Bernardinai.lt. Rašytojai tarp miesto ir kaimo. Vincas Krėvė-Mickevičius

„Ši vieta Krėvei buvo be galo svarbi. Motina ir močiutė jam buvo kaip tos tautos ir kultūros versmės. Abi mokėjo labai daug dainų. Močiutė buvo ir audėja, ir juostų pynėja. Šių mylimiausių savo moterų dėka, jų globojamas ir ugdomas, vėliau Krėvė užrašė ir kitų kaimų moterų dainas. Rinko tautosaką pats ir ragino tai daryti kitus, nes jautė, jog tai užmirštama“, – aiškina Laimutė Raugevičienė, V. Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namo-memorialinio muziejaus muziejininkė, susijusi su rašytoju ir giminystės saitais. L. Raugevičienė yra V. Krėvės-Mickevičiaus sesers Monikos anūkė. 

„Pasakysiu paprastai: aš labai didžiuojuosi, kad mūsų giminė turi Vincą Krėvę-Mickevičių. Jo jauniausioji sesuo, mūsų močiutė, bobulė – mes ją taip vadindavome, Veronika Mickevičiūtė-Lapėnienė, prieš mirtį davė mums priesaką – kad mes, giminaičiai, turėtume saugoti Vinco Krėvės-Mickevičiaus atminimą. Tai mes ir darome“, – prisipažįsta ponia Laimutė. 

L. Raugevičienės teigimu, kad V. Krėvė-Mickevičius yra labai svarbus lietuvių literatūrai ir žymus, rodo jo pavardė šimto iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio žmonių sąraše. Kita vertus, ir biografijos faktas – gyvendamas Azerbaidžane, Baku mieste, V. Krėvė-Mickevičius suprato, kaip tuo metu buvo svarbu lietuvių tautai turėti savo literatūrą. Beveik du dešimtmečius praleidęs Baku jis parašė, literatūrologų nuomone, reikšmingiausius savo kūrinius, pelniusius jam klasiko vardą: „Šarūną“, „Dainavos šalies senų žmonių padavimus“, „Partjekabudą“, „Skirgailą“, dramą „Žentas“, novelių rinkinį „Šiaudinėj pastogėj“. Būtent gyvendamas ne Lietuvoje, o užsienyje – nes, pasak L. Raugevičienės, nuolat prisimindavo gimtąją aplinką ir suvokė jos svarbą tapatybei. 

„Kai būdamas profesoriumi parvažiuodavo namo, pasiraitodavo kelnes, ir pirmyn – su piemenukais ir varles gaudydavo, ir po miškus vaikščiodavo. Krėvės kūryboje galime rasti viską, kas būdinga to meto kaimui: pirkios, sodžiaus aplinką, filosofinį kaimo žmogaus portretą, Merkinę, turgus. Jeigu nori sužinoti apie dzūkų kaimą, turi skaityti Vincą Krėvę-Mickevičių“, – ragina muziejininkė. 

Vaizdo pasakojimą kūrė kultūros publikacijų autorė Jurgita Jačėnaitė ir vaizdo operatorius Kostas Kajėnas. Dėkojame Subartonių Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namui-memorialiniam muziejui.

Bernardinai.lt.

2022-07-25