Paskaitą skaito Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius dr. Audrius Beinorius.
Šiuolaikiniai tanatologiniai tyrimai liudija, jog moderniose industrinėse visuomenėse mirties bijoma kur kas daugiau, ji eliminuojama iš kasdienio gyvenimo erdvės ir netgi tapo kažkuo gėdingu bei draudžiamu. Taigi, mirties samprata yra kultūrinė konstrukcija. O kaip į ją žvelgiama tradicinėse kultūrose? Gausiai ikonografine ir antropologine medžiaga iliustruotoje paskaitoje bus aptariama mirties ir anapusybės samprata hindų religinėje kultūroje. Bandysime atsakyti į klausimus – kaip Indijoje priimamas ir racionalizuojamas neišvengiamos mirties procesas, kas jo metu vyksta su žmogumi, kodėl ir kokie atliekami mirties ritualai bei sakramentai? Kaip suvokiama anapusybė klasikinio hinduizmo kosmologijoje, akcentuojančioje atgimimo cikliškumą? Koks ryšys yra tarp mirties ir personifikuojamo laiko? Galiausiai, kaip persikūnijimo teorija sietina su Indijoje išplėtotu protėvių kultu ir jiems skirtais įvairiais ritualais?
VU Filosofijos fakultetas.
2021-11-18
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą