Vaizdo konferencija skirta ugdymo įstaigų, vykdančių priešmokyklinio ugdymo programas, direktoriams, pavaduotojams, pedagogams, savivaldybių švietimo skyrių atstovams.
Konferencijos tikslai – pristatyti atnaujinamos Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos projektą, priemones, kurios padės ją diegiant, taip pat pristatyti, kaip rekomendacijos „Patirčių erdvės" ir „Žaismė ir atradimai“ gali padėti tobulinant ugdymo praktiką. Supažindinama su Švietimo įstatymo pataisomis dėl priešmokyklinio ugdymo organizavimo.
Šiame internetiniame seminare plačiai aptariama, kas yra aplinkosauginis raštingumas, ir kaip galime formuluoti aplinkosauginio ugdymo mokymosi rezultatus mokyklose.Šis supratimas taip pat padeda parengti veiksmų planą, kaip galėtume įvertinti daromą pažangą, taip pat apmąstyti priemones, kurios naudojamos, kad mokymosi veikla būtų veiksmingesnė.
This webinar session looks broadly at what environmental literacy is, and how we can shape learning outcomes for the environmental education activities being conducted in schools. This understanding also helps in preparing a road map of how we can assess the progress being made, and also reflect on the tools being used to make learning activities more effective.
Europos Komisijos portalas mokykloms „School Education Gateway“.
Siekiant atkreipti dėmesį į lietuviškosios tapatybės išsaugojimo ir lituanistinio ugdymo situaciją išeivijoje, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo nare Dalia Asanavičiūte, LRS Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje organizavo pirmąjį nuotolinį Lituanistinio ugdymo forumą.
Lituanistinio ugdymo nuotoliniame forume kalbama apie lietuviškosios tapatybės išsaugojimą, dvikalbystės iššūkius ir lituanistinio ugdymo problemas. Programoje dalyvauja akademikai, diasporos tyrėjai, lituanistinio ugdymo praktikai, politikai ir jaunimo atstovai.
Be jau aptartų temų keliami klausimai, kokia yra lietuviškosios tapatybės sandara ir kokie yra svarbiausi jos išsaugojimo veiksniai; kaip lietuvių kalbos (iš)mokyti mišrioje šeimoje augantį vaiką; ar visą darbą turėtų atlikti lituanistinė mokykla.
Forume taip pat diskutuojama, kaip spręsti mišrių šeimų vaikų daugybinės tapatybės klausimus, kokie yra nuotolinio lituanistinio ugdymo atradimai, tėvų švietimo iššūkiai ir lituanistinio ugdymo mitai. Forumas bus apibendrintas organizatorių parengta deklaracija, kurioje bus aptariama, kokia yra dabartinė lituanistinio ugdymo situacija ir ko galėtume tikėti per artimiausius 4-rius metus.
Laidoje kalbiname Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorę Daivą Sinkevičiūtę, onomastika susidomėjusią dar mokykloje. Kalbėjomės ne tik apie vardus ir pavardes apskritai, bet ir kaip keičiasi tendencijos suteikiant vardus augintiniams ar trumpinant moteriškas pavardes.
Taip pat laidoje profesorė pasidalino, kaip mokyklose vykdomos prevencinės programos prieš patyčias paveikė pravardžių kultūrą ir net jaunųjų lituanistų tyrimus.
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.
Konferencija „Asmuo, moralė ir politika: filosofinių alternatyvų paieškos“.Konferencijos metu buvo galima išgirsti diskusijas moralės ir politikos santykio tematika bei sužinoti žinomų Lietuvos filosofų nuomonę šiuo klausimu.
Nuo Antikos iki šių dienų įtampa tarp moralumo ir politiškumo jaučiama tiek teoriniuose filosofų svarstymuose, tiek praktiniame gyvenime. Konferencijoje į moralės ir politikos santykį siekiama pažvelgti nauju žvilgsniu – atsispiriant ne nuo abstrakčių teorijų, bet nuo asmens, kaip moralės ir politikos pagrindo.
Moralumo ir politiškumo ištakų siūloma ieškoti vidinėje asmens sampratos sąrangoje.
Aktualizuojant praktinį patyrimą struktūruojančią pirmojo asmens perspektyvą, konferencijoje ieškoma atsakymų į šiuos klausimus: ar mūsų politiniai gebėjimai, veiksmai ir lūkesčiai yra suderinami su asmens moralumu? Kokios yra kertinės dorybės ir moralinės nuostatos, be kurių neįsivaizduojama politika? Kaip reikėtų pakeisti požiūrį į politiką ir moralę, kad šios sritys vėl būtų suartintos? O gal jų konfliktas yra neišvengiamas ir neišsprendžiamas?
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
Pastarosiomis savaitėmis mūsų Rytų kaimynystė atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą tapo netikėtumu Vakarų visuomenėms. Palaipsniui Rytuose didinta įtampa dėsningai sunokino plataus masto karinį konfliktą. Paskaitos metu lektorius Ramūnas Trimakas aptaria šio karo prielaidas ir Rusijos vykdytos dezinformacijos kampanijos ypatumus .
Šis vaizdo įrašas pateikiamas kartu su ketvirtuoju Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo plėtros agentūros pagrindinių principų serijos leidiniu, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas įtraukiojo ugdymo politikos kūrimui ir įgyvendinimui, atsižvelgiant į platesnį integracijos į švietimo sistemas ir švietimo galimybių vaizdą.
Tai atitinka Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo plėtros agentūros misiją informuoti apie politikos kūrimą ir sėkmingą politikos įgyvendinimą įvairiais sistemos lygmenimis, ypač mokyklos lygmeniu.
Norėdami perskaityti pagrindinius principus kuriant ir įgyvendinant įtraukiojo ugdymo politiką, apsilankykite https://www.european-agency.org/resources/publications/key-principles-supporting-policy-development-implementation
Norėdami perskaityti pagrindinių principų politikos santrauką, apsilankykite https://www.european-agency.org/resources/publications/key-principles-policy-brief
We learn best when we learn together.
This video accompanies the fourth publication of the Key Principles series, which focuses on policy development and implementation in line with a broader view of inclusion in education systems and educational opportunities. It aligns with the Agency’s mission to inform policy development and successful policy implementation at different system levels, most importantly the school level.
To read Key Principles - Supporting policy development and implementation for inclusive education, visit https://www.european-agency.org/resources/publications/key-principles-supporting-policy-development-implementation
To read the Key Principles Policy Brief, visit https://www.european-agency.org/resources/publications/key-principles-policy-brief
Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo plėtros agentūra.
European Agency for Special Needs and Inclusive Education.
Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.
Šioje pamokoje Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas pasakoja įdomius faktus apie A. Vivaldi nuo baroko iki roko.
Lektorius št. srž. Igoris Bartanovičius. Pamoka apie Lietuvos kariuomenės struktūrą ir NATO pajėgas. Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metu bei mobilizaciją? Patarimai, kaip kovoti be ginklų ir nugalėti propagandą.
Orientuota į 7–12 klases.
NŠA baigia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgė praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus.
NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė Salomėja Vanagienė ir geografė Renata Petkevičienė apžvelgia geografijos 2021 metų egzaminų statistiką.
Išsami 2021 m. geografijos egzamino rezultatų statistinė analizė: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/10/2021_GEO_st_analize.pdf
Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ viešoji nuotolinė konsultacija „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos dėl ugdymo organizavimo, mokymosi pasiekimų gerinimo krizių kontekste; reikiamo ugdymo teikimas nuo karo baisumų pabėgusių ukrainiečių vaikams“, kurios tikslas – tęsti supažindinimą su 2021 m. Lietuvoje atlikto tyrimo „Mokymosi pasiekimus sąlygojantys ir psichosocialines rizikas mažinantys mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksniai“ rezultatais, dalytis įžvalgomis, kaip panaudoti tyrimo rezultatus ir rekomendacijas praktikoje (pirmoji supažindinimo dalis vyko per vasario 22 d. konsultaciją), taip pat pasidalyti patirtimi ir įžvalgomis, kaip teikti reikiamą ugdymą nuo karo baisumų pabėgusių ukrainiečių vaikams Lietuvos mokyklose.
Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.
Devintojoje pamokose buvęs Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas, dirigentas ir muzikologas Donatas Katkus dar išsamiau apžvelgia W. A. Mozarto kūrybinius stilius.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
2022-03-23
Lektorius – filosofas, kultūros teoretikas, antropologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Gintautas Mažeikis. Pamoka skirta 9–12 klasių mokiniams.
Pamokoje daug dėmesio skiriama tautiškumo ir pilietiškumo temoms: aptariami pilietinio ir etninio tautiškumo skirtumai, pilietiškumo sąsajos su Konstitucijos raide ir dvasia, gilinamasi į Lietuvos, Ukrainos ir Rusijos kultūrinius, civilizacinius tapatumus ir skirtumus bei jų poveikį pilietiškumui ir etninei savimonei.
Dar viena pamokos tema – kolektyvinė atsakomybė. Kaip ji buvo taikyta Vokietijai po II Pasaulinio karo ir kaip kolektyvinės atsakomybės atveju paskirstoma kaltė? Taip pat aiškinamasi, kodėl reikia remti autoritarinių ir totalitarinių režimų disidentus. Pasak profesoriaus, karas visados yra susietas su nirtulio ir neapykantos skatinimu, todėl taip pat svarbu išsiaiškinti, kuo mobilizacinis narsumas ir negailestingumas skiriasi nuo iracionalių neapykantos formų.
Kartais atsikalbinėsiu. Gal nusidažysiu mėlynai plaukus. Arba raudonai – dar nežinau. Juoksiuos garsiai, bet galėsim juoktis kartu. Ir patikėk – globoti mane bus didžiausias tavo nuotykis. Todėl jeigu sutiksi priimti į namus, atsinešiu su savim smalsumą ir spalvingą laisvę.
Kovo mėnesį prasideda nacionalinė iniciatyva „Suteik namus užaugti laisvei“, kviečianti suaugusiuosius pamąstyti apie vyresnių nei 10 metų vaikų globą. Šiuo metu Lietuvos globos institucijose globojama / rūpinama apie Lietuvos 1 380 vaikų, iš kurių daugiau nei 80 proc. sudaro vyresni nei 10 metų vaikai.
Kviečiame į tiesiogiai transliuojamą diskusiją „Suteik namus užaugti laisvei“, kurioje pakalbėsime tiek apie paauglystę, tiek apie paauglių globą bei panagrinėsime priežastis, kodėl trūksta paauglių globėjų.
Viešosios diskusijos dalyviai:
Rugilė Ladauskienė, globos ekspertė, Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė
Dr. Austėja Landsbergienė, edukologė
Edvardas Šidlauskas, socialinis psichologas – lektorius
Eglė Vaitkevičienė, globėja, užauginusi ir į savarankišką gyvenimą palydėjusi ne vieną paauglį
Dovydė Lengvytė, suaugusi globotinė, kurianti savo gyvenimą
Modestas Norgėla, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro globos koordinatorius.
Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.
Aštuntojoje pamokoje buvęs Šv. Kristoforo kamerinio okrestro meno vadovas, dirigentas ir muzikologas Donatas Katkus dar išsamiau apžvelgia J. Haydno kūrybinius stilius.
Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą dažnas Lietuvoje pasijutome šokiruoti ir kartu sutrikę, bejėgiai. Kaip gyventi karui tęsiantis? Antrojoje šiemet „Pokalbių apie biblioterapiją“ laidoje Lietuvos nacionalinės bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė kalba apie emocinę pagalbą sau ir savo artimui gyvenant karo grėsmės akivaizdoje. Ar šioje situacijoje gali pagelbėti skaitymas? Jei gali – tai kaip?
Laidos viešnia Klaipėdos universiteto profesorė, gydytoja psichiatrė, poetė ir poezijos terapeutė dr. Jūratė Sučylaitė papasakojo, kaip žmogaus psichika reaguoja susidūrus su didžiuliu stresu ir kaip keičiasi žmogaus savijauta stresui tęsiantis. Pašnekovė atkreipė dėmesį į bendrystės svarbą, kalbėjimą apie tai, kas sunku, apie gebėjimo būti čia ir dabar reikšmę. Būdama poete gydytoja atkreipė dėmesį ir į poezijos galią atliepti sunkius jausmus, juos įsivardinant ir išreiškiant. Taip prasideda vadavimasis iš nerimo ir bejėgiškumo būsenų.
Laidos pabaigoje viešnia ir vedėjos rekomenduoja žiūrovams šiuo neramiu laiku galinčias pagelbėti knygas bei tekstus.
Šiame internetiniame seminare atkreipiamas dėmesys į šachmatų indėlį į švietimą. Kokia yra strateginio mąstymo svarba mokymosi procesuose? Kaip tokios iniciatyvos kaip šachmatai galėtų padėti ugdyti gebėjimą užsibrėžti tikslą, mąstyti ir atsakingai veikti, kad pokyčiai vyktų? Gebėjimas mąstyti strategiškai yra labai svarbus daugeliu lygių ir turėtų prasidėti ankstyvose gyvenimo stadijose. Skatindami tokį mąstymą, mokytojai palaikys kartą, gebančią būti kultūros kūrėjais ir transformatoriais.
This webinar focuses on the contribution of chess in education. What is the importance of strategic thinking in the learning processes? How can initiatives like chess could help develop the capacity to set a goal, reflect and act responsibly to effect change? The ability to think strategically is critical in many levels and it should start in early life stages. Promoting this kind of thinking teachers will be supporting a generation to be capable of being culture constructors and transformers.
Europos Komisijos portalas mokykloms „School Education Gateway“.
Siekdami supažindinti pedagogus su skaitmeninės kompetencijos įsivertinimo įrankiu „SELFIE for TEACHERS“ bei jo naudojimo galimybėmis ir būdais, kviečiame pažiūrėti renginį „Skaitmeninės kompetencijos įsivertinimo įrankio „SELFIE for TEACHERS“ ištakos ir praktinis naudojimas“.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, vykdydamas iniciatyvą „DigCompEdu“ sukūrė visiems bendrojo ugdymo mokytojams skirtą savirefleksijos įrankį „SELFIE for TEACHERS“ – kaip priemonę įsivertinti ir apmąstyti skaitmeninių technologijų naudojimą savo profesinėje praktikoje.
Išskirtos šešios sritys, kuriose mokytojai, naudodamiesi įrankiu „SELFIE for TEACHERS“, gali įsivertinti savo skaitmeninę kompetenciją:
profesionalus bendravimas ir bendradarbiavimas;
asmeninis mokymasis ir tobulėjimas;
skaitmeninių išteklių paieška ir kūrimas;
mokymo ir mokymosi praktika;
mokinių vertinimas;
mokinių skaitmeninių kompetencijų plėtimas.
Įrankiu „SELFIE for TEACHERS“ mokytojai gali naudotis individualiai arba grupėmis – įsivertinti skaitmeninę kompetenciją ir nustatyti sritis, kuriose reikėtų tobulintis.
Gavę įsivertinimo duomenis, mokytojai skatinami parengti savo profesinių gebėjimų tobulinimo konkrečiose srityse strategiją.
„SELFIE for TEACHERS“ parengtas remiantis anksčiau sukurtu visos mokyklos skaitmeniniam planavimui skirtu SELFIE įrankiu. Pagrindinis šių abiejų įrankių tikslas – padėti mokykloms stiprinti skaitmeninę kompetenciją.
NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus.
Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti.
Šįkart NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Audronė Rimkevičienė ir Vilniaus licėjaus matematikos mokytoja ir ir matematikos VBE kandidatų darbų vyr. vertintoją (nuo 2016 metų) Danguolė Jonaitienė apžvelgia matematikos 2021 metų egzaminų statistiką.
Išsami 2021 m. matematikos egzamino rezultatų statistinė analizė: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/10/2021_MAT_st_ana.pdf
Lektorius – filosofas, kultūros teoretikas, antropologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Gintautas Mažeikis.
Paskaita skirta mokytojams. Joje aptariama pastarųjų metų Donbaso konflikto raidos istorija.
Paskaitos tikslas – mokytis atsispirti konkrečiai Rusijos propagandai Lietuvoje. Prof. G. Mažeikis kvies diskutuoti apie Rusijos propagandos klišę, skelbiančią, kad Ukraina užpuolė Donbaso miestus Donecką ir Luhanską, žudė gyventojus, siūlys svarstyti, ar Rusijai buvo būtina ginti šias pseudorespublikas. Bus ieškoma atsakymų į sudėtingus klausimus: kodėl Rusija 2014 metais slapta įvedė kariuomenę į minėtus Donbaso miestus, kas buvo Rusijos „savanoriai“, vykdę agresiją prieš Ukrainos valstybę, kaip ir kokiais tikslais buvo įšaldytas konfliktas? Kaip vyko Minsko derybos ir kokia sutartis buvo pasirašyta? Kaip ir kiek kartų Ukraina kreipėsi į Jungtinių Tautų organizaciją ir kitas tarptautines organizacijas, kviesdama sustabdyti konfliktą Donbase? Kiek pabėgėlių iš Donbaso pasitraukė į Ukrainos gilumą? Ką reiškia Putino reikalavimas „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą? Kaip veikia Rusijos karo tikslų propaganda?
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2022-03-18
VDU Švietimo akademijos Švietimo ir ugdymo pagalbos išteklių centras organizavo nuotolinį seminarą „Kaip sėkmingai bendrauti su besimokančiaisiais, turinčiais klausos sunkumų?“. Seminarą vedė doc. dr. Algirdas Ališauskas.
VDU Švietimo akademija.
2022-03-17
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų.
Pamokos metu susipažinsite su kraujasiurbiais uodais, jų įvairove Lietuvoje, platinamomis ligomis ir jų sukeliama žala bei kokią naudą jie teikia.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
2022-03-17
Vaizdo konferencija „Atvykusiųjų vaikų ugdymo organizavimas“.
Konferencijoje aptariami iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymo organizavimo ypatumai: adaptacijos svarba, galimi ugdymo proceso organizavimo modeliai.
Dalijamės unikaliu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektu – orkestras parengė 10-ies pamokų ciklą, skirtą bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų moksleiviams. Kiekvienoje pamokoje orkestras gyvai atlieka muziką, o orkestrantai ir kiti Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai pasakoja apie instrumentus, muzikos epochas ir garsiausius kūrėjus.
Šioje pamokoje muzikologė, radijo „LRT Klasika“ vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė išsamiai pristato Vienos klasikų – J. Haydno, W. A. Mozarto ir to paties L. van Beethoveno biografijas ir muzikos stilistiką.
Kovo 14 d., pirmadienį, 17 val. VDU Švietimo akademijos Švietimo ir ugdymo pagalbos išteklių centras organizavo seminarą pedagogams „Socialinė-kognityvinė intervencija, teikiant pagalbą mokiniams, pasižymintiems autizmo spektro sutrikimu“.
Seminaro kalba – vertimas į lietuvių kalbą. Seminarą moderuoja prof. dr. Stefanija Ališauskienė, VDU Švietimo akademija.
Seminarą veda dr. Yael Kimhi, Levinsky Edukologijos Institutas, Tel Avivas, Izraelis. Dr. Yael yra Levinsky Edukologijos Instituto rektorė, vizituojanti VDU ŠA profesorė, dėstanti VDU studijų programoje „Specialioji pedagoginė pagalba“.
Dr. Yael Kimhi mokslinių interesų sritis – autizmo spektro sutrikimai bei vaikų, pasižyminčių autizmo spektro sutrikimais, socialinis–kognityvinis, raštingumo ir kitų mokymosi gebėjimų ugdymas, įtraukusis ugdymas.
Vartodami žodžius negalvojame, ar jie paveldėti, skolinti, sukurti ar išversti, renkamės tai situacijai tinkamiausią ir mums priimtiniausią žodį. Leksikos raidos tyrimai rodo, kad kiekvienas leksinis vienetas, ar tai būtų atskiras žodis, ar frazė, turi savo istoriją. Į kalbą žodžiai patenka skirtingais keliais, skirtingu metu ir dėl skirtingų priežasčių. Atsiradus naujai kultūrinei realijai, pradėdama ieškoti ir būdų, kaip ją įvardyti. Žodžių atsiradimo būdus, reikšmių plėtojimąsi tiria leksikologai, jų fiksaciją žodynuose – leksikografai.
Doc. dr. Vilmos Zubaitienės pamokoje „Žodžiai keliauninkai“ išgirsite, iš kur ir kodėl keliauja žodžiai, kaip plečiasi jų vartosena, kaip žodžiai siejami tarpusavyje ir kokia jų reikšmių semantinė motyvacija.
Pamoką moderuoja doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė.
Europos muzikinio ugdymo asociacija (EAS, The European Association for Music in School) ir Lietuvos muzikos mokytojų asociacija (LMMA) kviečia visus – mokinius, mokytojus, tėvus, studentus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, muzikus – dalyvauti virtualioje Europos muzikos dienos mokykloje šventėje. Prisijunkite dainuodami EuDaMuS dainą su visa Europa ir kartu švęskime muziką!
Labai svarbios ukrainiečių kalbos ir Lietuvos sąsajos. Dabar mums pats aktualiausias ukrainietiškas žodis „peremoga“ yra semantinis lietuvių kalbos žodžio „pergalė“ vertinys. Ir esminis šio žodžio semantinis bruožas „galia“. Žodis ateina iš bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) patirties, jo šaknys yra kanceliarinėje slavų kalboje, kuri LDK laikais buvo vartojama kaip administracinė kalba. Ši rašytinė kalba yra ne kas kita, o senoji ukrainiečių (ir baltarusių) kalba.
Ukrainiečių kalbos formavimasis tiesiogiai susijęs su LDK, nes senoji ukrainiečių (ir senoji baltarusių) kalba išsivystė iš kanceliarinės LDK kalbos. Su bendrinės ukrainiečių kalbos formavimusi Lietuva taip pat susijusi – su jos standartu siejamas ukrainiečių poetas ir dailininkas Tarasas Ševčenka mokėsi Vilniaus universitete.
Apie tai ir kitus svarbius dalykus pasakoja prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, slavistas, žymiausias Lietuvoje rusėniškos LDK raštijos tyrinėtojas. „Kalbos klubo plius“ autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.
Dalyvauja Lietuvos kariuomenės majoras, Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Gintautas Ciunis.
Kuo mus nori įtikinti Rusija ir ką daryti, kad neprisidėtume prie karo? Kokie pagrindiniai informaciniai taikiniai ir žinutės?
Pamoka skirta 7–12 klasių mokiniams (amžius – nuo 13 iki 18 metų).
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) organizavo tradicija tampantį virtualų PROTMŪŠĮ K11 su Pauliumi Ambrazevičiumi.
Pernai organizuotame K11 renginyje rungėsi virš 120 komandų iš visos Lietuvos mokyklų, todėl šiemet konkurencija numatoma ne ką mažesnė. Protmūšyje kalbėta ne tik apie Kovo 11-ąją, bet ir viską, kas glūdi už jos – šalies žmonės, kultūra, istorija ir dar daugiau.
Dalyvauja „DebunkEU“ projektų vadovė Karina Urbanavičiūtė.
„DebunkEU“ Lietuvos mokytojus ir mokinius kviečia išmokti atpažinti melagingą ir klaidinančią informaciją bei patobulinti savo informacinio raštingumo įgūdžius. Tikslinė pamokos auditorija – 10–12 klasių mokiniai.
„Debunk EU“ yra nepriklausomas analitinis technologijų centras, tiriantis dezinformaciją viešojoje erdvėje ir organizuojantis švietėjiškas medijų raštingumo didinimo kampanijas.
Dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.
Rusijai užpuolus Ukrainą skęstame didžiuliame informacijos kiekyje. Kaip atskirti, kur tiesa, o kur – melas? Kokios propagandos technikos naudojamos šiame kare? Kaip apsisaugoti nuo manipuliacijų?
NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus.
Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti.
Šįkart NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkas Povilas Leonavičius apžvelgia informacinių technologijų 2021 metų egzaminų statistiką.
Išsami 2021 m. informacinių technologijų egzamino rezultatų statistinė analizė: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/10/2021_IT_st_ana.pdf
Viešoji nuotolinė konsultacija „Į ką reikėtų atkreipti dėmesį 1-2 metus dirbantiems švietimo įstaigų vadovams darbo teisės klausimais“ (4 dalis) su Nacionalinės švietimo agentūros savanoriu, lektoriumi, socialinio dialogo bei mediacijos specialistu Romu Turoniu. Konsultacijos tikslas – atkreipti dalyvių dėmesį į aktualiausius darbo teisės aktus švietimo įstaigoje.
Konsultacijos tema: Ikimokyklinių įstaigų darbo teisinių santykių ypatumai.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pradeda naują nuotolinį gamtos pamokų ciklą „Pažinimo voratinklis“. Pamokose keliausite į mokslinę ekspediciją po Pietų Amerikos atogrąžų miškus, išgirsite apie bandymus atrasti nežemišką gyvybę, suprasite, kodėl paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai, ir sužinosite daug kitų įdomių dalykų.
Pamokos metu virtualiai nukeliausime tiesiai į Pietų Ameriką. Pasivaikščiosime po Prancūzijos Gvianos atogrąžų miškus, susipažinsime su jų gyventojais, apžvelgsime augmenijos ypatumus, pašnekėsime apie varliagyvių tyrinėjimus ir mokslininko kasdienybę.
Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ kalbasi Irtautė Gutauskaitė ir Vilma Grigoraitienė, pradinių klasių ir muzikos mokytoja ekspertė, ugdymo programų autorė, vaikų darželių tinklo „Klaužada“ steigėja ir ilgametė vadovė, „Apvalaus kvadrato mokyklos“ steigėja ir trečios klasės vadovė ir Laura Tekorė, lietuvių kalbos pedagogė, „Apvalaus kvadrato mokyklos“ steigėja ir direktorė, mokyklos ugdymo programų autorė.
MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“.
Pandemija įnešė daug pokyčių ne tik į sveikatos sritį, kasdienybę ar laisvalaikį, bet ir į darbo organizavimą. Nemažai daliai organizacijų teko pakeisti įprastus darbo principus, nes didelė dalis darbuotojų dirbo ar vis dar dirba nuotoliniu būdu.
Dvidešimt aštuntajame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU Filosofijos fakulteto psichologė doc. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pasakoja, kaip pasikeitė darbo pasaulis per pastaruosius dvejus metus, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokias problemas sprendė organizacijos bei jų darbuotojai ir kokias savybes turime ugdytis norėdami prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų.
Atviros „Renkuosi mokyti!“ paskaitos-susitikimo su Solveiga Grudiene „Svarbūs sprendimai ieškant prasmės: bet kuris laikas jiemspats geriausias“ įrašas. Solveiga Grudienė – , „Renkuosi mokyti!” patariamosios valdybos narė ir PRIMUM ESSE direktorė.
Kalbėjomės apie tai, kas svarbu kiekvienam – prasmės ir laimės paieškas darbe ir gyvenime.
Šiame įraše rasite atsakymus į šiuos klausimus:
✔Ar egzistuoja priešprieša tarp prasmės ir laimės?
✔Kada žmogus patiria laimę?
✔Kokie yra prasmingo gyvenimo elementai?
✔Kaip naviguoti kelionėje prasmės link?
✔Kaip siejasi laimė/prasmė ir stresas?
Naujausia laida skirta realijoms ir dabarties įvykiams. Į laidą pasikvietėme fakulteto docentę, literatūrologę Ingą Vidugirytę-Pakerienę, 20 metų dirbusią Rusų filologijos katedroje, dėsčiusią rusų bei kitų slavų literatūrų ir kultūrų kursus, 2017–2020 m. ėjusią Lietuvos kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje, dabar vadovaujančią Lyginamųjų literatūros studijų mokslinei grupei.
Kalbėjomės apie daug ką – šiandienines nuotaikas, politikos ir meno sąlytį, rusiško keiksmo tapsmą solidarumo išraiška, apie Ukrainos istoriją, jos kultūros išskirtinumą ir Herojų tautos linksmumo ištakas.
„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.
Šią Ukrainos istorijos pamoką veda istorikas, Vilniaus universiteto prof. Alfredas Bumblauskas. Pamokoje akcentuojami svarbiausi ilgus amžius besitęsiančios Ukrainos istorijos faktai, atskleidžiama bendra Lietuvą ir Ukrainą jungianti istorija.
Tai antroji paskaita iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiamo Ukrainai skirto atvirų pamokų ciklo. Pamokų ciklas skirtas geriau susipažinti su Ukrainos istorija, bendrais Lietuvos ir Ukrainos ryšiais, dabartine padėtimi bei iš to kylančiais iššūkiais, tokiais kaip dezinformacija, krašto apsauga, psichologinė sveikata, atsakyti į mokiniams ir mokytojams rūpimus klausimus.
NŠA tęsia vaizdo įrašų ciklą #AnalizėVBE, kurio metu kiekvieną savaitę apžvelgsime praėjusių metų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminų užduotis bei rezultatus.
Brandos egzaminų statistinė analizė padės mokytojams susipažinti su egzamino klausimų tipais, sudėtingumo lygiais, išgirsti kaip mokiniams pavyko išspręsti užduotis, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti.
Šįkart Jurga Kasteckienė, VU lektorė, anglų kalbos valstybinio brandos egzamino vyr. vertintoja ir 2022 m. anglų kalbos valstybinio brandos egzamino pirmininkė ir Kristina Urbonienė, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė, anglų kalbos valstybinio brandos egzamino vyr. vertintoja ir LAKMA prezidentė apžvelgs užsienio kalbos (anglų kalbos) 2021 metų egzaminų statistiką.
Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo dienos proga laidoje apie pilietiškumą XXI amžiuje, dinamiškame, kupiname naujovių ir netikėtumų, iš kitų išsiskiriančiame technologinės kaitos sparta, politinių įvykių dinamika bei pasaulėžiūrų gausa kalbasi istorikė, visuomeninkė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė, jaunimo iniciatyvos „Žinau, ką renku“ koordinatorė Aušrinė Diržinskaitė ir antropologas Saulius Matulevičius. Kaip tokiomis aplinkybėmis ugdyti jauną žmogų kaip socialiai sąmoningą asmenį bei pilietį?
Pirmoji pamoka iš Ukrainai skirto atvirų pamokų ciklo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pamokos dabarčiai“. Mokytojas Laurynas Kudijanovas kalbina istoriką, Vilniaus universiteto rektorių prof. Rimvydą Petrauską. Pamokoje aptariama, kaip mūsų šalyje sugyveno skirtingos kultūros ir kuo tai šiandien svarbu Lietuvos lietuviams, ukrainiečiams, baltarusiams ir rusams.
Pamoka skirta I–IV gimnazijos klasės mokiniams.
Pamokų ciklas skirtas geriau susipažinti su Ukrainos istorija, bendrais Lietuvos ir Ukrainos ryšiais, dabartine padėtimi bei iš to kylančiais iššūkiais, tokiais kaip dezinformacija, krašto apsauga, psichologinė sveikata, atsakyti į mokiniams ir mokytojams rūpimus klausimus.
Nacionalinė švietimo agentūra kviečia pasiklausyti diskusijos „Kaip išsirinkti mokyklą?“. Diskusijos tikslas – suteikti informacijos tėvams, renkantiems mokyklą savo vaikui.
Pagrindiniai aptarti klausimai: į ką reiktų orientuotis renkantis mokyklą, kokie yra pasirinkimo kriterijai turėtų/galėtų būti,
ar yra skirtumų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis pradinę, pagrindinę mokyklą ar gimnaziją; kur ieškoti reikiamos informacijos apie visas mokyklas.
Diskusijoje dalyvauja: Vidmantas Jurgaitis, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius,
Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas, Dainius Žvirdauskas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius, Evaldas Bakonis, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas. Diskusiją moderuoja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, Nacionalinės švietimo agentūros Komunikacijos ir kontaktų skyriaus vedėja.
Europos strateginė autonomija yra naujai susikūrusi sąvoka, vis dažniau girdima Europos Sąjungos politinėse kalbose, pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose bei tyrimuose. Nors sąvoka tampa vis labiau girdima, ji išlieka kontraversiška - kelianti debatus ir vis dar mažai suprantama. Kokia yra Europos strateginės autonomijos raida bei kaip ji pasikeitė? Kiek įmanoma realistiškai įgyvendinti autonomiją ir kokie yra pagrindiniai iššūkiai? Kaip šį samprata transformavosi ir pasikeitė?
Apie visa tai – prof. dr. Gedimino Vitkaus paskaitoje „Europos strateginė autonomija”.
---
Nuo pat VU TSPMI įkūrimo 1992 m. dėstantis profesorius dr. Gediminas Vitkus specializuojasi Europos studijų ir tarptautinių santykių tyrimuose. Institute yra ėjęs direktoriaus pavaduotojo studijoms pareigas, vadovavęs Europos integracijos studijų centrui, Europos studijų katedrai; šiuo metu yra Europos studijų centro vadovas. Profesorius yra išleidęs mokymo priemonių Europos Sąjungos ir Europos integracijos tematika.
---
Vienas iš VU TSPMI 30-tojo gimtadienio tikslų – prisidėti prie visuomenės edukacijos stiprinimo ir sukurti vertę, kuri liktų ateities kartoms. 30-ojo gimtadienio proga VU TSPMI Lietuvos moksleiviams ir visuomenei dovanoja 10 atviros prieigos pamokų, skirtų pilietinio ugdymo stiprinimui.
30-ties minučių trukmės paskaitose VU TSPMI politologai ir politologės pristatys aktualiausias temas, skirtas tarptautinės politikos, socialinių problemų, globalių iššūkių adresavimui ir nagrinėjimui.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
