Mokytojo TV

„Jonas Mekas kaip buvo kaimietis, taip ir liko iki paskutinės dienos. Jis netapo miestiečiu globalizaciniame megapolyje, kuriame ištirpstama, kuriame tampi beveidis, anonimiškas, be atsakomybės, be nieko. Ne, Jonas Mekas tokių dalykų nepatyrė. Kaip gyvendamas Semeniškiuose turėjo užu miško tetą Kastunę, taip ir gyvendamas Niujorke, Manhatane, Brukline turėjo kokį nors draugą Džordžą. Lygiai tas pats santykis – kad ir kur nuvažiuotų, tas pats, kas pereiti per mišką pas tetą Kastunę. Arba kaip teta kartą per metus vasarą ateidavo į svečius su uogomis, taip pas Joną Amerikoje kas nors atvažiuodavo su vyno buteliu“, – įžvalgomis dalijosi dr. Ramūnas Čičelis, rašytojas, kultūrologas, J. Meko kūrybos ir asmenybės žinovas.

Taip pat mokslininkas prisiminė, kaip kartą J. Meko paklausė – kas jam esąs Niujorkas? Nežinau, atsakė, nes negyvenąs Niujorke. Juo labiau nežinąs, kas yra Amerika, nes irgi joje negyvenąs. Tuomet R. Čičelis pasiteiravo: tada kur jūs gyvenate? Aš gyvenu šitoje gatvėje, atsakė J. Mekas.

„Žinot, yra kupetiniai kaimai, ir yra gatviniai kaimai. Kupetiniai – tai tie, kurių sodybos išsimėčiusios aplink centrą. O gatviniai – kurių namai stovi palei gatvę. Semeniškiuose, aišku, buvo vienkiemis, bet Niujorke Mekas gyveno kaip gatvinio tipo kaime – su savo draugais, kaimynais ir visais mažais asmeniškais dalykais“, – kalbėjo R. Čičelis.

Ir toks J. Meko kaimiškumas, anot jo, jokiu būdu nereiškia tamsumo. Sykį menininkas, praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje paklaustas, kodėl rašąs „Valstiečių laikraščiui“ (o ne kokiai „Respublikai“ ar „Lietuvos rytui“), atsakė vis dar tikintis, kad Lietuvoje tebeegzistuoja tarpukario ūkininkas – smalsus, neatbukęs, kuriam įdomios naujos ir kitoniškos patirtys.

„Kalbant apie miestiškumą – kaip mes jį suprasime? Niujorką kaip miestą iš viso sunku suvokti. Nes kas gi tai yra? Tūkstančiai kaimų. Pavyzdžiui, italų rajonas Hell's Kitchen iš tikro yra itališkas miestelis vidury Niujorko, kur gyvena savi žmonės, kaimynai, pažįstami. Sava aplinka, vietinės parduotuvėlės, – gali nusipirkti sūrio, vyno. Barai, kur eini pavalgyti, pabūti su draugais. „My Mars Bar Movie“ (2011) yra Meko filmas būtent apie tokį barą, kur jis vaišina draugus, arba jie jį vaišina.

Gyvenimas kavinėje – galbūt jau miesto požymis. Bet visa kita Meko gyvenime lieka kaimiška. Kartą jo paklausė, – tai buvo kokie 2010 ar 2012 metai, – kaip jis ruošiasi pas draugus ar su reikalais į kitą Niujorko mikrorajoną. Atsakė, kad užtrunka visą dieną ar visą vakarą, jeigu išvažiuoti reikia rytą. Nes juk taip nervina, kai reikia kažkur judėti. Taip gerai šitoj gatvėj: sėdi sau, viskas įprasta, viskas po ranka, vis naujų žmonių ateina.

Jonui Mekui niekada nereikėjo ieškoti žmonių. Jie patys pas jį ateidavo. Ir čia tinka pacituoti kertinę profesorės Viktorijos Daujotytės mintį iš jos knygos apie Romualdą Granauską. Tai pusiau priesakas – lyg vietinis, kad tavęs pasigestų pasaulis. Kitaip sakant, jeigu bandysi visu savo gyvenimu aprėpti pasaulį, tai galiausiai jis tave sutraiškys. Bet jeigu liksi vietinis, jeigu nesiverši į lūžius, tada pasaulis tavęs pasiges ir nesutrins kaip kokio vabalo“, – svarstė R. Čičelis.

Vaizdo pasakojimą kūrė kultūros publikacijų autorė Jurgita Jačėnaitė ir vaizdo operatoriai Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius.

Dėkojame Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui.

Bernardinai.lt.
2022-07-29

Laidoje kalbėsime su gydytoja vaikų neurologe–socialine pediatre Laima Mikulėnaite. Laidos „Sveikatos kultūra“ kuriamos bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija.

Laidos finansuojamos ES Socialinio fondo lėšomis.

Žinių radijas

2022-07-28

Projekto „Renkuosi Mokyti!“ dalyvių atsiliepimai.

Projektas „Renkuosi Mokyti!“

2022-07-28

Šiemet jau 14-ąjį kartą kviečiame aktyvius, iniciatyvius ir smalsius moksleivius iš Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklų dalyvauti projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“. Siekiame atsiverti ir supažindinti baigiamųjų klasių moksleivius su Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla. Projekto dalyviai turės galimybę iš arti pamatyti Lietuvos institucijų ir politikų kasdienį darbą ir savaitę patys dalyvauti šioje veikloje. Šių metų projekto tema – „Moksleiviai Lietuvos ateičiai“. Projekte dalyvaus 30 komisijos atrinktų dalyvių.

LR Vyriausybė.

2022-07-28

2022 m. kovo 31 d. UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui buvo pateikta Šiaudinių sodų tradicijos Lietuvoje nominacinė paraiška. Šis filmas – tai tradiciją pristatanti sudėtinė paraiškos dalis. Paraišką parengė Kultūros ministro Simono Kairio pavedimu Lietuvos nacionaliniame kultūros centre suburta darbo grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“ nariai. Filmo režisierius Donatas Simaitis. Filme skamba Žemynos Trinkūnaitės muzikinė kompozicija „Samanos“.

Šiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę. Šie dirbiniai gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį. Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos ir darnos. Ir šiandien užsakomi vestuviniai sodai, kabinami jie ir virš kūdikio lopšio, šeimos stalo, jais puošiami namai ruošiantis Kūčioms, Velykoms ir kitoms šventėms, taip pat neretai naudojami kaip dekoratyvinis interjero elementas. Tradicija įgauna vis didesnį aktualumą, daugelis šiuos tradicinę pasaulėžiūrą simbolizuojančius kūrinius suvokia kaip reikšmingą kultūrinės tapatybės ženklą.

Vilniaus etninės kultūros centras

2022-07-27

Laidoje kalbėsime su gydytoja vaikų neurologe, socialine pediatre Laima Mikulėnaite. Laidos „Sveikatos kultūra“ kuriamos bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija.

Laidos finansuojamos ES Socialinio fondo lėšomis.

Žinių radijas.

2022-07-27

Ar teko girdėti apie STEAM mokymą ir tai, kad šiuolaikiniai moksleiviai jau turi galimybę spręsti realias gyvenimiškas užduotis pasitelkdami įvairias mokslo žinias? STEAM yra ugdymo organizavimo modelis, kuriame gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, kūrybiškumo ugdymas ir matematika naudojami mokinių tiriamųjų gebėjimų, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo ugdymui.

Daugiau apie šį įdomų ugdymo modelį tinklalaidėje „Mokysiu“ pasakoja VGTU Inžinerijos licėjaus inžinerijos mokytoja ir Vilniaus Minties gimnazijoje dirbanti technologijų mokytoja Jolita Stapurevičiūtė bei progimnazijos „MAGIS“ gamtos mokslų mokytojas Teofilius Kilmonis.

Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-07-27

Raudonų plytų pastatai arba, kaip vietiniai sakydavo – raudonieji mūrai – žydų istorijos liudininkai, išsirikiavę nepertraukiama eile Molėtų centrinėje gatvėje.

Tai buvusios krautuvės, užeigos ir vietinių namai, susibūrimų vietos. Europoje panašios architektūros ir tipo statinių dar išlikę, tačiau Lietuvoje, Molėtuose, jie vieninteliai tokio kultūrinio pobūdžio paveldo objektai. Pirmoji molėtiškio knyga – Molėtų rabino Rafaelio Ben Šimšono Gordono nuopelnas. 1898 m. buvo išleistas talmudo aiškinimas „Nachal Eden“ („Edeno upė“).

Dabartinės Molėtų bibliotekos sieną puošia atminimo lenta, pažyminti šį miestelio istorinį įvykį, o Molėtų bibliotekos kraštotyros skyrius saugo sukauptą medžiagą apie tuometinį miestelio žydų gyvenimą. Kadaise Molėtuose stovėjo keturios sinagogos, deja, istorinių aplinkybių paveiktos sienos nepajėgė atlaikyti griūties.

Vieta, kur kadaise stovėjo šie religiniai pastatai, vadinta Sinagogų kiemu. Šiandien atminimą žymi simbolinė lentelė ant buvusio kino teatro sienos ir 2021 m. rugpjūtį, minint 80-ąsias žudynių metines, pastatytas paminklas sinagogų atminimui.

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius.

Bernardinai.lt

2022-07-26

Rytų ir Vidurio Europos transformacijos gylis ir intensyvumas XX amžiaus devintajame ir paskutiniajame dešimtmetyje nustebino daugumą diplomatų ir politikos apžvalgininkų. Nereikia nė sakyti, kad Europos politika dabar atrodo visiškai kitaip nei Šaltojo karo metais.

Šiame leidinyje „Neteisėta aneksija ir valstybės tęstinumas: Baltijos šalių prijungimas prie SSRS“ išsamiai nagrinėjamas vienas iš šios transformacijos aspektų, būtent Baltijos šalių kova už savo valstybingumo, kurio jos neteko 1940 m. birželį sovietų okupacijos metu, atgavimą. Jame analizuojamas sovietų okupacijos neteisėtumas, argumentai dėl galimo senaties termino, teisinės neteisėtumo pasekmės, taip pat trijų Baltijos šalių valstybingumo atkūrimas po 1990 m. Aiškiai aprašomi svarbūs faktai, o teisės normų taikymas sumaniai grindžiamas precedentų ir teisės principų argumentais.

Autorius taip pat aptaria (grynojo) teisinio statuso, atsieto nuo naudojimosi šio statuso suteikiamomis teisėmis ir pareigomis, reikšmės klausimą.

Lauri Mälksoo, vadovaujamas profesoriaus Christiano Tomuschato, apgynė daktaro disertaciją Berlyno Humboldto universiteto Teisės fakultete. Disertacijai buvo skirtas Humboldto universiteto bibliotekos draugijos „Teisės fakulteto draugai“ apdovanojimas. Šiuo metu dr. L. Mälksoo dirba Estijos teisingumo kanclerio (ombudsmeno) patarėju ir Tartu universitete dėsto tarptautinę ir Europos teisę.

Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Su leidiniu kviečia susipažinti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras. Knygos autorių Lauri Mälksoo kalbina Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

2022-07-26

Lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882–1954) memorialinis muziejus Subartonyse – rašytojo tėviškė, mikroistoriją ir laikotarpio unikalumą fiksuojanti gimtoji erdvė. Iš čia jis sėmė kūrybinį įkvėpimą kaip iš gyvo šaltinio.

„Ši vieta Krėvei buvo be galo svarbi. Motina ir močiutė jam buvo kaip tos tautos ir kultūros versmės. Abi mokėjo labai daug dainų. Močiutė buvo ir audėja, ir juostų pynėja. Šių mylimiausių savo moterų dėka, jų globojamas ir ugdomas, vėliau Krėvė užrašė ir kitų kaimų moterų dainas. Rinko tautosaką pats ir ragino tai daryti kitus, nes jautė, jog tai užmirštama“, – aiškina Laimutė Raugevičienė, V. Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namo-memorialinio muziejaus muziejininkė, susijusi su rašytoju ir giminystės saitais. L. Raugevičienė yra V. Krėvės-Mickevičiaus sesers Monikos anūkė.

„Pasakysiu paprastai: aš labai didžiuojuosi, kad mūsų giminė turi Vincą Krėvę-Mickevičių. Jo jauniausioji sesuo, mūsų močiutė, bobulė – mes ją taip vadindavome, Veronika Mickevičiūtė-Lapėnienė, prieš mirtį davė mums priesaką – kad mes, giminaičiai, turėtume saugoti Vinco Krėvės-Mickevičiaus atminimą. Tai mes ir darome“, – prisipažįsta ponia Laimutė.

L. Raugevičienės teigimu, kad V. Krėvė-Mickevičius yra labai svarbus lietuvių literatūrai ir žymus, rodo jo pavardė šimto iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio žmonių sąraše. Kita vertus, ir biografijos faktas – gyvendamas Azerbaidžane, Baku mieste, V. Krėvė-Mickevičius suprato, kaip tuo metu buvo svarbu lietuvių tautai turėti savo literatūrą. Beveik du dešimtmečius praleidęs Baku jis parašė, literatūrologų nuomone, reikšmingiausius savo kūrinius, pelniusius jam klasiko vardą: „Šarūną“, „Dainavos šalies senų žmonių padavimus“, „Partjekabudą“, „Skirgailą“, dramą „Žentas“, novelių rinkinį „Šiaudinėj pastogėj“. Būtent gyvendamas ne Lietuvoje, o užsienyje – nes, pasak L. Raugevičienės, nuolat prisimindavo gimtąją aplinką ir suvokė jos svarbą tapatybei.

„Kai būdamas profesoriumi parvažiuodavo namo, pasiraitodavo kelnes, ir pirmyn – su piemenukais ir varles gaudydavo, ir po miškus vaikščiodavo. Krėvės kūryboje galime rasti viską, kas būdinga to meto kaimui: pirkios, sodžiaus aplinką, filosofinį kaimo žmogaus portretą, Merkinę, turgus. Jeigu nori sužinoti apie dzūkų kaimą, turi skaityti Vincą Krėvę-Mickevičių“, – ragina muziejininkė.

Vaizdo pasakojimą kūrė kultūros publikacijų autorė Jurgita Jačėnaitė ir vaizdo operatorius Kostas Kajėnas. Dėkojame Subartonių Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namui-memorialiniam muziejui.

Bernardinai.lt.

2022-07-25

Kaip dažnai norime koreguoti vaiko elgesį bausmėmis arba apdovanojimais? Kodėl nei viena, nei kita neveikia? Pokalbis su psichologe, dviejų mergaičių mama, knygos „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene.

Laidą veda Renata Cikanaitė.

Žinių radijas

2022-07-25

Šį kartą „Mokysiu“ tinklalaidėje savo patirtimi dalijasi du jauni įkvepiantys mokytojai, savo darbo vietomis pasirinkę mažesnių miestelių mokyklas. Jungėnų pagrindinės mokyklos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja Jolanta Rutkauskienė bei Kazlų Rūdos Plutiškių gimnazijos fizikos mokytojas Evaldas Matijošaitis tinklalaidėje pasakoja apie sprendimą po studijų sugrįžti į regionus, darbo mažesniame mieste privalumus bei užmegztą ryšį su mokiniais.

Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-07-22

Ar esu teisingame kelyje? Ar man tinka mano profesija ir darbas? Su šiais klausimais viename ar kitame gyvenimo etape susiduriame daugelis. Šioje „Mokysiu“ tinklalaidėje juos nagrinėja ir televizijos laidų vedėjas Rolandas Mackevičius kartu su Vilniaus Taikos progimnazijos etikos ir istorijos mokytoju dr. Algiu Bitautu bei jau kelerius metus Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje dirbančiu Matu Kandrotu, papasakojusiais apie iššūkius savo kelyje, profesijos pasirinkimą bei įkvėpimą mokytojo darbe.

Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2022-07-22

Paulius Širvys netapo Vilniaus poetu. Nuolat keisdamas savo gyvenamąjį būstą, jis veikiau buvo Vilniaus nomadas, ieškojęs savo vietos, bet taip jos ir neradęs. „Širvys priklausė tai retai Vilniaus menininkų klajūnų grupei. Sostinėje jis pragyveno ketvirtį amžiaus ir pakeitė mažiausiai aštuonias gyvenamąsias vietas. Be to, dar spėjo pasimokyti Maskvoje, paplaukioti laivais Baltijos jūroje“, – pasakoja D. Pocevičius.

Pirmoji gyvenamoji P. Širvio vieta Vilniuje buvo Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose, šiauriniame korpuse, trečiame aukšte, kur dabar įsikūrusi literatūros mėnraščio „Metai“ redakcija. Atsikraustęs čia 1954-ųjų pradžioje su žmona Birute ir metų sulaukusia dukra Dange, glaudėsi nedideliame kambarėlyje. Nors socialinės sąlygos buvo prastos, šis laikotarpis, kaip yra pasakojusi B. Širvienė, šeimai buvo vienas šviesiausių, romantiškiausių – P. Širvys dar nebuvo susidėjęs su bohemos kompanijomis. „Toje vietoje, kur dabar yra įsikūrusi „Metų“ redakcija, – tęsia pasakojimą D. Pocevičius, – netinka vienas užkaboris. Čia išlikęs vonios kambarys iš tų laikų rašytojų viešbutėlio, kuriame gyveno Paulius Širvys su šeima. Ir dabar šis vonios kambarys „Metų“ redakcijai visiškai nereikalingas. Neaišku, ar ten esanti vonia yra iš tų 1954–1958 metų, o gal pakeista. Tačiau toks istorinis reliktas yra išlikęs.“

Priešpaskutinėje P. Širvio gyvenamojoje vietoje Vokiečių gatvėje dabar kabo memorialinė lenta, kurioje kalbama apie nepriklausomą darželį. „Iš tikrųjų tas nepriklausomas darželis – dviprasmybė. Viena vertus, Širvys, kaip kaimo vaikas, labai mylėjo augalus ir neva tarp tos savo bohemos veiklos dar spėdavo prižiūrėti darželį: atsinešdavo, pasodindavo augalų, prižiūrėdavo juos. Jo sugėrovai ir draugai prisimena siena į viršų lipantį vijoklinį augalą. Bet darželis turi ir kitą prasmę. Tai metafora vakarais čia stoviniavusių ir akmenukus į antro aukšto langus mėčiusių jaunų filologijos studentų. Jie taip norėjo patekti pas Paulių, kad čia prastovėdavo skyles, įaugo į šią vietą kaip Pauliaus pakaita, jo augintiniai, jo darželis – būsimieji pauliai širviai“, – aiškina D. Pocevičius.

1975 m. P. Širvys išsikėlė į savo paskutinę gyvenamąją vietą Vilniuje – dviejų kambarių butą dvylikaaukštyje Antakalnio gatvėje 50. Anot D. Pocevičiaus, čia P. Širvys pragyveno ketverius paskutinius metus: „Trečiame aukšte, langai į gatvę. Irgi dviejų kambarių butas. Rašytojai, gyvenantys kitoje gatvės pusėje, dar matė jį ryte prieš mirtį kažko ieškant balkone. Greičiausiai žmogui reikėjo atsipagirioti.“ 1982-ųjų lapkritį šalia paskutinės P. Širvio gyvenamosios vietos jo bičiuliai pasodino memorialinį medelį. Nors P. Širvys gyveno neatsiejamas nuo lietuviško beržo įvaizdžio, „Vakarinės naujienos“ anąsyk parašė, kad draugai jo atminimui pasodino ąžuoliuką. O išaugo klevas. „Gal medis persodintas, – svarsto D. Pocevičius, – bet pagal nuotrauką „Vakarinėse naujienose“ jis auga toje pačioje vietoje, kur visi nusifotografavo. Tad lyg ir galima augantį klevelį vadinti memorialiniu.“

Vaizdo pasakojimą kūrė kultūros publikacijų autorė Jurgita Jačėnaitė ir vaizdo operatoriai Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius.

Dėkojame Maironio lietuvių literatūros muziejui.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vaizdo pasakojimo sukūrimą parėmė Vilniaus miesto savivaldybė.

Bernardinai.lt

2022-07-21

Projekto „Tęsk“ komanda parengė metodinį filmą-dalykinę vaizdo priemonę „Pradedančiųjų pedagogų stažuotė: kelias į švietimo bendruomenę“, kurio tikslas – parodyti, kodėl pradedančiajam mokytojui ir švietimo bendruomenei svarbi pedagoginė stažuotė.

Ugdymo proceso organizavimas ir veikla mokyklos tikrovėje – tarsi kulinarinė meistrystė – rodoma lygiagrečiai su pedagogo darbu, pastarojo organizavimui reikalingomis kompetencijomis, darbo proceso ypatumais. Dirbant mokytoju, kaip ir ruošiant maistą, prireikia milžiniško kruopštumo, kantrybės, žinių, talento bei meilės. Todėl, keliaudami po kulinarijos pasaulį, lygiagrečiai paliečiame pedagoginių stažuočių aktualumą, svarbą, privalumus, iššūkius, kalbamės apie patirtis.

Projekto „Tęsk“ ekspertė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto projekto vadovė, modulio studijų kuratorė Rima Aleknavičiūtė-Stasiulė filme pasakoja su kokiais sunkumais susiduria pradedantysis mokytojas ir kaip svarbu jausti palaikymą bei laiku sulaukti pagalbos.

Projekto „Tęsk“ ekspertų grupės vadovas, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Mykolo Romerio universiteto senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas filme atsako į klausimus, kas ir kaip organizuoja pedagoginę stažuotę, ką pradedančiajam pedagogui privalu padaryti savarankiškai, ir kas gali padėti įgyti patirties stebint kitų profesionalų darbą.

Vilniaus Gedimino miesto mokyklos pradedančioji mokytoja Paulina Balčėtytė, mokytoja-mentorė Eva Juzefovič ir mokyklos direktorė Simona Boguckienė papasakojo, kaip vyksta pedagoginė stažuotė jų mokykloje.

Nacionalinė švietimo agentūra.

2022-07-21

Šioje „Mokysiu“ laidoje aktorė Gelminė Glemžaitė kartu su pašnekovais nagrinėja šiuolaikinės mokyklos, skatinančios kūrybą ir visapusišką tobulėjimą, klausimus. Laidoje Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė dalijasi mintimis apie pokyčius šiuolaikinėse mokyklose, vis dar iškylančius stereotipus bei atskleidžia juos laužančius savo pačių sumanymus.

Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-07-20

Atostogaujantys klausytojai naujausioje laidoje gali išgirsti pokalbį su VU Filologijos fakulteto profesoriumi, Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariu, literatūrologu Pauliumi V. Subačiumi. Grįžome prie ištakų ir kalbėjomės apie tekstą bei tekstologus ir jų galias. Kur slypi teksto koncepcijos sudėtingumas ir kodėl būtent metafora gali padėti ją suprasti? Kaip tekstologai keičia nusistovėjusius įsitikinimus ir interpretacijas? Kaip šiandien reiktų perleisti "Auszrą" ir kodėl niekam nepamaišytų filologinis sąmoningumas? Kalbina Eleonora Terleckienė.

„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

2022-07-20

Susipažinkite su VDU Kultūros paveldo ir turizmo magistro studijų absolventu Arnu Zmitra. Arnas šiuo metu dirba istorijos mokytoju, vadovauja VšĮ „Atrask Raseinius“ organizacijai bei yra Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidentas. Arnas gyvenime stengiasi vadovautis viena itin svarbia taisykle bei rekomenduoja to laikytis ir kitiems: „Gyvenimą reikia gyventi įdomiai“.

Videopokalbių ciklas „Matuokis profesiją: ką veikia VDU absolventai“ tai unikali galimybė kiekvienam susipažinti su profesionalia karjera įvairiose srityse. Su VDU absolventais kalbamės apie jų darbą, karjerą, profesinių svajonių siekimą, sunkius sprendimus bei gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Vytauto Didžiojo universitetas

2022-07-20

Ar prisimenate savo mylimiausią mokytoją? Ne vienam mūsų būtent mokytojai padėjo atrasti mėgstamą profesiją ar būtent jie sudrausmino prieš egzaminus ir taip padėjo pasiekti savo tikslus. Mokytojo vaidmuo gyvenime – ypač svarbus. Tai patvirtina ir šios „Mokysiu“ laidos viešnios vaikystės pedagogikos studentė Martyna Vilutytė bei jos dėstytoja dr. Sandra Kairė. Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2022-07-19

Forume dalyvauja: Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 m. sporto forumo dalyviai, Pasaulio lietuvių bendruomenių, dalyvaujančių XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atstovai (2 atstovai iš kiekvienos Pasaulio lietuvių bendruomenės).

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-07-19

Kauno technologijos universiteto (KTU) Edukacinės kompetencijos centras ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla organizavo Loretos Tamulaitienės, Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorės, neseniai išleistos knygos „Paraščių vaikai“ pristatymą. Susitikimas su knygos autore vyko KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Auloje. Loretą Tamulaitienę kalbino dr. Aldona Augustinienė, KTU docentė ir edukologijos tyrėja, ir dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologė ir VDU docentė.

Autentiškas knygos pasakojimas atspindi Lietuvoje tris dešimtmečius veikusios jaunimo mokyklos mokinių ir mokytojų patirtis. „Paraščių vaikai“ – tai duoklė vaikams, mažiesiems kovotojams su gyvenimo realybe.

KTU Edukacinės kompetencijos centras.

2022-07-19

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Ugnė Klingerė aptaria paauglių darbo vasrą ypatumus.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

2022-07-19

Pranešėjai: Valentinas Aleksa (Pasaulio lietuvių sporto asociacija, Lietuvos mokslininkų sąjunga); dr. Egidijus Balandis (Vytauto Didžiojo universitetas); prof. habil. dr. Albertas Skurvydas, doc. dr. Aušra Lisinskienė, doc. dr. Vladas Juknevičius, doc. dr. Daiva Majauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas); Dainius Ruževičius (Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga); Artūras Žilys (Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga). Renginį moderuoja Valentinas Aleksa ir doc. dr. Daiva Majauskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2022-07-18

Šįkart „Mokysiu“ laidoje savo patirtimi ir dalykais, kurie dažniausiai kasdieniame mokytojo darbe lieka nutylėti, dalijasi Herojaus mokyklos priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytoja Ieva Jonušaitė ir Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ir istorijos bei geografijos mokytojas dr. Mindaugas Norkevičius. Aktorės Gelminės Glemžaitės kalbinami pedagogai atvirai papasakojo tiek apie savo mokyklinius prisiminimus, tiek ir iššūkius, kurie jiems tenka dabar dirbant mokykloje. Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2022-07-18

Šįkart tinklalaidėje „Mokysiu“ televizijos laidų vedėjas Rolandas Mackevičius kalbina Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos pradinių klasių mokytoją Simoną Burbulytę ir Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos fizikos mokytoją Mantą Pastolį. Vienerius metus mokytojais dirbantys jauni profesionalai papasakojo, kaip pasirinko mokytojo kelią, projektą „Renkuosi mokyti“, iššūkius profesijoje ir gyvenime bei kasdienį darbą su mokiniais. Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-07-13

Žinių radijo laidoje „Tėvystė praktiškai“ Renata Cikanaitė, globos ekspertė Rugilė Ladauskienė bei vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė.

Žinių radijas

2022-07-11

Visos autorinės teisės priklauso Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

2022-07-11

Padidinti mokytojų motyvaciją, įsitraukimą į veiklas, savišvietą plėtojant jų bendrakultūrinės ir pilietinės visuomenės ugdymo kompetenciją per filme atspindėtus praktinius pavyzdžius bei ekspertų komentarus.

Nacionalinė švietimo agentūra

2022-07-07

Dar vienoje „Mokysiu“ tinklalaidėje aktorė Gelminė Glemžaitė kalbina Herojaus pagrindinės mokyklos vadovę ir literatūros mokytoją Dovilę Pelegrimę bei Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoją Indrė Šadvilaitę. Tinklalaidėje kalbėjome apie nuomonės formuotojo veiklą, apie kurią vis dažniau svajoja ir moksleiviai. Ar tai gali tapti nauja profesija? Kokios mokykloje dėstomos disciplinos praverstų nuomonės formuotojui? Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-07-07

Metodinio filmo tikslas - atskleisti organizacijos tobulinimo ir pokyčių valdymo kompetencijos tobulinimo svarbą ir šios kompetencijos aktualumą bei reikšmę profesinėje mokytojo veikloje.

Nacionalinė švietimo agentūra

2022-07-05

Naujausioje „Mokysiu“ tinklalaidėje laidų vedėjas Rolandas Mackevičius kalbina Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoją Gretą Botyriūtę-Skiotienę bei Vilniaus Gabijos gimnazijos ir Karalienės Mortos mokyklos geografijos mokytoją Karoliną Ginkę. Šįkart pedagogikos profesionalės dalijasi savo mintimis ne apie darbą, o pasakoja apie tai, ką veikia po jo, kokių hobių ir pomėgių turi bei kaip sekasi juos derinti su kitomis veiklomis. Laidos pašnekovės sako, kad kartais viską spėti yra išties sudėtinga, tačiau motyvacijos visuomet suteikia mylimas ir leidžiantis save realizuoti darbas. Ugdymo karjerai veiklas mokiniams, studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-07-05

Viešoji konsultacija „Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas kaip veiklos tyrimas“ skirta bendrojo ugdymo mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojantiems skyrių vedėjams, įsivertinimo grupių vadovams ir nariams, mokytojams.

Nacionalinė švietimo agentūra

2022-07-04

Verslo ugdymo turinio reforma Lietuvos mokyklų vadovų akimis: ką patyrėme ir ką siūlome?

Nacionalinė švietimo agentūra

2022-07-04

XVII edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“ tema „Mokslas ir studijos Lietuvoje europiniame kontekste – ar judame Humboldto link?“ Forumo pranešėja – prof. dr. Liudvika Leišytė, Dortmundo technologijos universiteto profesorė (Vokietija), Lietuvos atvejo studijos APIKS (Academic Profession in Knoweldge Based Societies) koordinatorė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2022-07-02

Žinių radijo laidoje „Tėvystė praktiškai“ Renata Cikanaitė ir psichologė Jurga Dapkevičienė.

Žinių radijas

2022-06-28

Lektorė Valstybės saugumo departamento Strateginės komunikacijos departamento vadovė Aurelija Vernickaitė. Norėdami apsaugoti valstybę, pirmiausia turime atpažinti jai kylančias grėsmes. Šios pamokos tikslas – vyresniųjų klasių moksleivius supažindinti su grėsmėmis valstybės nacionaliniam saugumui, pristatyti Lietuvos žvalgybos vaidmenį saugant Lietuvą nuo priešiškų valstybių įtakos. Gebėdami suvokti pavojus ir atpažinti grėsmes esame atsparesni kaip piliečiai ir stipresni kaip valstybė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-06-23

Profesinėje mokykloje įgysi ne tik profesiją, bet ir brandos atestatą. O rinktis iš darbdavių darbo pasiūlymų bus tavo kasdienybė. Pradėk savo karjerą jau šiandien. Pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta iki rugpjūčio 5 d. Daugiau informacijos: www.igykprofesija.lt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-06-23

Viešoji konsultacija-diskusija skirta profesinio orientavimo reformai. Pranešimus skaito Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas („Darbo rinka iššūkių aplinkoje“); Lietuvos karjeros specialistų asociacijos (LKSA) vadovė, karjeros konsultantė Daiva Šilienė („Kiek ir kodėl svarbus karjeros konsultavimas profesiniame orientavime?“); Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė („Profesinio orientavimo reforma“). Diskusijoje taip pat dalyvauja Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Klėja Merčaitytė; Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas; karjeros specialistė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos (LKSA) narė Edita Mačiulskė; Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Diskusiją ir klausimų-atsakymų sesiją moderuoja Daiva Šilienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-06-21

Pažymint Vilniaus „Vilties” specialiosios mokyklos - daugiafunkcinio centro 30 metų jubiliejų, birželio 15 d. mokykla kartu su NŠA Įtraukties plėtros skyriumi organizavo tarptautinę konferenciją „Mokomės ne mokyklai, o gyvenimui”. Konferencijos dalyvius sveikino Vilniaus m. savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja Diana Petkūnienė, vyriausioji specialistė Eglė Pozlevičienė, NŠA Švietimo pagalbos departamento įtraukiojo skyriaus vedėja Lina Palačionienė. Mokyklos direktorius Gražvydas Groblys apžvelgė, kas ir kaip mokykloje pasikeitė per 30 metų. Konferencijoje savo patirtimi dalijosi mokyklos pedagogai bei svečiai iš Lenkijos ir Ukrainos.

Nacionalinė švietimo agentūra

2022-06-21

Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyrius birželio 17 d. organizavo konferenciją „Pedagoginių psichologinių tarnybų bendradarbiavimo galimybės ir kryptys”, skirtą pedagoginių psichologinių tarnybų / švietimo pagalbos tarnybų specialistams, siekiant didinti pagalbos veiksmingumą vaikui ir šeimai. Konferencijos metu bendradarbiavimo galimybėmis ir kryptimis dalinosi gydytojai, vaikų ir paauglių psichiatrai, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bei Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų atstovai, Lietuvos PPT asociacijos prezidentė ir Klaipėdos m. PPT vadovė, Vilniaus m., Šakių r., Šiaulių m., Vilkaviškio r., Alytaus m., Pasvalio r., Kauno r. pedagoginių psichologinių tarnybų vadovai bei švietimo pagalbos specialistai.

Nacionalinė švietimo agentūra

2022-06-21

Birželio 15 dieną startuoja mėnesį truksianti informacinė kampanija „Paauglystė yra visiškai normalu“, kurios metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į paauglystės iššūkius ir sumažinti smurto atvejų prieš paauglius skaičių. Tarnybos duomenimis, pernai 63 proc. smurto atvejų buvo fiksuota prieš 10–17 metų vaikus. Spaudos konferencijoje patirtimi pasidalins paauglė Mija Černikaitė, o plačiau paauglystės iššūkius ir galimus sprendimus aptars Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė bei sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

2022-06-17

Kai galvojate apie programavimą, galbūt įsivaizduojate programišius, sėdinčius tamsiame kambaryje, apšviestame daugybe neoninių šviesų? Jei taip, Aidenas Zhou ketina paneigti šią klaidingą nuomonę ir paskatinti jus iš tikrųjų pradėti programuoti savarankiškai. Jo manymu, dauguma žmonių yra nepakankamai informuoti apie kompiuterių programavimą, todėl jis analizuoja visus galimus klaidingus įsitikinimus. TED kalboje jis ragina žmones pabandyti programuoti. Aidenas Zhou yra aštuntos klasės mokinys iš JAV. Ši kalba buvo pasakyta TEDx renginyje, naudojant TED konferencijos formatą, bet savarankiškai organizuotas vietos bendruomenės.

When you think of coding, do you also think of hackers sitting in a dark room with lots of neon lights? Well, if so, Aiden Zhou is here to clear up this misconception – and get you interested in actually starting coding on your own! Recently, he came to the revelation that most people are surprisingly underinformed regarding computer programming – which led him to want to clear up any misconceptions there might be. In his talk, he encourages people to give it a try! Aiden Zhou is an eighth-grade student from the United States. He enjoys mathematics and computer programming competitions. Recently, he came to the revelation that most people are surprisingly underinformed regarding computer programming – which led me to want to clear up any misconceptions there might be about this subject. This talk was given at a TEDx event using the TED conference format but independently organized by a local community.

TEDx Talks.

2022-06-17

Šiame vaizdo įraše „Google for Education“, „National Geographic“ sertifikuotas pedagogas Sam Kary pristato 5 naudingas „Google“ knygas mokytojams: „Kiekviena iš šių knygų padarė didelę įtaką mano mokymo ir mokymosi būdui, ir visos jos puikiai papildytų jūsų vasaros skaitinių sąrašą“.

1. A Brief History of the Future of Education

2. UDL and Blended Learning

3. Essential Questions

4. The Power of Making Thinking Visible

5. The Google Infused Classroom.

Each of these books has had a profound impact on the way I approach teaching and learning, and they'd all make great additions to your summer reading list.

1. A Brief History of the Future of Education

2. UDL and Blended Learning

3. Essential Questions

4. The Power of Making Thinking Visible

5. The Google Infused Classroom .

New EdTech Classroom.

2022-06-16

Spaudos konferencija. Narkotikų vartojimo situacija Lietuvoje ir naujausi duomenys apie narkotikų rinką.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

2022-06-16

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizavo konferenciją „Lietuvių kalba modernėjančiame pasaulyje“. Ši konferencija vyko tebesitęsiančių Lietuvių kalbos dienų proga bei Lietuvos bibliotekų savaitės metu.

Pranešimų įvairovė ir praktiniai užsiėmimai

Konferenciją pradės Vilniaus universiteto akademikas, prof. habil. daktaras Bonifacas Stundžia su pranešimu „Lietuvių kalbos perspektyvos Lietuvoje ir pasaulyje“.

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto etnologė, publicistė Aurelija Drevel pranešime „Poreikiai, pomėgiai ir patirtys: savilaidos programos, pusiau profesionali literatūra ir skaitymo įpročių kaita medijų amžiuje“ pasakos apie tai, kad savilaida, fanų fenzinai, komiksai ir kita „žemoji“ literatūra jau nuo pat XXa. pradžios įvairiais pavidalais ėmė mirgėti raštingėjančios kultūros paraštėse kaip alternatyva oficialiai, institucinei leidybai. Neredaguojama, nekontroliuojama, tyrinėjanti „uždraustas“, „nevertingas“ temas ji dažniausiai atrasdavo savo skaitytoją jaunimo, moterų ir kitų nepriviligijuotų visuomenės grupių tarpe, t. y. tarp tų, kurių poreikiai, pomėgiai ir patirtys „aukštojoje“ literatūroje dažniausiai nebūdavo atspindimi. Fanų kūryba, fenzinai tapo būdu kalbėti apie perskaitytus kūrinius, juos perrašyti, interpretuoti arba kurti šonines, tik bendra kosmologija su pagrindiniu kūriniu besisiejančias istorijas.

Vytauto Didžiojo universiteto Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkas Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius pranešime „Ar dirbtinis intelektas jau gali suprasti lietuvių kalbą?“ remdamasis dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų naujaisiais tyrimais bei savo nemaža praktika kuriant šiomis technologijomis grįstus taikomuosius sprendimus lietuvių kalbai, nagrinės žmogus-mašina perspektyvas, ypač iš probleminio lietuvių kalbos taško.

Humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Jolanta Zabarskaitė skaitys pranešimą apie semantikoje ir pragmatikoje žinomą reiškinį – kalbos performatyvumą. Jo vaidmuo ypač didėja augant naujųjų medijų įtakai. Vis akivaizdžiau matome, kaip kalba kuria realų pasaulį. Šis reiškinys turi dvi puses: kalba vaidina vis didesnį vaidmenį kaip naujų idėjų šaltinis ir skaitmeninio pasaulio organizavimo priemonė, tačiau jos vaidmuo (dažnai nematomas) tiek propagandos, tiek melagienų aplinkoje taip pat didžiulis. Ką gali padaryti kalbininkai?

Lietuvių kalbos tarmių tyrėja dr. Rima Bakšienė pranešime „Lietuvių tarmės: XXI a. padėtis ir pokyčių tendencijos“ apžvelgs naujausius tradicinių lietuvių tarmių tyrimus, jais remiantis aptars tarmių gyvybingumo laipsnį, naujųjų tarminių darinių atsiradimą, prognozuojamas galimos raidos tendencijas, tarmių raidos santykį su kalbėtojų tarminės savimonės bruožais.

„Ką bibliotekoje veikia kalbos tvarkytojas?“ – pranešimą šia tema skaitys LMA Vrublevskių bibliotekos kalbos tvarkytojas dr. Artūras Judžentis. Tvarkomus bibliotekos raštus sąlyginai galima skirstyti į vidaus ir išorės. Vidaus, bibliotekos darbuotojams skirtųjų, raštų pavyzdžiai galėtų būti bibliotekos nuostatai, įvairios vidaus taisyklės. Išorinius dokumentus sudaro skirtieji skaitytojams (knygų anotacijos, pranešimai spaudai) bei lankytojams (interneto puslapis, parodų tekstai). Be to, tenka peržiūrėti bibliotekos leidinių (periodinių ir knygų) kalbą. Patarti, kaip vieną ar kitą dalyką geriau parašyti. „Kalbos tvarkymas – ne tik jos taisyklingumo priežiūra. Tai ir rūpestis, kad kalba būtų aiški, sklandi, skambi. Kad ji būtų kuo labiau lietuviška“, – tvirtina dr. Artūras Judžentis.

Humanitarinių mokslų daktaras Marius Smetona konferencijoje kels klausimą, ar kalba yra vertybė. Kalbos, kaip vertybės, suvokimas labai skiriasi priklausomai nuo laiko ir valstybės. Šiuo metu tas kitimas labai greitas. Įdomiausia tai, kad lietuviui kalba pati savaime kaip vertybė egzistuoja tik tam tikroje šventojoje trejybėje – kalba, tauta, valstybė. Iškritus vienai iš dedamųjų, kitos irgi netenka savo esmės. Žinoma, lieka tik džiaugtis, kad tyrimai rodo, jog kalba vis dar yra vertybė, nors ir neegzistuojanti be kitų dviejų.

Teismo lingvistikos ekspertė dr. Gintarė Herasimenkienė pristato pranešimą „Pykčio ir klastos kalba – žeidžiančios kalbos bruožai“. Pykčio ir klastos kalbos formos varijuoja nuo ironijos ir pašaipos iki grasinimų nužudyti. Dalis pykčio kalbos vartojama sąmoningai ir kryptingai, tačiau taip pat esama vartojamos iš inercijos ar atkartojant kitus. Įsivardijus, kokia kalba žeidžia aplinkinius, lengviau ją atpažinti ir suprasti. Bus apžvelgti ryškiausi žeidžiančios kalbos bruožai.

Teorinę konferencijos dalį papildys net trys praktiniai užsiėmimai – ekskursija po įvairiakalbę Adomo Mickevičiaus biblioteką, poetinis protmūšis „Atspėk tarmę“ ir lietuvių kalbos dienų viktorina. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

A. Mickevičiaus viešoji biblioteka.

2022-06-16

Šį kartą kalbėjomės su vaikų rašytoja ir literatūrologe Egle Baliutavičiūte, dar žinoma kaip Gaja Guna Eklė. Kaip ji pasakojo laidoje, per pastaruosius penkerius-dešimt metų vaikų literatūra Lietuvoje stipriai keitėsi. Anksčiau dominavo verstinės knygos, o dabar netrūksta gerų savų rašytojų. Apie tai ir kalbėjomės – ar vaikų literatūros klasika keičiasi, koks šių knygų tikslas, kokį vaidmenį čia užima vizualumas ir, žinoma, ką tokie tekstai gali suteikti suaugusiesiems. Kalbina Eleonora Terleckienė.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.

2022-06-16

Vaidas Pamparas, Klaipėdos licėjaus istorijos mokytojas ekspertas, apžvelgia istorijos valstybinio brandos egzamino užduotis.

Nacionalinė švietimo agentūra.

2022-06-15

Viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl mokymuisi palankios aplinkos kūrimo. Nepabaigto mokymosi įveikimo algoritmas“. Tai trečioji ir paskutinė viešoji konsultacija, skirta supažindinti su 2021 m. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Mokymuisi palankios aplinkos kūrimas: mokyklos bendruomenę įgalinančių veiksnių paieška“ rezultatais, dalytis įžvalgomis, kaip naudoti (taikyti) tyrimo duomenis ir rekomendacijas praktikoje. Renginio metu kalbama apie nepabaigto mokymosi įveikimo algoritmą, konsultacijų veiksmingumą vadybiniu lygmeniu. Nacionalinė švietimo agentūra 2022-06-15

Raminta Rupšienė, priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos (BP) atnaujintoja, aptaria aktulaius klausimus: kodėl buvo reikalingi šie pokyčiai, ką tėvai turėtų žinoti apie vaikų pasiekimus, kaip tėvus įtraukti į vaiko ugdymo(si) stebėjimo procesą, ar ne per anksti atsiranda pasiekimų lygių požymiai ir vaikų pasiekimų vertinimas.

Nacionalinė švietimo agentūra.

2022-06-15

Viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl mokymuisi palankios aplinkos kūrimo. Nepabaigto mokymosi įveikimo algoritmas“. Konsultacijos tema:  „Mokyklos vadovo ir darbuotojų atstovų (darbo tarybos ar profesinės sąjungos) bendravimo teisiniai aspektai. Mokslo metų užbaigimas: ataskaitos, metiniai pokalbiai, konsultacijos“. Susitikimas  su Nacionalinės švietimo agentūros savanoriu, lektoriumi, socialinio dialogo bei mediacijos specialistu Romu Turoniu diskutuoti darbo teisės klausimais.

Nacionalinė švietimo agentūra.

2022-06-14

Paieška

AKTUALIJOS

Populiarūs įrašai

Archyvas

Reikšminiai žodžiai

Svetainės peržiūrų skaičius