Aštuntoji diena. Kaip pabudinti vaikų meilę Tėvynei?

Nepriklausomybės pradžioje vaikai, kaip ir jų tėvai, giminės, mokytojai buvo patriotiški. Tuometinis jaunimas turėjo labai plačių svajonių ir tos svajonės daugiau buvo apie tėvynės ateitį, nes atrodė, jos asmeninė gerovė yra tas pats kas šalies gerovė. Jie patys labai norėjo kurti savo šalį, nes tėvai alsavo nepriklausomybės įvykių gilumu ir žavesiu.Taip mokytoja Neringa Čiukšienė atsako į klausimą, kaip per daugiau kaip trisdešimt jos darbo metų pasikeitė vaikai. Antakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja tvirtina, kad šiuolaikiniams vaikams labiau rūpi jų pačių gyvenimas. Daugelis svajoja išvažiuoti iš Lietuvos ir paskui sugrįžti. Ji pastebi, kad mokyklos koridoriuose lietuviai vaikai neretai kalbasi angliškai. „Jie nėra mažiau mylintys tėvynę ar ne patriotai. Tiesiog taip susiklostė mūsų ugdymo dalykai. Lietuvių kalbą mokomės 30 mokinių vienu metu. Mūsų gimtoji kalba turi ,,sudėtingą‘‘ gramatiką, literatūros klasika nelengva, sunkiai suvokiama šiuolaikiniam jaunimui. Reikia daug žinių ir konteksto suvokimo. Retai dera istorijos temos su literatūros skaitiniais, kultūros pamokomis. O anglų kalbos mokosi vaikai mažose grupėse, aplinkoje nesunkiai prieinama šnekamoji kalba, visa jaunimo kultūra pagrįsta anglų kalbos naudojimu. Angliškai kalbėti visiems lengva, paprasta, skaityti literatūros daug nereikia, užtenka paprastos gramatikos“, - pedagogė taip aiškina tokį mokinių bendravimą. Jei užsienietiški dalykai taip traukia, kaip įmanoma ugdyti patriotiškumą mokykloje? Pasak pedagogės, tai turėtų būti ne tik mokytojų ir tėvų, bet ir visos šalies reikalas.

Aštuntoji diena.
2020-09-17.