Vilniaus etninės kultūros centras. Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje
2022 m. kovo 31 d. UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui buvo pateikta Šiaudinių sodų tradicijos Lietuvoje nominacinė paraiška. Šis filmas – tai tradiciją pristatanti sudėtinė paraiškos dalis. Paraišką parengė Kultūros ministro Simono Kairio pavedimu Lietuvos nacionaliniame kultūros centre suburta darbo grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“ nariai. Filmo režisierius Donatas Simaitis. Filme skamba Žemynos Trinkūnaitės muzikinė kompozicija „Samanos“.
Šiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę. Šie dirbiniai gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį. Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos ir darnos. Ir šiandien užsakomi vestuviniai sodai, kabinami jie ir virš kūdikio lopšio, šeimos stalo, jais puošiami namai ruošiantis Kūčioms, Velykoms ir kitoms šventėms, taip pat neretai naudojami kaip dekoratyvinis interjero elementas. Tradicija įgauna vis didesnį aktualumą, daugelis šiuos tradicinę pasaulėžiūrą simbolizuojančius kūrinius suvokia kaip reikšmingą kultūrinės tapatybės ženklą.
Vilniaus etninės kultūros centras
2022-07-27
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):