimą moderuoja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Nadia Venskuvienė.
Lietuvių kalbos NMPP modelio pristatymas. Marijona Bareikienė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė.Matematikos NMPP modelio pristatymas. Nadia Venskuvienė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus vedėjos pavaduotoja.Gamtamokslinio ir visuomeninio ugdymo NMPP modelio pristatymas. Ingrida Mereckaitė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-04
Nacionalinė švietimo agentūra. Išorinis apibendrinamasis vertinimas Užsienio kalbų atnaujinamų bendrųjų programų projektuose
Nuotolinis susitikimas „Išorinis apibendrinamasis vertinimas užsienio kalbų atnaujinamų bendrųjų programų projektuose“.
Dalyviai: užsienio kalbų mokytojai. Susitikimą moderuoja Nacionalinės švietimo agentūros projekto ,,Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ metodininkė dr. Aina Būdvytytė.
Užsienio kalbų (I ir II) išorinio apibendrinamojo vertinimo modeliai. Danguolė Povilaitienė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė.Teksto santraukos rašymo specifika ir vertinimo kriterijai. Dr. Eglė Petronienė, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ metodininkė.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-04
Nacionalinė švietimo agentūra. Išorinis apibendrinamasis vertinimas Matematikos atnaujinamos bendrosios programos projekte
Nuotolinis susitikimas „Išorinis apibendrinamasis vertinimas Matematikos atnaujinamos bendrosios programos projekte“ Dalyviai: matematikos mokytojai. Susitikimą moderuoja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Audronė Rimkevičienė.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-03
Nacionalinė švietimo agentūra. Išorinis apibendrinamasis vertinimas Visuomeninio ugdymo atnaujinamų bendrųjų programų projektuose
Nuotolinis susitikimas „Išorinis apibendrinamasis vertinimas Visuomeninio ugdymo atnaujinamų bendrųjų programų projektuose“. Dalyviai: visuomeninio ugdymo (ekonomika ir verslumas, filosofijos, geografijos ir istorijos) mokytojai.
Susitikimą moderuoja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkės Nijolė Selvestravičiūtė-Grybovienė ir Salomėja Vanagienė.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-03
Švietimo mainų paramos fondas. Leidinio „Projektų vadyba švietimo ir sporto bendruomenėms“ pristatymas
Leidinio „Projektų vadyba švietimo ir sporto bendruomenėms“ pristatymo vaizdo įrašas. Leidinį pristatė jį parengusi mokytoja-ekspertė, programos „eTwinning“ ambasadorė Jolita Morkūnaitė. Šis leidinys skirtas visiems planuojantiems įgyvendinti švietimo ar sporto projektus. Nesvarbu, dirbate universitete, kolegijoje, gimnazijoje, darželyje ar sporto organizacijoje – tarptautinių ir (ar) nacionalinių projektų idėjos vystymo, planavimo, administravimo, įgyvendinimo ir viešinimo etapai turi daugiau panašumų negu skirtumų. Todėl šiame leidinyje nuosekliai aprašyti visi svarbiausi projekto etapai ir naudingi patarimai kiekviename iš jų. Leidinyje pateiktos projektų vykdytojų praktinės veiklos patirtys padės suprasti projektinės veiklos kompleksiškumą, praplėsti ir pagilinti žinias apie projektų inicijavimą, planavimą ir įgyvendinimą.
Švietimo mainų paramos fondas.
2022-02-03
Nacionalinė švietimo agentūra. Priešmokyklinio ugdymo pokyčiai
Kaip keisis priešmokyklinis ugdymas? Dr. Sergejus Neifachas – priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos (BP) atnaujintojas bei lopšelio–darželio direktorius interviu pristato, kokių pokyčių sulauksime jau šių metų rudenį; kaip mokysis vaikai, ar naujovės nebus per sunkios; ar pedagogai bus pasiruošę pokyčiams; ką turėtų žinoti tėvai.
Daugiau informacijos apie BP atnaujinimą – https://www.mokykla2030.lt/
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-03
Nacionalinė švietimo agentūra. Išorinis apibendrinamasis vertinimas Inžinerinių technologijų atnaujinamos bendrosios programos projekte
Nuotolinis susitikimas „Išorinis apibendrinamasis vertinimas Inžinerinių technologijų atnaujinamos bendrosios programos projekte“. Susitikimą moderuoja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė Eglė Vaivadienė.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-02
Nacionalinė švietimo agentūra. Išorinis apibendrinamasis vertinimas Informatikos atnaujinamos bendrosios programos projekte
Nuotolinis susitikimas „Išorinis apibendrinamasis vertinimas Informatikos atnaujinamos bendrosios programos projekte“.
Informatikos išorinio apibendrinamojo vertinimo modelio pristatymas. Povilas Leonavičius, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkas.
Skaitmeninė kompetencija atnaujintose bendrosiose programose. Alvida Lozdienė, projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ metodininkė-savanorė, Skaitmeninės kompetencijos aprašo kūrėja.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-02
Vytauto Didžiojo universitetas. Renginys moksleiviams „Savęs pažinimas – booster’is tavo ateičiai“
Kad profesijos pasirinkimas nebūtų loterija, yra tik vienas kelias – savęs pažinimas. Visi esame unikalūs ir ypatingi, tad labai svarbu atrasti tai, kas mums tinka ir patinka. Virtualiame renginyje „Savęs pažinimas – booster’is tavo ateičiai“ sužinosite, kodėl renkantis profesiją svarbu gerai pažinti save, kaip atskleisti savo prigimtinį potencialą, ko reikia darbo rinkai ir dar daugiau.
Vytauto Didžiojo universitetas.
2022-02-02
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimo pristatymas
Nuotolinėje spaudos konferencijoje pristatyti naujausi duomenys apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholinių gėrimų, tabako, raminamųjų/migdomųjų vaistų vartojimo paplitimą Lietuvoje. Paskutinis toks tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 2016 m. Konferencijoje dalyvaus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas ir Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja, koordinuojanti Europos ENNSC nacionalinio centro Lietuvoje veiklą, Evelina Pridotkienė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
2022-02-01
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuotolinis gamtos pamokų ciklas „Pažinimo voratinklis“. Paslaptingieji gelmių monstrai
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų.
Šios pamokos lektorė – Violeta Gulbicka.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2022-02-01
Nacionalinė švietimo agentūra. Konferencija „Parama mokyklai, siekiant sėkmingos autistiškų vaikų įtraukties“
Nacionalinė švietimo agentūra organizavo konferenciją „Parama mokyklai, siekiant sėkmingos autistiškų vaikų įtraukties“, skirtą švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, kitiems suinteresuotiems mokyklos bendruomenės nariams. Konferencijos tikslas – susipažinti su mokslinėmis naujovėmis vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymo srityje, dalintis gerąja patirtimi ir skirtingais požiūriais, aptarti sėkmingos autistiškų vaikų įtraukties veiksnius.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2022-02-01
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tūkstantmečio mokyklų“ programos spaudos konferencija
Spaudos konferencijoje dalyvauja mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius ir švietimo ekspertas, Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2022-02-01
Nacionalinė švietimo agentūra. Išorinis apibendrinamasis vertinimas lietuvių kalbos ir literatūros atnaujinamos bendrosios programos projekte
Nuotolinis susitikimas „Išorinis apibendrinamasis vertinimas lietuvių kalbos ir literatūros atnaujinamos bendrosios programos projekte“.
Lietuvių kalbos ir literatūros išorinio apibendrinamojo vertinimo modelio 4 ir 8 klasėse pristatymas. Marija Bareikienė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė.
Lietuvių kalbos ir literatūros išorinio apibendrinamojo vertinimo modelio 10 klasėje pristatymas. Nijolė Toleikytė, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, NŠA vykdomo projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ metodininkė.
Lietuvių kalbos ir literatūros išorinio apibendrinamojo vertinimo modelio III–IV gimnazijos klasėse pristatymas. Dr. Aistė Kučinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja, NŠA vykdomo projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ metodininkė.
Susitikimą moderavo Virginija Navickienė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė.
Nacionalinė švietimo agentūra,
2022-01-31
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokinių pasiekimų vertinimui skirtų renginių ciklas. Vertinimas: ką galima daryti kitaip?
Rengiant mokinių pasiekimų vertinimo sistemos pertvarką, Nacionalinės švietimo agentūra (NŠA) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) organizuoja renginių ciklą, kurio tikslas – aptarti numatomus pokyčius su švietimo bendruomene.
Šiuo metu siekiama patobulinti vertinimo sistemą bei orientuotis į nuolatinę mokinių pažangą, gyvenimui reikalingų kompetencijų vystymą, todėl nuotolinių renginių metu bus pristatyti pagrindiniai pasiūlymai, kaip galėtų kisti mokinių pasiekimų vertinimas bei bus kviečiama kartu diskutuoti, kurie sprendimai būtų efektyviausi.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2022-01-31
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
