Nacionalinė švietimo agentūra. Vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“. Skaičiai ir reiškiniai. Nelygybės
Mokiniams skirtas vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“, apžvelgiantis visą baigiamojo koncentro mokyklinės matematikos kursą.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-12-06
School Education Gateway. Non-formal learning and online school education (Neformalusis ir nuotolinis ugdymas mokykloje)
Šiame seminare pateikiama lyginamoji formaliojo, neformaliojo ir savarankiško mokymosi teorijų apžvalga, atsižvelgiant į tikslą, laiką, turinio pateikimo sistemas, kontrolę ir vertinimą. Pateikiami praktiniai neformaliojo ugdymo metodų pavyzdžiai, kuriuos galima naudoti klasėje, muziejaus salėje ir kitose aplinkose.
This webinar offers you a comparative overview of formal, non-formal and informal learning theories in terms of purpose, timing, content delivery systems, control and evaluation. The presentation provides practical examples of non-formal learning methods that can be used in a classroom, in a museum hall, within an Erasmus+ project, or at a distance.
Europos Komisijos portalas mokykloms „School Education Gateway“.
2021-12-10
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Vaizdo paskaitų ciklas „Kaip tobulinti minčių raišką ir kalbos taisyklingumą?“. Įvadas
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės Danutės Visockienės parengtas vaizdo pamokų ciklas su interaktyviomis užduotimis „Kaip tobulinti minčių raišką ir kalbos taisyklingumą?“ .
Pamokoje pristatoma, į ką svarbu atkreipti dėmesį norint kompleksiškai pagerinti kuriamų tekstų stilių ir kalbos taisyklingumą, kas lemia teksto kompoziciją, kalbos priemonių pasirinkimą, kokie yra stilingos kalbos reikalavimai.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga.
2021-12-13
Nacionalinė švietimo agentūra. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos bandomojo tyrimo rezultatai
Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuoto susitikimo su savivaldybių administracijų, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų ir pedagogų rengimo centrų atstovais vaizdo įrašas. Renginį moderuoja Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė, Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-12-10
Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Viešoji konsultacija „Savęs ir vaikų įgalinimas: ar mums naudinga švietimo sistemoje stebima paradigmų kaita?“
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus viešųjų konsultacijų ciklas autizmo tema skirtas draugiškam požiūriui į įvairiapusį raidos sutrikimą formuoti, visuomenės tolerancijai ugdyti, neigiamiems stereotipams apie įvairiapusį raidos sutrikimą mažinti, ypatingą dėmesį skiriant mokyklų bendruomenėms.
Viešoji konsultacija „Savęs ir vaikų įgalinimas: ar mums naudinga švietimo sistemoje stebima paradigmų kaita?“. Konsultacijos lektorė – specialioji pedagogė Paulina Kuraitienė.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius.
2021-12-10
Nacionalinė švietimo agentūra. Tinklalaidė #VadovAUK. #1 MOTYVACIJA tapti ir būti mokyklos vadovu
#VadovAUK – tai pokalbiai tarp mokyklų direktorių, mentorių bei įvairių švietimo ekspertų apie tapimą ugdymo įstaigos vadovu. Mokyklų vadovų stygius šalyje – nemenka problema, dažniausiai iškylanti dėl įvairių šią profesiją supančių stereotipų. Epizodas skiriamas vienam iš svarbiausių tapimo mokyklos vadovu aspektų – MOTYVACIJAI.
Šį kartą studijoje mintimis apie pasirinkimą dirbti direktoriumi, kasdieninius iššūkius bei asmenines vadovo misijas dalijosi: Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius; Loreta Šernienė, Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė; Solveiga Grudienė, vadybos ekspertė, švietimo konsultantė.
Tinklalaidės vedėjas – Lukas Bagdonavičius.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-12-10
School Education Gateway. The machinery of discrimination (Diskriminacijos mechanizmas)
Seminare supažindinama su mišriais mokymosi metodais ir kviečiama pamąstyti apie iššūkius, susijusius su išankstinėmis nuostatomis ir diskriminacija mokykloje.
Karen Polak and Mateusz Trojanski introduce you to the blended learning methods in Stories that Move and invite you to reflect on the challenges in working with the terms ‘prejudice’ and ‘discrimination’.
Europos Komisijos portalas mokykloms „School Education Gateway“.
2021-12-10
Nacionalinė švietimo agentūra. Vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“. Skaičiai ir reiškiniai. Lygtys
Mokiniams skirtas vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“, apžvelgiantis visą baigiamojo koncentro mokyklinės matematikos kursą.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-12-06
School Education Gateway. European Toolkit for Schools 202. Preventing Gender Violence in Schools (Smurto dėl lyties prevencija mokyklose)
Smurtas dėl lyties, seksualinis priekabiavimas ir patyčios paliečia mokyklas visoje Europoje. Esami smurto dėl lyties prevencijos mechanizmai taip pat turi būti derinami su bendruomene. Seminare pristatoma, kaip mokyklos gali atlikti reikšmingą vaidmenį bendruomenėje kovojant prieš bet kokį galimą agresyvų elgesį.
Gender violence, sexual harassment and bullying are affecting schools all over Europe. The existing mechanisms of gender violence prevention and support also need to go together with community involvement. Watch this webinar to learn how schools may play a crucial role in families and community members’ participation in acting against any kind of aggressive behaviour that may occur.
Europos Komisijos portalas mokykloms „School Education Gateway“.
2021-12-09
School Education Gateway. Digital technologies for climate action in the classroom (Skaitmeninės technologijos klasėje kovai su klimato kaita)
Seminare dalyviai supažindinami su technologijų potencialu turint tikslą prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Mokytojams pateikiama skaitmeninių įrankių ir išteklių, kuriuos galima naudoti klasėje, apžvalga. Šie įrankiai ir ištekliai padės rasti kovos su klimato kaita sprendimus.
In this webinar the participants are introduced to the potential of technology in mitigating climate change. Teachers are provided with an overview of digital tools and resources that they can use in their classroom to unlock solutions to combat climate change.
2021-12-08
Nacionalinė švietimo agentūra. Vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“. Skaičiai ir reiškiniai. Geometrinė progresija
Mokiniams skirtas vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“, apžvelgiantis visą baigiamojo koncentro mokyklinės matematikos kursą.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-12-06
Nacionalinė švietimo agentūra. Vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“. Skaičiai ir reiškiniai. Aritmetinė progresija
Mokiniams skirtas vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“, apžvelgiantis visą baigiamojo koncentro mokyklinės matematikos kursą.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-12-06
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Paskaita Lietuvos mokinių fotografijos konkurso dalyviams ,,Fotografija – bendravimas vaizdu. Kai asmeninis pokalbis tampa meno akcija“
Menotyrininkės Danguolės Ruškienės paskaita Lietuvos mokinių fotografijos konkurso dalyviams „Fotografija – bendravimas vaizdu. Kai asmeninis pokalbis tampa meno akcija“.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2021-12-07
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Paskaita Lietuvos mokinių fotografijos konkurso dalyviams ,,Gamta ir gamtos reiškiniai fotografijoje“
Gamtos fotografo Luko Jonaičio paskaita Lietuvos mokinių fotografijos konkurso dalyviams „Gamta ir gamtos reiškiniai fotografijoje“.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2021-12-07
Nacionalinė švietimo agentūra. Vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“. Skaičiai ir reiškiniai. Šaknys, laipsniai, reiškiniai
Mokiniams skirtas vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“, apžvelgiantis visą baigiamojo koncentro mokyklinės matematikos kursą.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-12-06
Nacionalinė švietimo agentūra. Vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“. Skaičiai ir reiškiniai. Skaičiai ir jų aibės
Mokiniams skirtas vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“, apžvelgiantis visą baigiamojo koncentro mokyklinės matematikos kursą.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-12-06
Nacionalinė švietimo agentūra. Vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“. Skaičiai ir reiškiniai. Natūralieji skaičiai
Mokiniams skirtas vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“, apžvelgiantis visą baigiamojo koncentro mokyklinės matematikos kursą.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-12-06
Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai: prof. Jurgio Pakerio pamoka „Kiek lietuvių kalboje asmenuočių: 3, 5 ar daugiau?“
Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto nuotolinių pamokų ciklas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų mokytojams „Lituanistikos atradimai“. Šis pamokų ciklas skirtas supažindinti su naujausiomis lituanistinių tyrimų tendencijomis, atverti platesnius lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros akiračius. Nuotolines pamokas mokiniams veda VU Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studijų programos dėstytojai.
Vilniaus universitetas.
2021-12-06
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Paskaita Lietuvos mokinių fotografijos konkurso dalyviams ,,Gamtos objektų panaudojimas natiurmorte“
Fotomenininkės Vėtrės Antanavičiūtės-Meškauskienės paskaita Lietuvos mokinių fotografijos konkurso dalyviams „Gamtos objektų panaudojimas natiurmorte“.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2021-12-06
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kasmetinė globos centrų konferencija „Sėkmingos globos link. 2021“ (2)
Konferencijos metu skaitomi ir pristatomi pranešimai įvairiomis naudingomis ir aktualiomis temomis:
- Lietuvos ir užsienio globos centrų geroji patirtis;
- Bendradarbiavimas – didžiosios stiprybės; Institucinės vaiko globos pertvarka – kur link einame?;
- Profesionali globa (rūpyba), tęstinių paslaugų programos ir globos (rūpybos) finansavimas;
- Darbas su elgesio sutrikimų turinčiais vaikais;
- Terapinis požiūris teikiant pagalbą traumas patyrusiems vaikams;
- Paauglių priklausomybių anatomija ir kt.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
2021-12-06
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kasmetinė globos centrų konferencija„Sėkmingos globos link. 2021“(1)
Konferencijos metu skaitomi ir pristatomi pranešimai įvairiomis naudingomis ir aktualiomis temomis:
- Lietuvos ir užsienio globos centrų geroji patirtis;
- Bendradarbiavimas – didžiosios stiprybės; Institucinės vaiko globos pertvarka – kur link einame?;
- Profesionali globa (rūpyba), tęstinių paslaugų programos ir globos (rūpybos) finansavimas;
- Darbas su elgesio sutrikimų turinčiais vaikais;
- Terapinis požiūris teikiant pagalbą traumas patyrusiems vaikams;
- Paauglių priklausomybių anatomija ir kt.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
2021-12-06
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Vaikų tarybos kvietimas ruoštis pokyčiams, kurie laukia 2024-ųjų rugsėjį
Į trečiąjį posėdį susirinkę Vaikų tarybos atstovai sako, kad nei vienas vaikas mokykloje nenori jaustis kitokiu, todėl jau šiandien turime ruoštis pokyčiams. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose nuo 2024-ųjų rugsėjo turi būti sudarytos sąlygos mokytis ir gerai jaustis, ir specialiųjų poreikių bei neįgalią turintiems vaikams. Lietuvos vaikų balsą atstovaujantys Vaikų tarybos nariai įsitikinę, pokyčiams turi pasiruošti visa švietimo sistema ir mokyklų bendruomenės, kad mokytojos ir mokiniai naujų klasės draugų lauktų kupini tolerancijos, pasiruošę padėti ir suprasti. Vaikų taryba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patariamasis balsas.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
2021-12-06
Nacionalinė švietimo agentūra. Metodinis filmas „Tiriamosios veiklos kompetencijos tobulinimas“
Metodinio filmo paskirtis – papildyti metodinį leidinį „Bendrojo ugdymo mokytojų tiriamosios veiklos kompetencijos tobulinimas“. Filmo tikslas – padėti atskleisti bendrojo ugdymo mokytojų tiriamosios veiklos svarbą ir aktualumą.
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokiniai atlieka įvairius tiriamuosius darbus. Mokytojai, vadovaujantys mokinių mokslinei tiriamajai veiklai, patys turi gerai išmanyti mokslinio tyrimo principus.
Neseniai paskelbtas metodinis leidinys mokytojams „Bendrojo ugdymo mokytojų tiriamosios veiklos kompetencijos tobulinimas“ yra orientuotas į tiriamosios veiklos kompetencijų plėtojimą. Jo paskirtis – ugdytis, taikyti, įsivertinti ir dalintis. Leidinyje pateikiama teorinė ir praktinė medžiaga, patarimų, pavyzdžių, kaip atlikti tiriamąją veiklą, į(si)vertinti savo profesinę veiklą ir ją tobulinti, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus. Parengtos savarankiško darbo užduotys padės įsivertinti ir įtvirtinti įgytas žinias.
Leidinį parengė Nacionalinė švietimo agentūra įgyvendindama ESF projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ (Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-02-000).
Nacionalinė švietimo agentūra
2021-12-03
Lietuvos rašytojų sąjunga. Literatūros pamoka su rašytoju Eugenijumi Ališanka
Poetas, eseistas, vertėjas Eugenijus Ališanka literatūros pamokoje gvildena biografijos ir kūrybos santykį, atsižvelgdamas į savo asmeninę patirtį, nugulančią eilėraščiuose arba esė. Rašytojas ieško atsakymų, žvelgdamas į kitų autorių gyvenimus, ir nagrinėja, kaip dienoraščiuose yra žodžiais tapomas autoportretas, o galiausiai pasiūlo pažvelgti į tekstą lyg į šveicarišką peiliuką. Kodėl? Lietuvos rašytojų sąjungos projektas „Literatūros pamokos“.
Projekto redaktorė – poetė Indrė Valantinaitė.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Lietuvos rašytojų sąjunga.
2021-12-03
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Detalesnė postmodernios literatūros kūrinių analizė. Kas yra ekoliteratūra ir ekotekstai? Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ir Viljamo Goldingo „Musių valdovas“
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto lektoriaus Mindaugo Grigaičio paskaita „ Kas yra ekoliteratūra ir ekotekstai?“. Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Viljamo Goldingo romanas „Musių valdovas“ nagrinėjami iš ekokritikos perspektyvos.
VU Kauno fakultetas.
2021-12-02
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Detalesnė postmodernios literatūros kūrinių analizė. J. Kunčino romanas „Tūla“ – iš postmodernistinės dekonstrukcinės perspektyvos
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto lektorius Mindaugas Grigaitis analizuoja J. Kunčino romaną „Tūla“ iš postmodernistinės dekonstrukcinės perspektyvos.
VU Kauno fakultetas.
2021-09-21
Inga Mitunevičiūtė. Naujausios vaikų ir paauglių literatūros apžvalga
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos organizuotoje konferencijoje „(Ne)privaloma literatūra: skaitymo ir analizės (ne)malonumai“ Inga Mitunevičūtė, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkė, knygų apžvalgininkė skaitė pranešimą „Naujausios vaikų ir paauglių literatūros apžvalga“. Pranešime apžvelgiamos pastarųjų metų vaikų, paauglių ir jaunimo literatūros kryptys, pristatant tyrėjų pastebimas tendencijas ir iliustruojant jas konkrečiais pavyzdžiais, nagrinėjami populiarūs vaikų literatūros fenomenai, apibendrintai pristatoma ryškiausių autorių kūryba. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. 2021-12-02
Aštuntoji diena. Kaip vaikus išmokyti, kad pinigai ant medžių neauga?
Tris vaikus auginanti Lina Banytė–Surplienė gerai prisimena, kaip pirmą kartą pastebėjo, jog sūnus nevertina pinigų. Po septynmečio Fausto gimtadienio praėjus pusmečiui mama rado spintoje tebegulinčius net neišpakuotus „Lego“ rinkinius: „Supratau, kad reikia su tuo kažką daryti, nes kitaip jis ir užaugs, nesuprasdamas, kiek pastangų reikia uždirbti pinigus ir kad reikia vertinti tai, ką turi“.
Pasak Linos, anksčiau žmonės geriau suprato pinigų vertę, nes jų vaikystėje pinigų nebuvo per daug. Tuo tarpu šiuolaikiniams vaikams tėvai dažnai priperka daiktų net greičiau negu jie to užsinori. „Jie auga galvodami, kad visko visada užteks. Ir tai nėra blogai. Bet klausimas, kaip jiems perduoti supratimą, kad turi įdėti pastangų, kad kažką turėtum“, – vaikų ugdymo ir asmeninių finansų ekspertė mano, kad šiuolaikinius vaikus būtina tikslingai mokyti, kaip elgtis su pinigais.
„Facebook“ grupę „Apie vaikus ir pinigus“ administruojanti L. Banytė-Surplienė pabrėžia, kad mokant finansinio raštingumo visiškai nesvarbu, kokia yra finansinė šeimos situacija: „Vienose šeimose apribojimai bus natūralūs, kitose – dirbtiniai. Tačiau apribojimus būtina kurti“. Tik taip vaikas galės mokytis ne viską gauti čia ir dabar, o sąmoningai atidėti savo pasitenkinimą. Pasak pašnekovės, net mokslininkų tyrimai rodo, kad laimė ateina tik po to, kai įdedame pastangų.
Kalbina žurnalistė Ginta Gaivenytė.
Aštuntoji diena.
2021-12-02
Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Viešoji konsultacija „Bendrųjų ugdymo programų taikymas dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais mokiniais“
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus viešųjų konsultacijų ciklas autizmo tema skirtas draugiškam požiūriui į įvairiapusį raidos sutrikimą formuoti, visuomenės tolerancijai ugdyti, neigiamiems stereotipams apie įvairiapusį raidos sutrikimą mažinti, ypatingą dėmesį skiriant mokyklų bendruomenėms.
Viešoji konsultacija „Bendrųjų ugdymo programų taikymas dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais mokiniais“ . Šios konsultacijos lektorė – mokytoja Laima Buliuolienė.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius.
2021-12-01
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba #12. Apie kalbas, jų tipologiją ir dalelytes su Vladimiru Panovu
Šįkart su VU Filologijos fakulteto dėstytoju Vladimiru Panovu kalbamės apie vieną iš kalbos nagrinėjimo būdų – kalbų tipologiją. Bandome išsiaiškinti, kada bendrosios kalbotyros šaką papildė kalbų įvairovės tyrimai, kokios jos galimos ribos ir kodėl nereikėtų sakyti, kad tipologai klasifikuoja kalbas. Taip pat svarstome, kuo kalbų tipologija skiriasi nuo istorinės lyginamosios ar arealinės lingvistikos, kiek kalbų turėtų mokėti geras tipologas, kuo įdomios dalelytės bei daug kitų svarbių dalykų. „Kalba kalba“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. 2021-12-01
TEDx Talks. You Teach History? That Must be SO Boring! (Mokote istorijos? Tai turi būti TAIP nuobodu!)
Požiūrio įtaka mūsų įvykių supratimui skatina smalsumą, o ne įsiminimą. Istorijos sudėtingumas moko mus apie mus pačius, nes stengiamės suprasti tuos, kurie buvo prieš mus. Annette Atkins, autorė ir istorikė, pastebi, kad mūsų istorija ir mūsų gyvenimas yra taip glaudžiai susiję, kad apmąstymas bet kurio iš jų padeda nušviesti kitą.
The influence of perspective on our understanding of events invites curiosity, not memorization. The complexity of history teaches us about ourselves as we strive to understand those who came before us. Annette Atkins, author and historian, observes that our history and our lives stand in such close relationship to each other that reflecting on either one helps illuminate the other.
TEDx Talks.
2021-11-30
Lietuvos rašytojų sąjunga. Literatūros pamoka su poete, vertėja Zita Mažeikaite
Poetė ir vertėja Zita Mažeikaitė literatūros pamokoje pasakoja apie įsimintiniausius savo išverstus švedų magiškojo realizmo autorių kūrinius ir kaip šie kone mistiškai persmelkia ir jos pačios gyvenimą. Antroje susitikimo dalyje Z. Mažeikaitė skaito labiausiai ją sužavėjusius Nobelio literatūros premijos laureato Tomo Tranströmerio eilėraščius ir kalba apie savo santykį su šia poezija bei tai, kokią įtaką verčiami tekstai daro jos asmeninei kūrybai. Lietuvos rašytojų sąjungos projektas „Literatūros pamokos“. Projekto redaktorė – poetė Indrė Valantinaitė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2021-11-29
Nacionalinė švietimo agentūra. Viešoji konsultacija „Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimas: kas naujo?“
Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ viešosios konsultacijos „Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimas: kas naujo?“, kurios tikslas – pristatyti mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo naujoves, vaizdo įrašas. Renginio metu pristatytos duomenų rinkimo galimybės mokyklų veiklai tobulinti (Lukas Bagdonavičius, Nacionalinės švietimo agentūros Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkas); aptarti mokyklų 2014–2020 m. įsivertinimo apklausų duomenys (Edita Gailiūtė, Nacionalinės švietimo agentūros Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė); pateiktos ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo naujovės (Gitana Buivydienė, projekto „Neformaliojo vaikų švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo vertinimo, įsivertinimo tobulinimas ir plėtotė“ veiklos turinio metodininkė); pristatyta ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo metodika (Regina Sabaliauskienė, Ugdymo inovacijų centro direktorė); aptartos bendrojo ugdymo mokyklų ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų (teikėjų) įsivertinimo instrumentų taikymo rekomendacijos (prof. dr. Renata Bilbokaitė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė).
Įžanginiu žodžiu konferenciją pradėjo ir ją apibendrino Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė, Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Diskusiją moderavo Jurgita Bagdonaitė, Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė.
Nacionalinė švietimo agentūra
2021-11-29
Vytauto Didžiojo universitetas. Virtualus renginys moksleiviams „PAmoka/PAskaita III”
Vytauto Didžiojo universitetas pakviet4 moksleivius dalyvauti jau trečią kartą organizuojamame virtualiame renginyje „PAmoka/PAskaita III“ ir taip paįvairinti pamokas bei nuotoliniu būdu apsilankyti universiteto dėstytojų pamokose.
Renginio metu moksleiviai turėjo galimybę pasiklausyti universiteto dėstytojų vedamų paskaitų įdomiomis ir aktualiomis temomis: nuo tinklaveikos panaudojimo darbo paieškoje iki vakcinos nuo vėžio tyrimų ar logistikos bei galės užduoti rūpimus klausimus.
Vytauto Didžiojo universitetas.
2021-11-26
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. X edukacijos forumas „Lietuvos švietimas: efektyvus, našus, kokybiškas ir socialiai teisingas?“
Nuotolinis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) ir Vilniaus universiteto rengiamas X edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“. Šio forumo tema „Lietuvos švietimas: efektyvus, našus, kokybiškas ir socialiai teisingas?“.
Kviečiame dalyvauti tyrėjus, doktorantus, bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, švietimo ir mokslo politikos atstovus, analitikus, visus, kuriems aktualūs švietimo politikos ir ugdymo pokyčiai, edukacijos tyrimų kokybė ir kt. klausimai.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2021-11-26
VU mokslas be pamokslų. Pokalbis su informacinių karų ekspertu, VU KF docentu Mantu Martišiumi. Kaip atpažinti sąmokslo teorijas?
MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. Dvidešimt antrajame epizode informacinių karų ekspertas, VU Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius pasakoja apie sąmokslo teorijų atsiradimą, plitimą ir veikimą. Dideli informaciniai srautai, ypač suintensyvėję skaitmeninėje erdvėje karantino metu, suteikia prieigą ne tik prie aktualios, bet ir prie nepatikimos informacijos, kuri neretai būna susijusi su sąmokslo teorijomis. Jas atpažinti ir atskirti nuo mokslu paremtų teorijų kartais itin sudėtinga, nes ne visus pateikiamus faktus galima patikrinti. Pagal kokius aspektus galima atpažinti sąmokslo teorijas?
Vilniaus universitetas.
2021-11-25
Nacionalinė švietimo agentūra. Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos projekto pristatymas
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atnaujinamos Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos projekto pristatymas, kurio metu apžvelgiama neseniai paskelbta pirminė projekto versija.
Nacionalinė švietimo agentūra.
2021-11-25
Aštuntoji diena. Medijų raštingumo geriausia mokytis per praktiką
Suvokti, kaip kuriamos žinios, ypač svarbu šiais laikais, kai vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų. „Virtualiame pasaulyje žinios yra konstruojamos. Svarbu suprasti, kad už parašyto teksto ar įdomaus įrašo socialinėse medijose visada yra žmogus, kuris tą informaciją suminkė“, - kalba Lietuvos žurnalistikos centro direktorė Džina Donauskaitė. Tačiau kaip geriausia mokyti moksleivius medijų raštingumo? D. Donauskaitė yra įsitikinusi, kad pats efektyviausias mokymasis vyksta kuriant patiems: „Per savo patirtį žmogus supranta, kaip dirba didžioji žiniasklaida. Pavyzdžiui, atsiranda supratimas, kaip rinkti informaciją, kas yra svarbu – juk ne viską žurnalistai deda į savo tekstą, videoreportažą ar tinklalaidę“. Būtent todėl ji skatina mokyklas nepamiršti senos geros tradicijos – kurti mokyklų laikraščius. Tinklalaidėje „Vizijos“ keliame aktualius klausimus apie žiniasklaidą. Jie svarbūs ne tik jauniesiems žurnalistams, bet ir visiems, kuriuos domina medijų virtuvė. Kaip atsirinkti temas, kad jos būtų aktualios bendruomenei? Kaip parašyti intriguojančią, bet ne pigaus populiarumo siekiančią antraštę? Kaip ir kiek pasirengti interviu? Galiausiai – ar privalu duoti pašnekovui skaityti ir taisyti parašytą tekstą? Kalbino Ginta Gaivenytė.
Aštuntoji diena.
2021-11-24
Projektas „Renkuosi Mokyti!“. Konferencija „Mokyklos (ne)standartas“
Konferencijoje galėsite išgirsti „Renkuosi mokyti!“ programos vadovės Agnės Motiejūnės, doc. dr. Brigitos Miežienės ir Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorės dr. Sandros Kairės pristatymus apie pokyčius švietimo sistemoje, mokinių socialinių ryšių ir jų sėkmės mokykloje dinamiką bei su kokiomis kliūtimis susiduriama kuriant ryšį tarp mokinio ir mokyklos; taip pat „Renkuosi mokyti!“ programoje dalyvavusių mokyklų pristatymus apie jų mokyklose vykdytus pokyčio projektus, jų eigą ir rezultatus.
Projektas „Renkuosi Mokyti!“.
2021-11-22
Vilniaus universitetas. Lituanistikos atradimai: dokt. Eleonoros Terleckienės pamoka „Kam reikalinga piligriminė literatūra?“
Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto nuotolinių
pamokų ciklas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų mokytojams „Lituanistikos
atradimai“. Šis pamokų ciklas skirtas supažindinti su naujausiomis
lituanistinių tyrimų tendencijomis, atverti platesnius lietuvių kalbos,
literatūros ir kultūros akiračius. Nuotolines pamokas mokiniams veda VU
Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studijų programos dėstytojai.
Kas sieja Šiluvą, Džimo Morisono kapą ir Amerikoje taip džiugiai švenčiamą Padėkos dieną? Į šiuos klausimus bando atsakyti VU Filologijos fakulteto doktorantė Eleonora Terleckienė. Pasitelkdama skirtingus literatūrinius pavyzdžius, ji parodo, kodėl piligrimo motyvas tekstuose visad buvo svarbus ir kodėl ateityje svarbos nepraras. Pamoką moderuoja doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė.
Vilniaus universitetas.
2021-11-22
A. Mickevičiaus viešoji biblioteka. Rainerio Marijos Rilkės skaitymai
Austrų poetas, prozininkas, dramaturgas Raineris Marija Rilkė – vokiečių kalba XX amžiuje kūręs modernizmo atstovas. Jis priklausė austrų ir vokiečių simbolistų kartai, kuri rėmėsi modernistine samprata. Rainerio Marijos Rilkės kūryba yra klausianti, ieškanti ir apmąstanti menininko bei žmogaus egzistenciją. Vaizdo įraše eilėraščius skaito bibliotekos skaitytoja Kristina Valentonienė. Apie Rainerį Mariją Rilkę ir jo kūrybą pasakoja Austrų ir šveicarų literatūros skaityklos vyriausioji bibliotekininkė Karmela Rudaitienė.
A. Mickevičiaus viešoji biblioteka.
2021-11-22
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė. Kalba kalba. Apie vertimus ir literatūros agento darbą su Jaydu Willu
Kalba kalba – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Tinklalaidėje svečiuojasi Baltijos šalių literatūros į anglų kalbą vertėjas Jayde Will. Gimęs ir augęs Amerikoje, studijavęs Estijoje, dirbęs VU Filologijos fakultete, šiuo metu Jaydas dienas leidžia Rygoje Latvijoje. Joje ne tik verčia ar pats rašo, bet dirba ir latvių literatūros agentu. Ką reiškia būti tokiu agentu? Iš kur meilė lietuvių kalbai? Kodėl lietuvius suprasti padėjo tik Gavelis ir Kunčinas? Kam reikalingos antologijos? Apie tai ir dar daugiau kviečiame klausyti įraše iš paties Jaydo lūpų.
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.
2021-11-22
School Education Gateway. Building School-based Learning Communities for MOOC-based Learning (Kaip mokykloje sukurti bendradarbiavimu grįstą aplinką?)
Ar norite sužinoti daugiau apie tai, kaip mokykloje sukurti bendradarbiavimu grįstą aplinką, skatinančią mokyklos kolegas dalytis informacija ir bendrauti kartu dalyvaujant profesiniame tobulėjime? Seminare dvi mokytojos dalijasi savo patirtimi, kaip mokykloje sukurti mokymosi grupes, kad mokytojai kartu su kolegomis mokytųsi „Teachers Academy“ atviruosiuose internetiniuose kursuose.
Building a school-based learning community to support colleagues with a flexible professional development offer is possible. Learn how to set up your local study group and establish a more collaborative environment at your school.
Europos Komisijos portalas mokykloms „School Education Gateway“.
2021-11-19
Lietuvos rašytojų sąjunga. Literatūros pamoka su prozininke Laura Sintija Černiauskaite
Prozininkė Laura Sintija Černiauskaitė literatūros pamokoje aptaria rašytojos Bitės Vilimaitės novelę „Kada piešime perlinę vištelę?“. L. S. Černiauskaitė moko, kaip praskleisti kūrinį dengiantį paslapties audeklą ir, prakalbinus daugybę svarbių smulkmenų, atrasti tikrąją istoriją.
Lietuvos rašytojų sąjungos projektas „Literatūros pamokos“.
Projekto redaktorė – poetė Indrė Valantinaitė.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Lietuvos rašytojų sąjunga.
2021-11-18
VU Filosofijos fakultetas. Audriaus Beinoriaus paskaita „Mirties ritualai ir anapusybės samprata Indijos kultūroje“
Paskaitą skaito Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius dr. Audrius Beinorius.
Šiuolaikiniai tanatologiniai tyrimai liudija, jog moderniose industrinėse visuomenėse mirties bijoma kur kas daugiau, ji eliminuojama iš kasdienio gyvenimo erdvės ir netgi tapo kažkuo gėdingu bei draudžiamu. Taigi, mirties samprata yra kultūrinė konstrukcija. O kaip į ją žvelgiama tradicinėse kultūrose? Gausiai ikonografine ir antropologine medžiaga iliustruotoje paskaitoje bus aptariama mirties ir anapusybės samprata hindų religinėje kultūroje. Bandysime atsakyti į klausimus – kaip Indijoje priimamas ir racionalizuojamas neišvengiamos mirties procesas, kas jo metu vyksta su žmogumi, kodėl ir kokie atliekami mirties ritualai bei sakramentai? Kaip suvokiama anapusybė klasikinio hinduizmo kosmologijoje, akcentuojančioje atgimimo cikliškumą? Koks ryšys yra tarp mirties ir personifikuojamo laiko? Galiausiai, kaip persikūnijimo teorija sietina su Indijoje išplėtotu protėvių kultu ir jiems skirtais įvairiais ritualais?
VU Filosofijos fakultetas.
2021-11-18
Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Viešoji konsultacija „Šiuolaikinis požiūris į pagalbą autistiškiems vaikams“
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus viešųjų konsultacijų ciklas autizmo tema skirtas draugiškam požiūriui į įvairiapusį raidos sutrikimą formuoti, visuomenės tolerancijai ugdyti, neigiamiems stereotipams apie įvairiapusį raidos sutrikimą mažinti, ypatingą dėmesį skiriant mokyklų bendruomenėms.
Viešoji konsultacija „Šiuolaikinis požiūris į pagalbą autistiškiems vaikams“. Konsultuoja prof. dr. Dainius Pūras, vaikų ir paauglių psichiatras.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius.
2021-11-18
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Konferencija dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo jau nuo kitų mokslo metų nejungti 5-8 klasių, formuoti tokio dydžio baigiamąsias gimnazijos klases, kuriose mokiniai turėtų realias galimybes mokytis pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų, stiprinti mokyklų tinklą pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių. Ministerija pristatė mokyklų tinklo stiprinimo kryptis, kurios padės užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Pokyčiai taip pat leis mokytojams dirbti stabiliau, pilnesniais krūviais ir uždirbti daugiau.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2021-11-17
Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Viešoji konsultacija „Šeimos psichoemocinė sveikata, auginant autistišką vaiką“
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos
vaikų konsultavimo skyriaus viešųjų konsultacijų ciklas autizmo tema skirtas draugiškam požiūriui į įvairiapusį
raidos sutrikimą formuoti, visuomenės tolerancijai ugdyti, neigiamiems
stereotipams apie įvairiapusį raidos sutrikimą mažinti, ypatingą dėmesį
skiriant mokyklų bendruomenėms.
Viešoji konsultacija apie autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymą „Šeimos psichoemocinė sveikata, auginant autistišką vaiką“. Konsultacijos lektorė – vaikų ir paauglių psichiatrė Natalija Jegorova-Marčenkienė.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius.
Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Vaizdo pamokų ciklas „Rašinio kūrimo koordinatės“. Analitinė ir lyginamoji literatūros rašinio pastraipos (18)
Mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės parengtas vaizdo pamokų ciklas, kuris padės geriau suprasti, kaip rašyti rašinius. Aptariami ir literatūriniai, ir samprotavimo rašiniai, nurodomi jų skiriamieji bruožai, detaliai analizuojama, kaip kokybiškai samprotauti ir analizuoti literatūros kūrinius.
Pamokoje aptariama, kokią literatūrinę pastraipą vadiname analitine, kokią literatūrinę pastraipą vadiname analitine-lyginamąja, kokie šių pastraipų elementai.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga.
2021-11-15
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Vaizdo pamokų ciklas „Rašinio kūrimo koordinatės“. Citavimas, perfrazavimas ir atpasakojimas rašinyje (17)
Mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės parengtas vaizdo pamokų ciklas, kuris padės geriau suprasti, kaip rašyti rašinius. Aptariami ir literatūriniai, ir samprotavimo rašiniai, nurodomi jų skiriamieji bruožai, detaliai analizuojama, kaip kokybiškai samprotauti ir analizuoti literatūros kūrinius.
Pamokoje aptariama, kada tinka citavimas ir kokia citavimo strategija, ką reiškia perfrazuoti, ką reiškia atpasakoti tekstą ir kokios būdingos atpasakojimo klaidos.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga.
2021-11-16
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
