Nuotolinė praktinė konferencija „Kaip stiprinti įtrauktį projektuose? Praktiniai patarimai“, skirta įtraukumo ir įvairovės didinimui tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose.
Konferencijos tikslas – kuo plačiau pristatyti organizacijų, dirbančių su mažiau galimybių turinčiais asmenimis, patirtį ir padrąsinti kitas organizacijas aktyviau įtraukti individualių poreikių turinčius dalyvius į jų organizuojamas veiklas.
https://youtu.be/ln3cziQcnJI
Edukacijos forumas „Atskleista ugdymo realybė ir praktiniai sprendimai ateičiai“. Šiame forume buvo pristatytos 2021 metais apgintos edukologijos krypties (007 S) disertacijos ir vyko diskusijos parengtų disertacijų temomis. Dalyvavo virš 50 dalyvių.
Įžangos žodį tarė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė (Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja), prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Jungtinės Vytauto Didžiojo, Mykolo Romerio, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų edukologijos doktorantūros komiteto pirmininkė), prof. dr. Romualdas Malinauskas (Jungtinės Lietuvos sporto, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų edukologijos doktorantūros komiteto pirmininkas), dokt. Salomėja Vanagienė (Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė).
Vyko 8 mokslinės sesijos, nauji mokslo daktarai kartu su savo vadovais pristatė apgintas šias disertacijas: dr. Renata Kondratavičienė „Pradinių klasių mokinių kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimai matematikoje ir jų ugdymas(is) naudojant virtualią mokymosi aplinką“ (mokslinė vadovė – doc. dr. Viktorija Sičiūnienė, Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Lina Bairašauskienė „Mokyklų vadovių profesinės tapatybės konstravimas daugialypių edukacinių sąveikų metu“ (mokslinė vadovė – prof. dr. Liudmila Rupšienė, Klaipėdos universitetas), dr. Vilius Šadauskas „Tėvų globos netekusių vaikų globa ir ugdymas Lietuvoje XVIII a. pab. – XX a. pr.“ (mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Marijona Barkauskaitė, Vytauto Didžiojo universitetas),dr. Sandrita Škėrienė „Universiteto edukacinės aplinkos, įgalinančios studentus ugdytis problemos sprendimo, grįsto vertybėmis, gebėjimus“ (mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė), dr. Ilona Gedminienė (Dobrovolskytė) „Jaunuolių, turinčių intelekto sutrikimą, bendrųjų fizinių darbinių gebėjimų ir vykdomosios funkcijos sąveika“ (mokslinė vadovė – prof. dr. Ingrida Baranauskienė, Klaipėdos universitetas), dr. Skaistė Kovienė „Tėvų pedagoginio švietimo raiška ir organizavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikloje” (mokslinė vadovė – doc. dr. Rima Bakutytė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), dr. Agnė Diana Liubertaitė „Inovatyvus organizacinis ugdymas (is) įgyvendinant mokyklų tinklaveiką: procesai, dalyviai, kompetencijos“ (mokslinė vadovė-prof. dr. Giedrė Kvieskienė, Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Džiuginta Baraldsnes „The study of the phenomenon of school bullying and teacher efforts to reduce school bullying in Lithuania: The relationship between teacher activities within the Olweus Bullying Prevention Programme (OBPP) and perception of the effectiveness of the OBPP, perception of school climate, and sociodemographic and school factors“ (mokslinė vadovė –prof.dr. Liudmila Rupšienė, Klaipėdos universitetas).
Kiekvienas pristatymas buvo išdiskutuotas diskusijos dalyvių. Diskusijose dalyvavo: prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Margarita Jankauskaitė (Lygių galimybių plėtros centro ekspertė), Jolanta Knyvienė (Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkė), doc. dr. Irena Stonkuvienė (Vilniaus universitetas), prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), Lina Trebienė (Jaunuolių dienos centro direktorė), dr. Erika Vaiginienė (Vilniaus universitetas), dr. Erika Vaiginienė (Vilniaus universitetas), dr. Daiva Šukytė (Socialinio emocinio ugdymo instituto steigėja ir direktorė).
Baigiamąjį žodį tarė prof. dr. Liudmila Rupšienė (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė). prof. dr. Loreta Žadeikaitė (ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja).
Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija. Laidos skirtos didinti visuomenės žinomumą apie sveikos gyvensenos principus, skatinti keisti nuostatas ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimąsi, pokyčių palaikymą. Laidos finansuojamos ES Socialinio fondo lėšomis.
Šventiniame Kalbos klube Jolanta Zabarskaitė kalbasi su kompozitore, kalbininke Žemyna Trinkūnaite apie tai, kad Elnias Devyniaragis lengvai nurungia šiuolaikinį Rudolfą, nes jo istorija daug gilesnė ir platesnė, ir, svarbiausia, sava. Neturėtume pamiršti ir baltiškų genų atsparumo. Aptariama, kodėl Kalėdų laikotarpiu dainose ir sutartinėse atsiranda povai ir rožės. Ir sutariama, kad net paviršutiniška leksikos analizė gali būti ir mokslinių, ir meninių įžvalgų šaltinis.
Pasaulio įvykiai gali pasikeisti greitai, o kalba, kuria kalbame, keičiasi pamažu. Tačiau būtent autentiški laikmečio žodžiai mus gali perkelti šimtmečiu į praeitį. Tai nutinka ir skaitant Rugilės Audenienės knygą „Vojaĝo“ (esperanto kalba šis žodis reiškia kelionę). Kaip autorei pavyko atkurti taip tikrai skambančius tarpukario pašnekesius, iš kur ji sėmėsi žinių apie to meto kasdienybę?
Viskas prasidėjo nuo dienoraščio, kurį jai įteikė teta. „Tu jo nenumesi“, – išreiškė pasitikėjimą. Skaitydama rašytoja pajuto, kad „serga“ už aprašytuosius tame tekste – lyg skaitytų gerą knygą. Tai ir buvo impulsas rašyti istoriją, pasakojamą mažos mergaitės ir suaugusio vyro balsais. Tarpukariu prasidėjusią, per karą ir sovietmetį keliaujančią istoriją.
Šiuos herojus jungianti grandis – dabar jau primiršta litvako Liudviko Zamenhofo sukurta esperanto kalba. „Esperanto buvo taikos kalba. Tai buvo vilties kalba, pralenkusi savo laiką. Tų laikų internetas, tinklas, kuris turėjo sujungti žmones, – pasakoja R. Audenienė, – Tačiau okupacijos laikais esperanto mokančius trėmė, šaudė, kankino. Tai labai keistai skamba – atrodo, kad vien kalbos mokėjimas jau yra grėsmė“.
Romano puslapiai yra kaip pagrindas, nuo kurio atspirdamos kartu su Rugile tyrinėjame kalbos reikšmę žmogaus gyvenime.
Ar kada susimąstėte, su kokiais iššūkiais kelionės į Marsą metų susidurtų astronautai? Apie tai pagalvoti skatino „STEAM juodosios dėžės klubas“, visus Lietuvos mokytojus bei mokinius kvietęs atsisiųsti virtualią juodąją dėžę ir sugalvoti idėją, kuri palengvintų astronauto Marse ryto rutiną.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2021-12-30
„STEAM juodosios dėžės klubas“ šiais metais kvietė visus Lietuvos mokytojus bei jų mokinius priimti iššūkį ir sugalvoti idėją, kaip palengvinti astronauto ryto rutiną Marse, panaudojant juodojoje dėžėje rastas virtualias priemones.
„STEAM juodosios dėžės klubas“ kvietė bendrojo mokyklų ugdymo mokytojus ir mokinius sudalyvauti iššūkyje ir atsisiųsti paslaptingąją juodąją dėžę, kurią komandos turėjo panaudoti galvodamos idėją, skirtą palengvinti astronauto Marse ryto rutiną.
Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto nuotolinių pamokų ciklas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų mokytojams „Lituanistikos atradimai“. Šis pamokų ciklas skirtas supažindinti su naujausiomis lituanistinių tyrimų tendencijomis, atverti platesnius lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros akiračius. Nuotolines pamokas mokiniams veda VU Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studijų programos dėstytojai.
Kaip sako profesorė, kalboje (gramatinėje, leksinėje sistemoje, įvairiuose tekstuose) yra užkoduotas tautos kalbinis pasaulėvaizdis, kuris yra kaip tam tikras bendruomenes vienijantis ir jų tapatybę lemiantis veiksnys. Nuo to, kokia kalba bendruomenė kalba, priklauso laiko, erdvės, žmonių ir net spalvų supratimas. Pavyzdžiui, Australijos aborigenai neturi žodžių kairė ir dešinė, norėdami nusakyti kryptį, jie sako į šiaurę, į rytus ir t. t. Savo kalbinių niuansų mes nepastebime, nes jie mums įprasti, bet tam tikrais tyrimais galime pamatyti, ką lietuvis įdeda į žodį, kurį pasirenka tam tikrame kontekste. Pavyzdžiui, kas lietuviui yra žemė, duona.
Pamoką moderuoja doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė.
Mokymosi procesas gali būti ir naudingas, ir smagus tuo pačiu metu – tuo įsitikinti jau spėjo moksleiviai, apsilankę neseniai duris atvėrusiuose STEAM centruose visoje Lietuvoje. Čia mokiniai gali ne tik praktiškai susipažinti su gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų dėsniais ir naujausiais išradimais, bet ir savarankiškai eksperimentuoti bei kurti.
Kuo skiriasi ežio ir kurmio žiemojimas? O kaip žiemoja vėžiai arba gyvatės? Lietuva yra vidutinių platumų klimato juostoje, turi keturis metų laikus, iš kurių žiema yra pats sunkiausias gyviesiems organizmams laikotarpis. Dėl šalčio ir maisto trūkumo gyvūnai priversti ieškoti būdų, kaip sėkmingai peržiemoti ir sulaukti pavasario.
Veiksmų savaitė „Nežadinkite iki pavasario“.
Pristato Juodšilių „Šilo gimnazijos“ mokytoja Rasa Stipinienė.
Mokymosi procesas gali būti ir naudingas, ir smagus tuo pačiu. Tuo įsitikinti jau spėjo moksleiviai, apsilankę neseniai duris atvėrusiuose STEAM centruose visoje Lietuvoje. Čia mokiniai gali ne tik praktiškai susipažinti su gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų dėsniais ir naujausiais išradimais, bet ir savarankiškai eksperimentuoti bei kurti.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2021-12-27
Bernardinai.lt „Pokalbiuose apie švietimą“ su mokyklinės matematikos žinovu prof. Rimu Norvaiša bei filosofe ir vertėja dr. Daina Habdankaite diskutuojame apie abstraktų mąstymą, jo svarbą ir ugdymą.
Bernardinai.lt
2021-12-27
Kalbos klube tęsiami pokalbiai apie pokyčius, kuriuos patiria lietuvių kalba. Globalizacija, ryšiai, daugiakultūriškumas yra dominuojančios mūsų pasaulio trajektorijos. Nauji pavadinimai plūsta galingu srautu. Sąvokos nebeatspindi sociokultūrinių pokyčių. Kalbai reikia vis stipresnių raumenų, kad atlaikytų realybės spaudimą ir pokyčių rezultatus įvardintų tinkamai. Puikus kalbai kylančių iššūkių pavyzdys – svetingumo industrija. Apie tai profesorė Jolanta Zabarskaitė šnekasi su tinklaraštininku Mykolu Lepeška.
Kuo skiriasi ežio ir kurmio žiemojimas? O kaip žiemoja vėžiai arba gyvatės? Lietuva yra vidutinių platumų klimato juostoje, turi keturis metų laikus, iš kurių žiema yra pats sunkiausias gyviesiems organizmams laikotarpis. Dėl šalčio ir maisto trūkumo gyvūnai priversti ieškoti būdų, kaip sėkmingai peržiemoti ir sulaukti pavasario.
Veiksmų savaitė „Nežadinkite iki pavasario“. Pristato Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokytoja Danguolė Savičienė.
Artėjant jaukiausioms metų šventėms, NŠA kolegos dalijasi prisiminimais ir kalėdinėmis tradicijomis bei siunčia linkėjimus visai švietimo bendruomenei!
Kuo skiriasi ežio ir kurmio žiemojimas? O kaip žiemoja vėžiai arba gyvatės? Lietuva yra vidutinių platumų klimato juostoje, turi keturis metų laikus, iš kurių žiema yra pats sunkiausias gyviesiems organizmams laikotarpis. Dėl šalčio ir maisto trūkumo gyvūnai priversti ieškoti būdų, kaip sėkmingai peržiemoti ir sulaukti pavasario.
Veiksmų savaitė „Nežadinkite iki pavasario“. Pristato Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokytoja Danguolė Savičienė.
Prozininkas ir literatūrologas Vytautas Martinkus literatūros pamokoje kalba apie literatūrą kaip gyvenimo formą ir aptaria aplinkybes, kuriomis galėtų užsimegzti dialogas tarp autoriaus ir skaitytojo, kad būtų atrastas skaitymo džiaugsmas bei patirta penktoji – grožio – dimensija. Žvelgdamas į savo gyvenimą, autorius atveria, kaip išmoko skaityti neapgaudinėdamas savęs ir kokios dramatiškos gyvenimo patirtys pakeitė jo paties žvilgsnį į pasaulį ir knygas.
Lietuvos rašytojų sąjungos projektas „Literatūros pamokos“.
Bernardinai.lt „Pokalbiuose apie švietimą“ su Vilniaus Universiteto literatūrologe dr. Jurgita Katkuviene bei Vilniaus Užupio gimnazijos lituanistu Aliumi Avčininku diskutuojame apie tai, kaip vertiname pasaulinę ir lietuvių literatūrą, kokį vaidmenį literatūra turi vaidinti ugdymo procese ir kokia yra tikroji jos vertė.
Kuo skiriasi ežio ir kurmio žiemojimas? O kaip žiemoja vėžiai arba gyvatės? Lietuva yra vidutinių platumų klimato juostoje, turi keturis metų laikus, iš kurių žiema yra pats sunkiausias gyviesiems organizmams laikotarpis. Dėl šalčio ir maisto trūkumo gyvūnai priversti ieškoti būdų, kaip sėkmingai peržiemoti ir sulaukti pavasario.
Veiksmų savaitė „Nežadinkite iki pavasario“. Pristato Rokiškio r. Pandėlio gimnazijos mokytoja Ledina Vipienė.
Kuo skiriasi ežio ir kurmio žiemojimas? O kaip žiemoja vėžiai arba gyvatės? Lietuva yra vidutinių platumų klimato juostoje, turi keturis metų laikus, iš kurių žiema yra pats sunkiausias gyviesiems organizmams laikotarpis. Dėl šalčio ir maisto trūkumo gyvūnai priversti ieškoti būdų, kaip sėkmingai peržiemoti ir sulaukti pavasario.
Veiksmų savaitė „Nežadinkite iki pavasario“.
Pristato Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytoja Birutė Buitkuvienė.
Gruodžio 14 d. LR švietimo mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras organizavo konferenciją „Šiuolaikinio neformaliojo vaikų švietimo link: kokybė, inovacijos, nuotolinis ugdymas“. Virtualus renginys subūrė daugiau nei 150 dalyvių, atsakingų už neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) politikos įgyvendinimą visoje Lietuvoje.
„Nextury Ventures“ įkūrėjas, valdybos pirmininkas Ilja Laurs pabrėžė, kad švietimo sistemai yra reikalingi pokyčiai. Kalbėdamas apie globalius iššūkius švietimui, jis pasidalino įžvalga, jog šie iššūkiai yra neformaliojo švietimo galimybės. Neformaliojo švietimo teikėjai turi palankesnes galimybes greičiau prisitaikyti prie pokyčių, vedančių švietimą prie naujos ugdymo paradigmos, kurioje charakterio ugdymas yra svarbesnis už žinias, mokiniai yra tyrinėtojai ir išradėjai.
Rekomendacijos parengtos ir išleistos įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Inovacijos vaikų darželyje“. Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vykdė Nacionalinė švietimo agentūra.
Šiuo išskirtiniu renginiu – vieša metų paskaita – kasmet metus baigia VU Istorijos fakulteto bendruomenė. Bendruomenei ir fakulteto bičiuliams pristatomi aktualiausi istoriniai tyrimai ir atradimai, naujausios knygos ar įgyvendinti projektai. Paskaitą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašto kelių tinklas: kaip nusiųsti laišką?“ skaitė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas dr. Tomas Čelkis, universitete vykdantis LDK istorinės geografijos tyrimus.
Paskaitą „Literatūra ir „nauja normalybė“: ten, kur esame, mes jau buvome, už tuos, kuo būsime, teks pakovoti“ skaito rašytoja ir literatūros vertėja, kultūrologė, dirbanti Kipro valstybiniame universitete, dr. Dalia Staponkutė.
Vaiko augimas ir brandumas yra svarbūs ne tik gyvenime, bet ir skaitmeniniame pasaulyje. Internete galima pakankamai greitai rasti vertingos informacijos – begaliniai žinių šaltiniai; programos, puoselėjančios vaiko kūrybiškumą ir ugdančios problemų sprendimą; nauji įrankiai ir priemonės mokymuisi; galimybė nuotoliniu būdu bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio. Tačiau tėvai privalo būti budrūs ir neužmiršti, kad internete slypi įvairių pavojų, tad pravartu domėtis, įgyti žinių ir padėti vaikams mokytis kaip saugiai elgtis internete.
Forumo metu Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Diana Ponidzelskienė papasakojo apie grėsmes, tykančias vaikų internete, apie tai, ką turėtų žinoti tėvai, susidūrę su nusikalstama veika, ir ką jie galėtų padaryti, kad apsaugotų savo vaiką. VšĮ „Vaikų linija“ atstovaujanti Eglė Tamulionytė skaitė pranešimą „Kaip vaikui padėti saugiai socializuotis internetuose?“. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovas Vilius Nakutis supažindino tėvus su Interneto karštąja linija, kaip priemone pranešti apie žalingą turinį ar patyčias internete, taip pat su jos galimybėmis kaip tokį turinį pašalinti.
Renginį moderavo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) laidų vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės Danutės Visockienės parengtas vaizdo pamokų ciklas su interaktyviomis užduotimis „Kaip tobulinti minčių raišką ir kalbos taisyklingumą?“.
Pamokoje aptariama, kaip pasirinkti tikslingą mąstymo struktūrą, kaip komponuoti pastraipas.
Rekomendacijos parengtos ir išleistos įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Inovacijos vaikų darželyje“. Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vykdė Nacionalinė švietimo agentūra.
Metodinio filmo paskirtis – papildyti metodinį leidinį „Bendrojo ugdymo mokytojų komunikacijos ir informacijos valdymo kompetencijos tobulinimas". Metodinio leidinio tikslas – suteikti bendrojo ugdymo mokytojams informacijos, metodinių rekomendacijų, kaip įsivertinti, ugdytis, nuolat tobulinti komunikacijos ir informacijos valdymo kompetenciją.
Metodinis leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“.
Rašytoja Danutė Kalinauskaitė šioje literatūros pamokoje kalba apie rašytojystę. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti rašantysis, kad taptų tikru
rašytoju? Kaip sukurti knygą, kurią skaitant per nugarą bėgiotų skruzdėlės? Kodėl svarbi talentingam rašytojui padovanota galia nustebti? Kam redaktoriaus darbo kabinete reikalingas lygintuvas? Kokia grožinės literatūros ateitis?
Lietuvos rašytojų sąjungos projektas „Literatūros pamokos“.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės Danutės Visockienės parengtas vaizdo pamokų ciklas su interaktyviomis užduotimis „Kaip tobulinti minčių raišką ir kalbos taisyklingumą?“.
Pamokoje aptariama, kokios galimos sakinių funkcijos, kaip klausiamieji sakiniai gali pagyvinti teksto stilių.
Nuotolinis renginys skirtas pasirengti įtraukties švietime procesų įgyvendinimui, kuriant bendradarbiavimu grįstus tarpinstitucinius santykius. Pranešėjai pristatė tarptautinį, nacionalinį, savivaldos bei švietimo įstaigų pasirengimo įtraukčiai aspektus. Buvo pasidalinta įtraukiojo švietimo patirtimis, grįstomis lyderyste ir bendradarbiavimu, apie išorinį teminį mokyklų pasirengimo įtraukčiai vertinimą, tinklaveikos svarbą minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių taikymo efektyvumui. Renginys skirtas pedagoginių psichologinių tarnybų vadovams, savivaldybių administracijų švietimo skyrių vadovams, specialistams, specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinių būrelių pirmininkams.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus viešųjų konsultacijų ciklas autizmo tema skirtas draugiškam požiūriui į įvairiapusį raidos sutrikimą formuoti, visuomenės tolerancijai ugdyti, neigiamiems stereotipams apie įvairiapusį raidos sutrikimą mažinti, ypatingą dėmesį skiriant mokyklų bendruomenėms.
Viešoji konsultacija „Autistiško žmogaus kasdienybės iššūkiai“. Šios konsultacijos lektorius – Povilas Staniulis, programuotojas, turintis ASS diagnozę.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės Danutės Visockienės parengtas vaizdo pamokų ciklas su interaktyviomis užduotimis „Kaip tobulinti minčių raišką ir kalbos taisyklingumą?“.
Pamokoje aptariama, kaip nusakomi panašumas ir skirtumas, kaip išvengti skyrybos klaidų.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės Danutės Visockienės parengtas vaizdo pamokų ciklas su interaktyviomis užduotimis „Kaip tobulinti minčių raišką ir kalbos taisyklingumą?“.
Pamokoje aptariama, į ką reikėtų atkreipti dėmesį reiškiant požiūrį, kas pasakoma įterpiniais, kaip išvengti įterpinių skyrybos klaidų.
Literatūrologas, eseistas, dėstytojas Regimantas Tamošaitis literatūros pamokoje pasakoja savo asmeninę istoriją – kaip literatūra jam atskleidė gyvenimo prasmę ir ką reiškia būti geru žmogumi. Taip pat šioje pamokoje R. Tamošaitis nagrinėja metafizinį K. Donelaičio „Metų“ aspektą ir moko iš naujo atrasti bei įvertinti šį kūrinį.
Lietuvos rašytojų sąjungos projektas „Literatūros pamokos“.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės Danutės Visockienės parengtas vaizdo pamokų ciklas su interaktyviomis užduotimis „Kaip tobulinti minčių raišką ir kalbos taisyklingumą?“.
Pamokoje aptariama, į ką atsižvelgti komponuojant sakinį, pristatomi keli pavyzdžiai, kaip pritaikyti sintaksės įgūdžius kuriant sakinį.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės Danutės Visockienės parengtas vaizdo pamokų ciklas su interaktyviomis užduotimis „Kaip tobulinti minčių raišką ir kalbos taisyklingumą?“.
Pamokoje aptariami bendrieji lietuvių kalbos žodžių tvarkos dėsningumai, pristatoma, kaip pažeidžiamas kalbos stilingumas dėl netinkamos žodžių tvarkos.
Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus organizuota vaizdo konferencija „Mokinio individualios pažangos ir mokyklos pažangos sampratos paieškos“ bendrojo ugdymo mokyklų direktoriams, jų pavaduotojams, mokyklų veiklos įsivertinimo grupių nariams.
Šiuo renginiu tęsiamas viešųjų konsultacijų ciklo „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ praktinės patirties skleidimas ir bendradarbiavimas teikiant švietimo pagalbą.
Tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ išvadas ir rekomendacijas pristatė dr. Gintautė Žibėnienė iš Mykolo Romerio universiteto. Su tyrimo „Vaiko individualios pažangos stebėjimas ir vertinimas“ rezultatais ir išvadomis supažindino Kauno technologijos universiteto mokslininkai dr. Aldona Augustinienė, dr. Ginas Čižauskas, dr. Irina Klizienė. Praktine patirtimi apie pažangos diagnozavimo poveikį mokinių pasiekimams gerinti įvairiose ugdymo veiklose dalijosi Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos vadovų komanda: direktorius Zenonas Pošiūnas, direktoriaus pavaduotojos ugdymui Irena Lašienė ir Liucija Varnienė. Kas yra laikoma mokinio ir mokyklos pažangos garantu Kalvarijos sav. Sangrūdos gimnazijoje, pasakojo direktorė Vida Šalčiuvienė. Apie Anykščių r. Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro patirtį, kaip mokyklos bendruomenė pradėjo iš esmės gilintis į mokinio pažangos stebėjimą mokantis savivaldžiai, kalbėjo direktorė Loreta Daugėlienė.
Konsultaciją apibendrinio ir įžvalgos ateičiai: kokios mokytojų pažangos tikimasi rengiantis dirbti pagal atnaujintas bendrąsias programas, pateikė dr. Jūratė Valuckienė iš Vilniau universiteto.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės Danutės Visockienės parengtas vaizdo pamokų ciklas su interaktyviomis užduotimis „Kaip tobulinti minčių raišką ir kalbos taisyklingumą?“.
Pamokoje glaustai aptariami būdingiausi kalbos tikslumo ir aiškumo trūkumai ir kaip jų išvengti.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės Danutės Visockienės parengtas vaizdo pamokų ciklas su interaktyviomis užduotimis „Kaip tobulinti minčių raišką ir kalbos taisyklingumą?“ .
Pamokoje aptariami būdingiausi loginiai kalbos trūkumai ir kaip jų išvengti.