Lietuvos nacionalinė biblioteka. Kalbos klubas. Sanskritas ir lietuvių kalba (1 dalis)

Prieš karantiną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriuje nusprendėme, kad Kalbos klubas turi turėti ir savo palydovą – Kalbos klubą+. Norėdami pasiekti išsikeltus tikslus – giliau suvokti kalbos fenomeną, jo įvairiapusiškumą, norėdami išmokti naudotis visomis kalbos teikiamomis galimybėmis, suvokti kalbos galias mūsų gyvenimuose – turime kalbėtis ir apie kitas kalbas, jų įtakas lietuvių kalbai ir kultūrai ir / arba lietuvių kalbos įtaką kitoms kalboms ir kultūroms. Todėl ir gimė Kalbos klubo+ idėja. Pirmasis pokalbis bus – žinoma – apie sanskritą. Kodėl? Todėl, kad ši kalba yra viena iš mūsų nacionalinio naratyvo dedamųjų, kažkada atlikusi svarbų vaidmenį tautiniam Lietuvos atgimimui kuriant nacionalinę nepriklausomą Lietuvą. Dėl panašumo į sanskritą XIX amžiuje, lyginamosios kalbotyros suklestėjimo laikotarpiu, lietuvių kalba tapo tyrimo ir dėstymo objektu prestižiškiausiuose Europos universitetuose, o žymiausi to meto indoeuropeistai važiavo į Mažają ir Didžiąją Lietuvą rinkti lietuvių kalbos duomenų ir mokytis. Tuo laikotarpiu atsirado garsioji prancūzų kalbininko Antoine’o Meillet frazė, kurią persakome Lietuvos bičiuliams visame pasaulyje: jei norite išgirsti, kaip kalbėjo daugelio Europos tautų protėviai indoeuropiečiai, turite atvažiuoti į Lietuvą ir pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis.

Pokalbyje dalyvauja VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius, sanskritologas Vytis Vidūnas.
Svečią Valstybingumo erdvėje kalbina lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka,
2020 m. gegužės 7 d., Vilnius.