Mokytojo TV

Mokomojo filmo „Problemų sprendimu grįstas mokymasis" tikslas -- pristatyti mokytojams į mokinį orientuotą, aktyviojo mokymo metodą -- probleminį mokymą. Šis metodas pagerina mokymosi kokybę, mokinių pasiekimus, o svarbiausia -- realų pasirengimą praktinei savarankiškai veiklai po mokyklos.
Problemų sprendimu grįstas mokymasis (PSGM), paprasčiau vadinamas probleminiu mokymusi, yra į mokinį orientuota pedagogika, aktyvaus mokymosi būdas, kuomet besimokantieji renka žinias per asmeninę problemų sprendimo patirtį. Taip mokiniai giliai įsisavina dalykines žinias, o kartu -- mokosi strategiškai mąstyti. Probleminis mokymasis lavina praktinėje veikloje reikalingus gebėjimus (spręsti problemas), susieja dalyko turinį su praktine veikla (gyvenimu), įprasmina dalyko turinį (vaikas pats „konstruoja" žinias ir prasmę, o ne „vartoja" svetimas vadovėlio ar mokytojo mintis, mokosi jas panaudoti tinkamuose kontekstuose, mokosi surasti trūkstamas žinias).
Dirbdami grupėmis mokiniai identifikuoja, ką jie jau žino ir ko nežino, bei kaip ir kur rasti naują informaciją, kuri gali nuvesti iki problemos sprendimo. Mokytojo vaidmuo yra palengvinti mokymąsi mokinį palaikant, vedant ir aktyviai stebint mokymosi procesą. Mokytojo uždavinys yra įkvėpti mokiniams pasitikėjimo ir drąsos imtis problemos sprendimo.
Probleminis mokymasis pateikia esminę permainą tradicinėje mokymo ir mokymosi filosofijoje, kuri dažniausiai yra paremta paskaitomis/dėstymu klasėje.
Mokomojo filmo ekspertė doc. dr. Gintautė Žibėnienė, probleminio mokymosi praktinį pavyzdį pateikia ir mokymosi patirtimi dalinasi šv. Kristoforo mokiniai ir geografijos mokytoja metodininkė Lina Barauskienė.

Mokomąjį filmą parengė: UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Mokomasis filmas „Kaip organizuoti ekskursiją" supažindina su ekskursijos planavimo ir organizavimo etapais. Mokytojai gerai žino -- nori nustebinti ir pralinksminti vaikus -- pasiūlyk ekskursiją. Tačiau dažnam trūksta žinių, kaip organizuoti kelionę, kad ji ne tik atitiktų vaikų, mokytojų lūkesčius, bet ir būtų naudinga kaip mokymosi metodas.
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokiniai su mokytojomis ir gide dr. Dalia Prakapiene važiuoja į ekskursiją į Latvijos sostinę Rygą. Ekskursijos metu gimnazistai aplanko objektus, kuriuose praktiškai mokosi trijų skirtingų dalykų. Rygos laikų terminale -- ekonomikos, porceliano fabrike -- chemijos, senamiestyje -- istorijos.
Integruota ekskursija sudomina mokinius, skatina juos mąstyti, jungti įvairių mokomųjų dalykų žinias, reflektuoti.

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Mokomojo filmo tikslas -- supažindinti mokytojus su emocinio ugdymo nauda, iššūkiais ir galimybėmis ir pasidalinti gerąja Vilniaus Valdorfo mokyklos (http://www.vivamokykla.lt/index.php/lt/) patirtimi ugdant emocinį intelektą.
Ugdymo programose nėra atskiros, emociniam ugdymui skirtos pamokos, tačiau tai nereiškia, jog tai -- nesvarbi tema. Vis daugiau edukologijos ekspertų, psichologų, verslo atstovų ir kitų sričių specialistų atkreipia dėmesį, jog ugdant ateities kartas svarbu deramą dėmesį skirti emociniams vaikų gebėjimams.
Emocinis intelektas -- tai gebėjimų visuma, pasireiškianti savo ir kitų žmonių jausmų ir emocijų suvokimu, bei mokėjimu šiomis žiniomis tinkamai naudotis.
Pirmąsias emocijų ir jausmų pamokas vaikai gauna savo šeimose. Vaikų patirtis gali būti labai įvairi -- nuo artimų, šiltų santykių iki vaiko emocinių poreikių ignoravimo ar net atstūmimo. Šeima ir vyresniame amžiuje atlieka labai svarbų vaidmenį ugdant emocinį intelektą. Tačiau taip pat svarbi yra ir mokytojų įtaka. Mokykloje pasitaiko daugybė situacijų, suteikiančių galimybes mokyti vaikus tinkamai reikšti savo emocijas, taikiai spręsti konfliktus, ugdytis empatiją, bendradarbiauti.
Mokomajame filme jausmų ir emocijų įtaką žmogaus gyvenime bei emocinio intelekto ugdymą komentuoja gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė ir komunikacijos ekspertė iš Švedijos Iris Johansson.

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Mokomasis filmas „Kaip padėti planuoti karjerą mokiniams?" motyvuoja karjerą pradėti planuoti dar mokykloje. Šiuolaikinių dešimtokų ir dvyliktokų pečius spaudžia ne tik nerimas dėl artėjančių egzaminų, bet ir nuolatiniai klausimai: kuo būsi, kur stosi, ar pasirinkai visus reikiamus dalykus. Mokiniai turi deklaruoti savo profesinio kelio pasirinkimą. Deja, didžioji dalis mokinių net nenumano, kokį profilį jam rinktis, ką ir kur studijuoti, kuo ir kur dirbti ir ar jis tiktų.
Profesionalių karjeros konsultantų komanda geranoriškai asmeniškai ir grupėmis konsultuoja mokinius, kuriuos kankina dvejonės dėl savo pasirinkimų, ateities.
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos pataria -- įgyti patirties praktiškai. Mokyklų karjeros konsultantai tikina, kad mokinius atsidūrusius aklavietėje gelbsti tiesioginis prisilietipas prie profesijų, pokalbiai su savo srities profesionalais.
Mokomojo filmo ekspertai Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Dalia Gaidamavičiūtė-Apulskė, karjeros konsultantas, „Svajonių mokyklos" vadovas, asociacijos „Intelektinio kapitalo ugdymas" direktorius, lektorius, ugdomojo vadovavimo specialistas Laurynas Pečkaitis ir „Swedbank" Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Mokomajame filme „Kaip ugdyti mokinių kūrybingumą?" aptariamas ugdymo modelis, nukreiptas į atskirų kūrybiniam mąstymui svarbių gebėjimų lavinimą(si) ir praktinį asmeninių ar akademinių problemų sprendimo įgūdžių mokymą(si).
Kūrybingumas suprantamas kaip gebėjimų ir įgūdžių, taikomų tikslingoje ir planingoje veikloje, visuma. Gebėjimų ir įgūdžių svarbos suvokimas padeda mokytojui planuoti įvairią mokymo(si) veiklą (apimančią tiek savarankišką tyrimą ar problemų sprendimą, tiek kūrybinį produktą) ir vertinti mokinių pastangas bei pažangą.
Šiame mokomajame filme siekiama aktualizuoti kūrybingumo ugdymo problematiką, kylančią iš pačios kūrybingumo sąvokos, fenomeno suvokimo skirtumų. Praktines rekomendacijas, kaip veiksmingai ugdyti vaikų kūrybinius gebėjimus mokykloje, ir kūrybingumo ugdymo sampratą komentuoja pradinės mokyklos „Žiniukas" direktorė ir pradinių klasių mokytoja Ingrida Ramanauskienė (www.ziniukas.lt), Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos dailės mokytoja ekspertė Irena Staknienė ir NOT PERFECT|Y&R įkūrėjas Paulius Senūta.

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Pristatomas Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“.

Animuotame pristatyme sužinosite apie inovatyvią pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formą – mini mokymus. Tai kvalifikacijos tobulinimo forma, skirta išimtinai ugdymo procesų tobulinimui. Mini mokymai – tai galimybė tobulėti kartu su kolegomis savo mokykloje. Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas).

Mokomasis filmas „Mintys apie Lietuvos švietimo raidą" supažindina su įvairiais Lietuvos švietimo raidos laikotarpiais. Lietuvos švietimo reforma -- aktuali tema, norint keisti, gerinti, tobulinti, o galiausiai -- suprasti šių dienų švietimo sistemą. Skvarbus žvilgsnis į praeitį leidžia daryti teisingas išvadas, ko trūksta dabartiniam mokiniui, mokytojui, žmogui.
Pasak Tarybų Lietuvos švietimo ministro Valentino Spurgos, reikėjo įdėti daug pastangų siekiant, kad būtų padidintas lietuvių kalbos pamokų valandų skaičius. Sovietmečio palikimą gerai pamena tuo metu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos švietimo ir kultūros ministru tapęs vos 27-- erių metų Darius Kuolys.
Būtent tautinės mokyklos sukūrimas laikomas švietimo reformos pradžia.
Švietimo eskpertas Aurimas Juozaitis analizuodamas beveik ketvirtį amžiaus trunkančią nepriklausomą švietimo sistemą pastebi kelis esminius dviejų pirmųjų nepriklausomybės metų ypatumus. Žinomi Lietuvos verslininkai Ilja Laursas ir Robertas Dargis dažnai lankosi mokyklose, universitetuose, bendrauja su jaunimu, akylai stebi vysktančius procesus ir pastebi kelias tendencijas.

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Šių metų balandžio 7 d. Ugdymo plėtotės centras Vilniuje rengė metodinę dieną pedagogams tema „Neurodidaktika ugdymo procese". Renginyje mokytojams buvo pristatyti naujausi smegenų veiklos tyrimai ir neurodidaktika paremti mokymo(si) metodai. Metodinę dieną vedė Vilniaus universiteto profesorius Albinas Bagdonas ir habilituota Mainco Johanneso Gutenbergo universiteto daktarė Marion Grein. Balandžio 8 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame susitikime su habil. dr. Marion Grein institucijų specialistai, bendrojo ugdymo įstaigų vadovai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai ir neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojai susipažino su neurodidaktikos metodų taikymo patirtimi Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse. Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas).

2014 m. gegužės 14 d. Vilniuje įvyko konferencija „Pedagogų karjera: galimybės ar iššūkiai", kurią rengė projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)". Konferencijoje dalyvavo pedagogai, mokyklų vadovai, švietimo politikai, įvairių švietimo asociacijų, aukštųjų mokyklų, projekto partneriai, kiti kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjai.
Konferencijoje buvo pristatyti svarstomi pedagogų karjeros raidos modelį reglamentuojančių dokumentų projektai.
Dalyviai turėjo galimybę svarstyti, diskutuoti bei teikti siūlymus dėl dokumentų projektų, išsakyti savo požiūrį apie pedagogo karjeros galimybes, kaip kvalifikacijos tobulinimas prisideda prie mokinių mokymosi rezultatų, apie pedagogų profesinių kompetencijų tobulinimą ir kt. Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas)

Reportaže pristatoma, kaip galima tobulinti, įvairinti ugdymo procesą, semtis naujų idėjų netradicinėje aplinkoje.
2014 m. gegužės 22 d. Trakų švietimo centras organizavo netradicinius mokymus naujai atkurtame prekybiniame laive „Vytinė" Trakuose. Kad ugdymo procesas būtų įdomus ir efektyvus, mokytojams reikia kuo daugiau tą patį procesą tobulinti netradicinėje aplinkoje. Vaizdinė žinia kartais padeda pasiekti geresnių rezultatų negu akademinė. Seminare mokytojai praktiškai išbandė ir sužinojo, kaip vienoje pamokoje galima integruoti tokius dalykus kaip istorija, ekonomika, matematika, geografija. Mokytojai džiaugėsi, sužinoję naujų idėjų, pasisėmę patirties ir pabendravę netradicinėje aplinkoje. Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas).

Animuotas pristatymas supažindina su viena iš inovatyvių pedagogų kvalifikacijos formų – stažuotėmis. Stažuotėse mokytojai turi galimybę dalintis savo patirtimi, dalyvauti bendruose projektuose, susipažinti su pedagogais iš kitų mokyklų, savo srities specialistais, patobulinti savo kompetencijas.
Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas).

Animuotas pristatymas skirtas supažindinti su pedagogų kvalifikacijos tobulinimo forma – supervizijomis. Supervizijose kiekvienas dalyvis turi galimybę pateikti savo darbe pasitaikančią situaciją, ją išanalizuoti ir ieškoti sprendimų būdų.
Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas).

Animuotame pristatyme supažindinama su penkiomis inovatyviomis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formomis: supervizija, ugdomuoju vadovavimu, mini mokymais, stažuotėmis Lietuvoje ir užsienyje.
Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas).

Animuotame pristatyme supažindinama su viena iš inovatyvių pedagogų kvalifikacijos formų – ugdomuoju vadovavimu. Šiuose mokymuose mokytojai turės galimybę sustiprinti pamokų planavimo ir rengimosi joms įgūdžius, patobulinti mokymo ir mokymosi procesą, o taip pat įgauti daugiau pasitikėjimo savimi.
Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas).

Kritinis mąstymas -- tai viena svarbiausių bazinių kompetencijų, vertinamų šiuolaikinėje visuomenėje. Praktikoje tai reiškiasi gebėjimu priimti ir patikrinti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti pagrįstus sprendimus, pateikti argumentus. Kritinį mąstymą galima ir būtina ugdyti bei lavinti, tačiau nedaugelis galėtų drąsiai atsakyti, kaip tai daryti. Taip pat egzistuoja daugybė su kritiniu mąstymu susijusių klaidingų nuostatų.
Mokomojo filmo tikslas -- aiškiai ir nuosekliai paaiškinti, kas yra ir kas nėra kritinis mąstymas. Paaiškinti, kodėl toks gebėjimas svarbus žmogaus gyvenime, kam jis reikalingas. Suteikti rekomendacijų, kaip mokytojas galėtų kritinio mąstymo gebėjimą ugdyti savyje, bei kaip galėtų skatinti kritinio mąstymo apraiškas savo mokiniuose pamokų metu.
Mokomojo filmo metodinę medžiagą rengė ir vertino Šiuolaikinių didaktikų centro vadovė Daiva Penkauskienė, jai talkino ekspertė Raimonda Jarienė.

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Mokomasis filmas „Standartizuoti testai -- nauja galimybė tikslingai tobulinti pedagogų kvalifikaciją ir ugdymo kokybę". Mokantis reikia kelti naujus iššūkius sau pačiam, įveikti savo baimes ir nepasitikėjimą, gebėti pozityviai nusiteikti siekiant individualių rezultatų. Nacionalinis egzaminų centras siūlo mokiniams ir jų mokytojams objektyvų įrankį -- standartizuotus testus, kurie padeda užtikrinti geresnį grįžtamąjį ryšį ugdymo procese ir tiksliau įsivertinti mokyklos bei mokytojų darbo veiksmingumą.
Ištarus žodį „testas", daugelis mokinių susigūžia, mokytojai įsitempia, nes visuomenėje paplitusi klaidinga nuomonė, kad reikia bijoti įvairių patikrinimų, testų ir egzaminų. Tačiau psichologai teigia, jog bijome ne užduočių, o to, ko nesuprantame, nepažįstame, nežinome.
Šiuo metu mokyklos gali pasinaudoti standartizuotais testais dviem būdais: pasiimti juos savarankiškai Nacionalinio egzaminų centro sistemoje KELTAS arba teikti paraiškas ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, gauti visus tais metais parengtus standartizuotus testus. Kartu su standartizuotais testais yra skelbiamos vertinimo instrukcijos, testų charakteristikos, Lietuvos mokinių rezultatai. Informacija internete www.nec.lt.

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Mokomojo filmo „Kaip ugdyti gabius vaikus?" tikslas -- atkreipti mokytojų dėmesį į tai, jog specifinių ugdymo(si) poreikių turi ne tik silpniau besimokantys, bet ir ypatingai gabūs vaikai. Supažindinti su esamomis galimybėmis ir sėkmingu kitų mokyklų pavyzdžiu, paskatinti bei padrąsinti mokytojus tinkamai ugdyti gabius vaikus savo mokyklose, padedant jiems visapusiškai tobulėti ir toliau augti.
„Gabių vaikų akademijos" direktorius ir mokytojas Alfredas Ramanauskas pristato pradinio mokyklinio amžiaus gabiems vaikams skirto pagilinto turinio gamtamokslinio ugdymo programą PRAGGA. Pagrindinis PRAGGA programos tikslas -- skatinti aukštesnio lygmens mąstymą naudojant ir drauge ugdant sąvokų formavimo, problemų sprendimo, tiriamosios veiklos, savireguliacijos ir darbo grupėje įgūdžius bei vientisą gilų gamtos mokslų supratimą.
Mokomasis filmas supažina su PRAGGA programos taikymu, pademonstruojant visą procesą, pažingsniui, su išsamiais komentarais, atskleidžiant svarbiausius šios programos principus ir naudą.

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Mokomasis filmas apie trimatį ugdymo modelį siekia supažindinti su socialinio, emocinio ir dvasinio intelekto ugdymo gairėmis. Šiandieninio pasaulio problemas spręsti, iššūkius priimti, sutikti ir pan. reikalingos brandžios, socialiai atsakingos asmenybės, turinčios ne tik gebėjimų bei įgūdžių priimti sprendimus, veikti atsižvelgiant į visuomenės, šalies, žmonijos interesus, bet ir savo veiklą, mąstymą bei gyvenseną grindžiančios tvirtomis dvasinėmis vertybėmis. Kaip išugdyti tokius mokinių gebėjimus?
Mokomajame filme pristatomas dailės terapijos metodas, kuris taikomas visapusiškam asmenybės ugdymui. Kiekvienas žmogus, nepaisant to, ar jis moka piešti ar ne, turi įgimtą gebėjimą savo emocijas, jausmus, būsenas išreikšti atitinkama spalva. Pasitelkęs atitinkamas priemones ir techniką kiekvienas žmogus geba perteikti savo išgyvenimus.
Supažindinama su pažangia asmenybės ugdymo programa „Aš esu kūrėjas" ir dalinamasi gerąja Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos patirtimi dalyvaujant šioje programoje.
Trimatį ugdymo modelį dailės terapijos metodą pristato edukologė, ugdymo specialistė, dailės terapeutė Marija Mendelė-Leliugienė (www.rafaelis.lt)

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Mokomojo filmo „Kaip organizuoti išorinį diferencijavimą?" tikslas -- pristatyti pedagogų bendruomenei Lietuvos mokyklose gana retai taikomą išorinio diferencijavimo metodą. Pateikti metodinių rekomendacijų, įkvėpti sėkmingu Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos (http://www.buraco.kaunas.lm.lt/) pavyzdžiu.
Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje išorinis diferencijavimas sėkmingai taikomas jau ne vienerius metus. Gimnazijos bendruomenė ir mokomojo filmo ekspertė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vadovaujančioji vertintoja Audronė Šarskuvienė plačiau atskleidžia metodo privalumus, kylančių praktinių klausimų sprendimo būdus.
Kiekvienoje klasėje mokosi skirtingos asmenybės su skirtingais poreikiais, lūkesčiais, gebėjimais. Dažnam mokytojui kyla klausimas: kaip turint ribotus laiko ir žmogiškuosius išteklius vaikams sudaryti tokias galimybes, kad jie pasiektų aukščiausią jiems įmanomą išmokimo lygį? Vienas iš būdų -- diferencijuoti pamokos medžiagą, metodus, vertinimą. Tačiau tai labai apkrauna mokytoją, o rezultatas nėra toks, kokio norima.

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Mokomasis filmas „Meilė Lukšienė - tautos ugdytoja" pasakoja apie vieną iškiliausių XX amžiaus Lietuvos moterų, literatūros tyrinėtoją, švietėją, Tautinės mokyklos koncepcijos kūrėją, Lietuvos švietimo reformos pradininkę.
Meilė Julija Matijošaitytė-Lukšienė kilo iš garsios lietuvių kultūros veikėjų Janulaičių giminės. Jos motina Julija Janulaitytė-Biliūnienė - medikė, lietuvių kultūlros ir visuomenės veikėja, rašytojo Jono Biliūno našlė. Meilė gimė 1913-aisiais Vienoje.
Gyvenimo pabaigoje habil. daktarė buvo apdovanota aukščiausiais Lietuvos valstybės, tarptautiniais apdovanojimais. Meilė Lukšienė mirė 2009-aisias. Meilės Lukšienės šimtmetį UNESCO -- Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija paskelbė 2013 metais pasaulyje minėtina sukaktimi.
Mokomajame filme prisiminimais dalijasi dukterys humanitarinių mokslų habil. dr., doc. Ingė Lukšaitė ir prof. Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, Meilės Lukšienės bendradarbės ir bendramintės Violeta Jonynienė, dr. Vaiva Vaicekauskienė, bendražygis, pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys ir Švietimo ir moklso ministerijos Strateginių programų biuro vedėjas Ričardas Ališauskas.

Mokomąjį filmą parengė UAB „Mokomieji filmai“.
Ugdymo plėtotės centras, 2014.

Gintos Orintienės, Ugdymo plėtotės centro Socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio metodininkės, pranešimas „Globaliojo švietimo temų integravimo į ugdymo programas galimybės“.
Diskusija apie globalųjį švietimą dalyvaujant Malavio ir Zimbabvės švietimo darbuotojams. Ugdymo plėtotės centras, VšĮ „Humana People to People Baltic“. 2014 m. birželio 19 d., Vilnius. Parengė Donata Šablinienė, Živilė Gapšienė.

Vaikato universiteto Profesinio mokymosi instituto (Naujoji Zelandija) vyresniosios tyrėjos, Grifito (Australija) universiteto profesorės Džen Robertson (Jan Robertson) paskaita „Lyderystė vardan mokymosi Lietuvoje. Švietimo lyderių mokymas" . Paskaita skaityta projekto „Lyderių laikas 2" neformaliojo švietimo lyderystės programoje, modulyje „Lyderis--mokymosi vedlys". Programos organizatorius -- LR švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro vykdomas projektas „Lyderių laikas 2". Partnerė -- VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras".
2014 m. kovo 12--13 d., Vilnius. Parengė Živilė Raškauskaitė.

Dr. Alinos Kuzborskos (Varmijos ir Mozūrų universitetas Olštyne. Lenkija) pranešimas „Kristijono Donelaičio „Metų“ vertėjai į vokiečių kalbą“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“. Vilniaus universitetas. Lietuvos mokslų akademija. 2014 m. rugsėjo 25–26 d., Vilnius. Parengė Živilė Gapšienė.

2013 m. balandžio 16-17 d. Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamas projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)" Druskininkuose rengė konferenciją „Regioninė švietimo politika: pagalbos mokyklai, mokytojui ir mokiniui link“, kurioje dalyvavo LR švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, ministerijai pavaldžių institucijų vadovai, savivaldybių švietimo skyrių vedėjai ir švietimo centrų direktoriai. Daugiausiai dėmesio skirta švietimo kokybės užtikrinimo savivaldybėse klausimams. Konferencijoje aptartos projekto aktualijos. Vyko konstruktyvios diskusijos. Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas).

Metinis švietimo ministrų forumas.
Šaltinis: Education World Forum film 2013 A Global Education Conversation.
Iš anglų kalbos vertė ir subtitravo Andrius Burnickas. Redagavo Alma Vijeikytė.

Šaltinis: Eugene Schwartz. Discover Waldorf Education: Writing & Reading, Part 2.
Iš anglų kalbos vertė ir subtitravo Andrius Burnickas.

Mokytojai ir mokyklų vadovai dalijasi sėkmės istorijomis apie tai, kaip Chano akademija pakeitė matematikos pamokas. Šiame įraše pasakojama, kaip individualizuojamas mokymasis, kokiais duomenimis remiamasi skiriant užduotis, kaip užtikrinama žinių kokybė, kokios galimybės mokytojams vaikus labiau įtraukti į ugdymo procesą. Šaltinis: Why I use Khan Academy - an educator's perspective.
Iš anglų kalbos vertė ir subtitravo Andrius Burnickas. Redagavo Alma Vijeikytė.

Anykščių Jono Biliūno gimnazijos moksleiviai jau ketverius metus turi puikią progą kurti kiną taip išreikšdami save. Šios gimnazijos bibliotekoje veikia Kino klubas, suburiantis jaunus žmonės domėtis kinu ir bandyti jį kurti. Per šiuos klubo gyvavimo metus būta ir nemažai susitikimų su profesionalais, ir bandymų dirbtuvėse, ir, žinoma, kino kūrimo. Kūrybinis ciklas „Mokyklų bibliotekų žinios". Ugdymo plėtotės centro projektas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones". 2014 m., Anykščiai. Parengė Julija Usova. Filmavo Daiva Liubamirskaitė.

Kūrybinės dirbtuvės „Kuriame pasaką kartu" Kaišiadorių rajono Žiežmarių mokykloje-darželyje. Rašytojui Vytautui V. Landsbergiui talkina knygų dailininkai Sigutė Chlebinskaitė ir Marijus Jonutis. Ugdymo plėtotės centro projektas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijų tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones". 2013 m. birželio 3--5 d., Žiežmariai.

Doc. dr. Manto Martišiaus, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektoriaus, pranešimas „Informaciniai karai", skaitytas seminare „Informacinės erdvės analizė, grėsmės ir iššūkiai".
Seminaro rengėjai: LR švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas.
2012 m. rugpjūčio 28 d., Vilnius.
Parengė Daiva Liubamirskaitė.

Atviras, acociatyvus, tarpdisciplininis jaunimo kūrybiškumo produktas -- spektaklis „Kinas juda" arba „Paralelės". Tai Anykščių Jono Biliūno gimnazijos „Kino klubo" jaunimo sukurtas vaizdo-elektroninės muzikos-šiuolaikinio šokio-šešėlio projektas „Anykščiams -- Lietuvos kultūros sostinei 2012".
2013 m. balandis, Anykščiai.
Parengė Anykščių Jono Biliūno gimnazijos „Kino klubo" vadovė Renata Miškinienė.

Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimas. Žodį taria literatūros istorikas Darius Kuolys.
Lituanistų sambūris. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia.
2014 m. sausio 1 d., Vilnius. Parengė Daiva Liubamirskaitė.

Raudonojo svogūno epidermio, kambarinio augalo stiebo ląstelių, kūdros vandens mikroorganizmų stebėjimas pro mikroskopą Anykščių Jono Biliūno gimnazijos 9 klasės mokiniams teikia didelį atradimo džiaugsmą. Pamoką veda biologijos mokytojas Tadas Pilkauskas.
2013 m. lapkritis, Anykščiai.
Parengė Renata Miškinienė, Benita Kiliutė (Anykščių Jono Biliūno gimnazija).

Šaltinis: Open Education Resources Iš anglų kalbos vertė ir subtitravo Andrius Burnickas.

„Tėvelio dvarelis" -- paskaitų ciklas apie lietuviško sodžiaus mitologinę struktūrą. Parengė Virginijus Kašinskas. 2013 m. sausis. Serija „Lietuvių etninė kultūra".

Tautodailininkė, tradicinės tekstilės meistrė Asta Vandytė pristato lietuvių tradicines tautines juostas, jų rūšis, juostų audimo technikas ir paskirtį. Tautinių juostų raštai mus pasiekė iš gilios senovės, tai protėvių laiškai mums apie papročius, tradicijas ir grožio sampratą. Neatsitiktinai jie vadinami raštais, nes jais ir juose užrašyta svarbi informacija. Juostas naudojo ir naudoja įvairiose apeigose: gimusį kūdikį apjuosdavo juosta, jubiliatą sveikiname apjuosdami gražia tautine juosta, išėjusįjį Anapilin nuleidžiame taip pat su juostomis. Parengė Virginijus Kašinskas. 2012 m.

Vaizdo įrašas, pristatantis Virtualią edukacinę biblioteką (www.svietimas.eu). Ji kuriama įgyvendinant Ugdymo plėtotės centro projektą „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones". Parengė Živilė Gapšienė, Daina Karlonaitė. 2013 m. gruodžio 4 d. Vilnius.

Šaltinis: Password: OER
Nuoroda: https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Gv8BhUCYJMc
Iš anglų kalbos vertė ir subtitravo Andrius Burnickas.

Vaidybinis filmas „Lėlių namelis“.
Tai siaubinga vaikų sukurta istorija apie miške rastą lėlių krautuvėlę ir iš ten paimtą lėlę, kuri vos nepražudo mergaitės.
Vaikų vasaros kino stovykla.
Stovyklos vadovas – Vytautas V. Landsbergis.
2014 m. rugpjūčio 9–15 d., Pavariai, Anykščių raj.

Vaidybinis filmas „Stebuklingas ąžuolas“.
Tai vaikų sukurta pamokanti siaubo pasaka apie nevalyvą, tinginį vaiką, kuriam niekas kitas nerūpėjo, tik kaip nuo darbų išsisukti. Tėvams neiškentus ir išvarius vaiką iš namų, tas miške surado stebuklingą, bet labai vienišą ąžuolą. Vaikas tik per plauką pats nepavirto tingiu ąžuolu.
Vaikų vasaros kino stovykla.
Stovyklos vadovas — Vytautas V. Landsbergis.
2014 m. rugpjūčio 9–15 d., Pavariai, Anykščių raj.

Vaidybinis filmas „Užkerėtas lobis“.
Tai vaikų sukurta baisi istorija. Trijų plėšikų vėlės ima terorizuoti jauną žveją, siekdamos, kad tas iškastų kadaise jų paslėptą lobį ir atiduotų savininkams. Tačiau jaunasis žvejas ne iš karto paklauso vėlių nurodymų.
Vaikų vasaros kino stovykla.
Stovyklos vadovas – Vytautas V. Landsbergis.
2014 m. rugpjūčio 9–15 d., Pavariai, Anykščių raj.

Olga Gerero (Olga Guerrero), VšĮ „Humana People to People Baltic“ European Hub programų koordinatorė (Ispanija), pristato pranešimą „Švietimo projektai Zimbabvėje“. Lektorė pranešimo pabaigoje demonstruoja filmą „Humana People to People Women in Action Education“.
Filmo nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=2XFKngBq6yI
Diskusija apie globalųjį švietimą dalyvaujant Malavio ir Zimbabvės švietimo darbuotojams. Ugdymo plėtotės centras, VšĮ „Humana People to People Baltic“. 2014 m. birželio 19 d., Vilnius. Parengė Donata Šablinienė, Živilė Gapšienė.

Malavio švietimo darbuotojas Patrikas Džafalis (Patrick Jafali) pristato Malavio švietimo sistemą ir mokyklų veiklą. Diskusija apie globalųjį švietimą dalyvaujant Malavio ir Zimbabvės švietimo darbuotojams. Ugdymo plėtotės centras, VšĮ „Humana People to People Baltic“. 2014 m. birželio 19 d., Vilnius. Parengė Donata Šablinienė, Živilė Gapšienė.

Juliaus Norvilos, VšĮ „Humana People to People Baltic“ atstovo, pranešimas „Kodėl Lietuvai reikalingas globalusis švietimas?“ Diskusija apie globalųjį švietimą dalyvaujant Malavio ir Zimbabvės švietimo darbuotojams. Ugdymo plėtotės centras, VšĮ „Humana People to People Baltic“. 2014 m. birželio 19 d., Vilnius. Parengė Donata Šablinienė, Živilė Gapšienė.

Airisės Johanson (Iris Johansson), komunikacijos specialistės (Švedija, Egiptas), paskaita „Kaip ugdyti emocinį intelektą".
Vilniaus Valdorfo mokykla, 2014 m. gegužės 15 d., Vilnius.
Parengė Živilė Gapšienė.

Kauno šv. Mato gimnazijos tikybos mokytojos Ievos Ąžuolaitytės-Staneikienės pranešimas „Apie vertybių ugdymą mokykloje“, skaitytas renginyje „Renkuosi mokyti!“: pokyčių mokykloje istorijos“. Renginio organizatorius – programa „Renkuosi mokyti!“ Partnerė – VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“.
2014 m. gegužės 9 d., Vilnius.
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija.
Parengė Gabrielė Liaugminaitė, Živilė Raškauskaitė.

Jonavos „Lietavos" pagrindinės mokyklos psichologo asistento, mokytojo padėjėjo Pauliaus Garmaus pranešimas „Kaip pražilti per dvejus metus", skaitytas renginyje „Renkuosi mokyti!“: pokyčių mokykloje istorijos“. Renginio organizatorius – programa „Renkuosi mokyti!“
Partnerė – VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“.
2014 m. gegužės 9 d., Vilnius.
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija.
Parengė Gabrielė Liaugminaitė, Živilė Raškauskaitė.

Taikomųjų mokslų licėjaus mokytojo Leono Miliaus pranešimas „Mokomės be pažymių“, skaitytas renginyje „Renkuosi mokyti!“: pokyčių mokykloje istorijos“. Renginio organizatorius – programa „Renkuosi mokyti!“ Partnerė – VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“. 2014 m. gegužės 9 d., Vilnius. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija. Parengė Gabrielė Liaugminaitė, Živilė Raškauskaitė.

Paieška

AKTUALIJOS

Populiarūs įrašai

Archyvas

Reikšminiai žodžiai

Svetainės peržiūrų skaičius